„State of Mind“ ~ John Katzenbach

„State of Mind“ (John Katzenbach, 1997 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

A professor of abnormal psychology, Jeffrey Clayton struggles with a dark past. Twenty-five years before, Jeffrey and his mother and sister fled his tyrannical father–a  man who was later suspected in the heinous murder of a young student. Though the father was never charged, he committed suicide. Or so it seemed.

Since then Jeffrey's mother and his sister Susan have concealed themselves in the remote tangled swamps of the Upper Keys, where Susan creates word games for Miami Magazine. But someone has sent her a cryptic note. Once deciphered, it carries a terrifying message: I have found you.

At the same time, a serial killer has invaded a community whose citizens seek a haven of old-fashioned values. And one new-fashioned guarantee: unconditional safety. But no one is safe from this intruder–who murders young girls in unspeakable ways. Is Jeffrey Clayton's father the source of this latest killing spree? The authorities think so–and they present Jeffrey with an ultimatum: find the butcher responsible for the newborn spate of carnage. Find your father.

„Ypatinga mąstysena“, tai dar vienas šaunus Džono Kacenbacho trileris, viliojantis mus netikėtais siužeto vingiais, įdomiais veikėjais ir, žinoma, proto mankšta. Jame rašytojas kalba apie saugumą ir laisvę bei apie galimybę gauti įsivaizduojamą saugumą paaukojus savo laisvę... Džefriui Klaitonui, psichologijos profesoriui, analizuojančiam žudikų mąstyseną yra pavedama užduotis ištirti jaunos merginos nužudymą. Ši žmogžudystė yra ypatinga tuo, kad įvyko griežtai kontroliuojamoje saugumo zonoje. Pastarojoje gali apsigyventi kiekvienas turinti daug pinigų ir norintis atsiriboti nuo išorinio pasaulio smurto. Nusikaltimas tyrimas atveda Klaitoną prie jo paties praeities. Žmogžudystė labai primeną nusikaltimą, įvykdytą Džefrio kaimynystėje lygiai prieš dvidešimt penkerius metus. Tuo metu jo tėvas buvo vienas iš įtariamųjų – kol vieną dieną paprasčiausiai nusižudė. Jei to dar būtų negana, Klaitono sesuo gauna šifruotą žinutę, kurioje sakoma: „Aš tave suradau“. Dabar Džefriui tenka stoti į sudėtingą kovą su žudiku, kuris pagal visų įsitikinimus yra jo paties tėvas...  Romane „Ypatinga mąstysena“ Džonas Kacenbachas mums piešią tokią ateitį, į kurią retas iš mūsų norėtume pakliūti. Čia vyrauja smurtas ir netvarka, o vienintelis išsigelbėjimas – ypatingo saugumo zonos, tokios, kaip „51-oji valstija“! Visgi net ir čia įvykdomas nusikaltimas, dėl ko skaitytojui tampa tik dar įdomiau. Romane autorius mums pateikia bauginantį galvosūkių žaidimą, į kurį pasinerti norės kiekvienas „Analitiko“ ir „Ne tas žmogus“ gerbėjas.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

„Mizerė“ ~ Stephen King

„Mizerė“ (Stephen King, 1997 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Rašytojas Polas Šeldonas užsidirba pragyvenimui „kepdamas“ sentimentalius romanus apie Mizerę ir pataikaudamas pigiam masinio skaitytojo skoniui. Už tai rimtesnių kūrybinių ambicijų turintį rašytoją likimas žiauriai nubaudžia: po autokatastrofos jis patenka savo fanatiškos gerbėjos, žudikės maniakės, nelaisvėn, kuri priverčia Polą pratęsti banalių romanų seriją. Nuo šiol rašymas Polui tampa ne pragyvenimo, o išgyvenimo sąlyga...

Romanas „Mizerė“ yra gana neįprastas pasakojimas, kalbantis apie „gerbėjos numeris vienas“ bandymus priversti garsų romanistą pakeisti jo knygų serijos baigtį. Šis pasakojimas žavi ne vien įtaigia veikėjų psichologija, bet ir savo realistiškumu bei gana netikėtais siužeto posūkiais... Polas Šeldonas yra bestselerių apie Mizerę rašytojas, pagaliau sutikęs savo didžiausią gerbėją. Jos vardas yra Enė Vilkes ir ji yra daugiau nei tiesiog įjunkusi skaitytoja. Ji taip pat yra ir Polo slaugytoja, prižiūrinti jo sulaužytą kūną po sunkios autokatastrofos, o taip pat ir pagrobėja, įkalinusi jį izoliuotame name. Taip jau nutiko, kad paskutinėje savo knygoje Polas nužudė Mizerę. Dabar Enė nori tik vieno – kad Polas perrašytų veikėjos likimą ir ją prikeltų iš mirusiųjų... Ji turi daugybę būdų kaip jį paskatinti. Vienas iš jų yra švirkšto adata, kitas – kirvis rankoje. O jei ne vienas iš būdų neprivers Polo apsigalvoti, ji yra paruošusi ir baisesnių metodų... Knyga „Mizerė“, tai gana įtraukiantis pasakojimas kalbantis apie ypač pavojingus gerbėjus ir persekiotojus. Pagrindinis knygos herojus išgyvenęs sunkią avariją dabar yra priverstas kovoti už išlikimą. Kažkada jis rašė tam, kad pragyventų, o dabar yra priverstas rašyti tam, kad išgyventų! Skaitydami šį kūrinį mes ne tik stebėsime Polo kančias bei baimes, bet taip pat būsime įtraukti ir į knygos apie Mizerę rašymo užkulisius. Ar pavyks knygos herojui ištrūkti iš pamišėlės rankų ir išlikti gyvam mes sužinosime tiktai pasiėmę skaityti šį neįtikėtinai baugų „išgyvenimo vadovą“.

Kadras iš filmo „Mizerė“ (1990)

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

„Tamsioji pusė“ ~ Stephen King

„Tamsioji pusė“ (Stephen King, 1997 m.). Knygos įvertinimas: 3/5.

„Tamsioji pusė“ – įspūdinga Stepheno Kingo vizija apie asmenybės susidvejinimą. Rašytojas Tedas Bomontas, kuriam populiarumą pelnė Džordžo Starko slapyvardžiu pasirašyti, prievartos ir smurto kupini romanai, pagaliau apsisprendžia atsisakyti savojo alter ego. Deja, šitaip padaryti ne taip paprasta: pseudonimas, kurį sukūrė tamsioji rašytojo Tedo Bomonto sąmonės pusė, įsikūnija ir ima siautėti šiurpaus monstro pavidalu...

Knyga „Tamsioji pusė“ yra painaus siužeto, įtemptos dramos ir kraupios istorijos mišinys. Ji pasakoja apie tas mumyse tūnančias tamsias puses, kurias daugelis iš mūsų slepiame, o kai kurie, galbūt, net nenutuokiame turintys savyje... Vienuolikmetį Tedą Bomontą vargina stiprūs galvos skausmai ir nuolat patiriami epilepsijos priepuoliai. Gydytojai pradeda įtarti smegenų auglį, tad ima ruoštis operacijai. Visgi jos metu chirurgai nustato, kad kaltas visai ne auglys, o Tedo vystymosi gimdoje metu prarytas brolis dvynys. Chirurginė intervencija pavyksta sėkmingai, tad vieninteliu blogas dienas primenančiu ženklu tampa tik nedidelis randas ant kaktos. Bėga metai ir Tedas tampa rašytoju. Jis yra žinomas ne tiek dėl kūrinių, išleistų savo vardu, kiek dėl niūrių detektyvų, leidžiamų Džordžo Starko pseudonimu. Tam tikru momentu paaiškėja slapyvardžio nešiotojo vardas, tad norėdamas išvengti šantažo Tedas simboliškai palaidoja savo literatūrinį dvynį. Visgi netrukus nutinka keli labai kraupūs dalykai, dėl ko Tedas Bomontas pradeda manyti, kad jo alter ego pakilo iš kapo ir grįžo skaudžiai jam atkeršyti... Romanas „Tamsioji pusė“, tai pasakojimas parodantis tamsiąją amerikietiškos svajonės pusę. Ją mums gana sumaniai papasakoti nusprendė siaubo karalius Stivenas Kingas. Skaitydami šį bauginantį kriminalinį romaną mes ne tik būsime išgąsdinti lygi pat pirštų galiukų, bet dar ir bandysime atsakyti į gana egzistencinį klausimą – ar galima palaidoti tą, kuris niekada nebuvo gimęs?

Kadras iš filmo „Tamsioji pusė“ (1993)

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

„Džeraldo žaidimas“ ~ Stephen King

„Džeraldo žaidimas“ (Stephen King, 1997 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Džesė ir Džeraldas, žavių sutuoktinių pora, nusprendžia praleisti vieną ankstyvo rudens dieną nuošalioje viloje prie ežero ir drauge patenkinti Džeraldo seksualinę užgaidą – pažaisti erotinį žaidimą su antrankiais prie lovos prirakinta žmona...

Netikėtai vyrą ištikęs širdies smūgis ilgam įkalina Džesę lovoje, kur sukaustyta plieninėmis apyrankėmis ji ir pasitinka siaubingiausią savo Gyvenimo Naktį.

„Džeraldo žaidimas“, tikrai nėra eilinė „meilės žaidimų“ tema kalbanti knyga. Tai košmarais ir išgąsčiu paremtas pasakojimas, kalbantis apie tai, kaip kartais nelaimingo nutikimo dėka, paprastas seksualinis žaidimas gali virsti siaubingai traumuojančiu patirtimi... Nuošalioje kalnų trobelėje netoli ežero atsitiko baisi tragedija. Seksualinio žaidimo metu jauna moteris neteko vyro ir liko lovoje viena. Tačiau jos vienatvė buvo tik trumpalaikė... visos baimės, kurias ji kada nors gyvenime patyrė sugrįžo ir užpildė namelį paversdamos jį grėsminga kankinimo kamera... Nors romano „Džeraldo žaidimas“ siužetas labiau tiktų trumpam, kelių puslapių, apsakymui, Stivenas Kingas jį išplėtė iki poros šimtų puslapių romano. Jame jis kalba ne tiek apie artimo mirties baimę, kiek apie baimes sekančias po to. Miegamojo šešėliams ilgėjant, o tylai vis labiau spengiant ausyse, Džesė turės galimybę patikrinti posakį: „nervai įsitempę it stygos“. Manau, tą patį jaus ir skaitytojas, o jeigu visgi pavargs nuo bemiegių naktų, galės pasimėgauti ir neseniai išleistu vaidybiniu kino filmu.

Kadras iš filmo „Džeraldo žaidimas“ (2017)

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.