2024 m. II ketv.: „Vaikinai iš Biloksio“ ~ John Grisham

„Vaikinai iš Biloksio“ (John Grisham, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Dvi šeimos teisingumo akistatoje.

Johnas Grishamas, savo kūryboje sugrįžęs į Misisipę, pasakoja jaudinančią istoriją apie du imigrantų šeimų sūnus, vaikystės draugus, galiausiai atsidūrusius skirtingose įstatymo pusėse. Grishamui būdingi intriguojantys siužeto posūkiai ir vingiai prikaustys jūsų dėmesį iki paskutinio puslapio, kuriame lauks stulbinama atomazga.

Daugumą pastarojo šimtmečio metų Biloksis garsėjo savo pajūriu, kurortais ir jūrų gėrybių pramone. Tačiau jis turėjo ir savo tamsiąją pusę. Šis miestas buvo žinomas dėl korupcijos bei nusikalstamos veiklos, pradedant azartiniais lošimais, prostitucija, alkoholio kontrabanda, prekyba narkotikais ir baigiant užsakomosiomis žmogžudystėmis. Visa tai kontroliavo nedidelė banditų grupuotė. Remiantis gandais, dauguma jos narių priklausė Diksio mafijai.

Keitas Rudis ir Hju Malkas užaugo septintajame dešimtmetyje Biloksyje. Vaikystėje jie buvo geri draugai, Mažosios lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyviai. Paauglystėje gyvenimo tėkmė juos nubloškė į skirtingas puses. Keito tėvas tapo žymiu prokuroru, pasiryžusiu „išvalyti pakrantę“. O Hju tėvas pasidarė Biloksio nusikalstamo pasaulio bosu. Keitas pasirinko teisės studijas ir sekė tėvo pėdomis. Hju, pirmenybę teikęs naktiniam gyvenimui, dirbo tėvui priklausančiuose klubuose. Neišvengiamai artėjo šeimų akistata, kuri galiausiai įvyks teismo salėje.

Didelės apimties sagoje „Vaikinai iš Biloksio“, kupinoje istorinių detalių ir ryškių, nepamirštamų personažų, ant plauko pakibęs visas gyvenimas.

Džonas Grišemas yra garsus amerikiečių autorius, labiausiai žinomas dėl savo kvapą gniaužiančių teisinių trilerių. Gimęs 1955 m. vasario 8 d. Džounsboro mieste, Arkanzaso valstijoje, Grišemas augo baptistų šeimoje, kur augo ir jo noras siekti teisininko karjeros. 1977 m. jis įgijo apskaitos bakalauro laipsnį Misisipės valstijos universitete, o 1981 m. – teisės mokslų daktaro laipsnį Misisipės universiteto Teisės fakultete. Grišemas beveik dešimtmetį praktikavo teisę, specializavosi baudžiamosios gynybos ir asmens sužalojimo bylose. Jo pirmosios patirtys teisinėje sferoje padarė didelę įtaką jo kūrybai. 1983 m. jis buvo išrinktas į Misisipės Atstovų Rūmus, kur dirbo iki pat 1990 m. Jo literatūrinė karjera prasidėjo 1989 m. išleidus pirmąjį romaną „Metas žudyti“. Nors knyga nebuvo komerciškai sėkminga, antrasis romanas – „Firma“ (1991) tapo pasauliniu bestseleriu, pagal kurį buvo netgi pastatytas labai sėkmingas filmas su aktoriumi Tomu Kruzu (Tom Cruise) pagrindiniame vaidmenyje. Šio romano ir jo ekranizacijos sėkmė ne tik papildė jaunojo rašytojo kišenę, bet ir atkreipė skaitytojų dėmesį į anuomet dar mažai kam žinomą autorių. Per vaisingą savo, kaip teisinių trilerių rašytojo, karjerą ponas Grišemas parašė daugybę bestselerių, tokių kaip „Pelikano dosjė“, „Klientas“, „Partneris“ ar „Testamentas“. Jo knygose dažnai nagrinėjamos teisingumo, korupcijos ir moralinių dilemų teisinėje sistemoje temos. Daugelis jo romanų buvo pritaikyti kinui ir televizijai, kas, be jokios abejonės, tik sustiprino jo, kaip pagrindinės figūros teisinio trilerio žanre, statusą. Be savo teisinių trilerių, Grišemas yra parašęs ir vieną negrožinės literatūros kūrinį bei kelis grožinės literatūros kūrinius vaikams. Tam tikrame žmonių rate jis yra žinomas ir dėl savo filantropinės veiklos, ypač raštingumo bei teisinės pagalbos srityse. Dėl savo gilių jurisprudencijos žinių ir romanų temų, kalbančių apie dalykus, kuriuos „reikia pataisyti“, ponas Grišemas yra laikomas vienu geriausių šiuolaikinės Amerikos grožinės literatūros atstovų. Romanas „Vaikinai iš Biloksio“ taip pat priskiriamas teisinių trilerių žanrui ir kalba apie dvi kroatų imigrantų šeimas, atsidūrusias skirtingose įstatymo pusėse. Istorija, kurią šiandien kiekvienas iš mūsų galime perskaityti lietuvių kalba, prasideda šimtą metų atgal, kai Amerikos miestas Biloksis buvo šurmuliuojanti žvejų bendruomenė pietinės Misisipės įlankos pakrantėje. Ten gyvenantiems žmonėms pragyvenimą užtikrindavo gausi vandenyno pasiūla, dėl kurios gyvenvietė augo kaip „ant mielių“ ir vieną dieną gavo garbingą „Jūros gėrybių sostinės“ vardą. Tačiau greitai uždirbami pinigai ir per didelės jų sankaupos žmonių kišenėse turėjo ir neigiamą pusę. Būtent tada pradėjo populiarėti azartiniai lošimai, prekyba narkotikais ir prostitucija, tapusi nenuplaunama dėme Amerikos istorijos žemėlapyje. Korumpuota policija, mafijos karai ir su darbu nesusidorojantys teisėjai buvo tik nedidelė viso to dalis. Štai tokiame laikotarpyje ir augo Keitas Rudis ir Hju Malkas: du varžovai ir geriausi draugai, tam tikru gyvenimo laikotarpiu atsidūrę skirtingose įstatymo pusėse. Hju tėvas anuomet buvo nusikalstamo pasaulio bosas, o Džesis Rudis, Keito Rudžio tėvas, buvo aršus advokatas, siekęs atsikratyti nusikalstamumo mieste. Nenuostabu, kad vaikams suaugus, jie pasekė savo mylimų tėvų pėdomis. Na, o kuo visa tai anksčiau ar vėliau pavirto, aš leisiu Jums patiems sužinoti. Aš tiesiog pasakysiu tai, kad romanas „Vaikinai iš Biloksio“ yra viena tų knygų, kuriose detaliai nagrinėjamos nusikaltimo, bausmės, kaltės, keršto ir teisingumo temos. Taip, ji yra gana ilga – net 496 puslapių, tačiau talpina savyje įdomią, nors ir gėdingą Amerikos istorijos dalelę. Nepamirškime ir nepriekaištingos pono Grišemo prozos, ar puikiai išplėtotų aplinkos ir veikėjų aprašymų, kurie skaitytojui užtikrins patį didžiausią skaitymo malonumą. Bet „Luktelk!“ – pertrauksite mane Jūs ir paklausite: „Ar knyga yra tiek gera, kad tu ją pasiliktum savo asmeninės bibliotekos lentynoje?“ O atsakymas būtų paprastas: „Ne“. Taip, knyga yra iš tiesų labai šauni ir įdomi, tačiau perskaitęs visus į lietuvių kalbą išverstus Džono Grišemo romanus galiu užtikrintai pasakyti, kad jų yra daug, daug įdomesnių. Neklauskite manęs, kurie iš jų man patiko labiausiai, geriau patys tą sužinokite įsitaisę patogiame fotelyje su knyga rankoje arba pasinagrinėję kitas rašytojo knygų apžvalgas šiame mano tinklaraštyje.

Kitos skaitytos knygos

● „Memoria“ ~ David Lagercrantz: ⭐3/5.
● „Arkties nuotaka“ ~ Aslak Nore: ⭐1/5.
● „Šešėlis“ ~ Kristina Ohlsson: ⭐3/5.
● „Konteineris“ ~ A. M. Ollikainen: ⭐3/5.

2024 m. I ketv.: „Neramus kraujas“ ~ Robert Galbraith

„Neramus kraujas“ (Robert Galbraith, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Privačiam detektyvui Kormoranui Straikui lankant savo šeimą Kornvalyje, pagalbos į jį kreipiasi moteris su prašymu ištirti, kas nutiko jos motinai, paslaptingai dingusiai prieš keturiasdešimt metų – 1974-aisiais. Savo, kaip detektyvo, karjeroje Straikas dar nėra turėjęs tokios senos ir vis dar neištirtos bylos, tad iššūkį priima. Kartu su ištikimąja partnere Robina Elakot (kuri turi rūpesčių dėl skyrybų, nepageidaujamo vyrų dėmesio ir jausmų Straikui) Kormoranas bylos pėdsakais leidžiasi į praeitį.

Straiką, pamažu narpliojantį painų užuominų, įkalčių ir įtarimų kamuolį, tyrimo gijos veda prie psichopato žudiko maniako, astrologijos, taro kortų ir toli gražu ne itin patikimų liudininkų. Kormoranas su Robina gana greitai įsitikina, kad net ir tokios senos bylos gali būti mirtinai pavojingos.

Painus ir kvapą gniaužiantis epinis romanas „Neramus kraujas“ yra penktoji serijos apie seklį Straiką knyga, kurią galima skaityti ir kaip atskirą kūrinį.

Kas yra Robertas Galbraitas? Senas vilkas „kriminaliniame“ literatūros žanre, o galbūt visiškas diletantas ir akiplėša, pasiskelbęs visam pasauliui, kad parašys ne vieną, ne du, ne tris, o net dešimt aukščiausios klasės detektyvinių romanų! Daugelis iš Jūsų, turbūt, pasukiosite pirštą prie smilkinio ir pasakysite, kad rašytojui, matyt, „nučiuožė stogas“. Tačiau nepaisant tų kelių „pirštų sukiotojų“, atsiras ir išties nuoširdžiai susidomėjusių žmonių. Galite manimi tikėti arba ne, bet po visu šiuo skaitytojams šoką sukėlusiu šurmuliu slėpėsi literatūrinio magijos pasaulio puoselėtoja Džoana Rouling, pasirašanti slapyvardžiu J. K. Rowling. Pastaroji į fantastikos žanrą įėjo 1997-ais metais, kuomet išleido pirmąją savo knygą apie Harį Poterį – „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Kuo visa tai virto, turbūt, nereikia niekam priminti, o štai kas sekė po to – žino, galbūt, ne visi. Galbūt sužinoti apie tai nori irgi ne visi, tad per daug neišsiplėsdamas pasakysiu, kad po itin sėkmingos magijos serijos baigties, Džoanai Rouling norėjosi kuriam laikui atsitraukti ir išbandyti jėgas kitame literatūros žanre. Būtent tada ir gimė paslaptingasis rašytojos „alter ego“ Robertas Galbraitas (Robert Galbraith). Šis savo ruoštu norėjo tapti atskiru rašytojos asmenybės bruožu, troško išlikti savarankiškas ir atsikratyti visų praeityje Džoanos Rouling pelnytų apdovanojimų. Nors autorė gimė 1965 m. birželio 31 d. Anglijoje, jos kelias į literatūrą nebuvo lengvas. Visi esame girdėję apie tai, kaip rašytoja turėjo kreiptis net į dešimtis įvairių leidyklų, kol galiausiai buvo priimta, suprasta, įvertinta ir pagerbta. Visam tam prireikė nemažai pastangų ir ryžto, bet kelią į literatūros grietinėlės viršūnę ji visgi surado. Kiek tai užėmė laiko, turbūt, mažai kam rūpi, daug svarbiau yra paminėti tai, jog šiandien Džoana yra laikoma geriausiai parduodama rašytoja pasaulyje! Visi mes tuo labai džiaugiamės ir pastatę save į jos vietą bematant pradedame galvoti apie viso gyvenimo atostogas. Tačiau Džoana Rouling nėra iš tų žmonių, kurie pasiekę viską lieka nuobodžiauti savo brangakmeniais nusėtame „soste“. „Kas sekė po to?“ – paklausite Jūs. Ogi naujas veikėjas ir naujas grožinės literatūros žanras. Jį šį kartą atstovauti buvo pavesta Afganistano karo veteranui ir seklių agentūros įkūrėjui Kormoranui Straikui. Knyga „Gegutės šauksmas“ (kuri dienos šviesą išvydo 2013-aisiais metais) tapo milžinišku tarptautiniu fenomenu, paskatinusiu rašytoją ištrimituoti tą kvailai nuskambėjusį pasižadėjimą apie DEŠIMT ROMANŲ! Bet bala nematė to pasižadėjimo, juk Džoanos romanai išsiskiria ne tik brandžiomis mintimis, bet ir dvelkia nuoširdumu ir atjautumu, kuriuo rašytoja pasižymėjo nuo pat mažų dienų. Šią savo savybę Hario poterio kūrėja puoselėja ir toliau, mat nuolat dalyvauja įvairiuose labdaros projektuose ir renginiuose. Apibendrindamas galiu pasakyti tik viena – Džoanos indėlis į literatūrą ir popkultūrą yra tiesiog milžiniškas ir vertas pačių didžiausių aplodismentų. Ar autorė tokių pačių aplodismentų sulauks ir iš manęs (juk aš ką tik baigiau skaityti jos knygą „Neramus kraujas“), mes sužinosime jau netrukus. Na o kol kas pirmiausia žvilgtelėkime į šio romano siužetą... Istorija ras pradžią vieną tamsų rugpjūčio mėnesio vakarą, „Pergalės“ aludėje, esančioje Kornvalyje – vienoje iš Jungtinės Karalystės grafysčių, esančių pietvakarių Anglijoje. Straikas ką tik paliko aludę ir dabar ieško dingsties paskambinti firmos partnerei Robinai. Šiuo metu jis nori bet ko, tik ne kalbėtis su nepažįstamu žmogumi apie keturiasdešimties metų senumo įvykius. Visgi įvykiai susiklosto taip, kad jį užkalbina jauna, keistomis aplinkybėmis dingusios mamos ieškanti, moteris. Ir nors nusikaltimas įvyko labai seniai, o galimybės jį įminti yra beveik lygios nuliui, Kormoranas ir jo partnerė Robina Elakot nusprendžia surizikuoti. Netrukus jie supranta, kad jų laukia velniškai sudėtinga paslaptis, susijusi su taro kortomis, abejotinais liudininkais ir psichopatu serijiniu žudiku, sėjusiu mirtį praeityje. Nepamirškime dar ir astrologinių nesąmonių (veikėjo žodž.) ir okultizmo prieskonio, kuris anuometinį detektyvą galutinai išvarė iš proto. Tačiau tik Straikui ir Robinai perėmus bylos tyrimą paaiškėja, kad žudikas yra vis dar laisvėje ir yra toks pat pavojingas kaip ir anksčiau... Romanas „Neramus kraujas“ yra išties šaunus kūrinys! Jis skaitosi labai lengvai, neprailgsta, yra pripildytas galybe nelauktų posūkių bei nutikimų. Esu perskaitęs visas Kormorano Straiko serijos knygas ir ši man patiko labiausiai. Ji, kaip ir kai kurios kitos autoriaus knygos pasižymi emocingu siužetu, kruopščiu personažų kūrimu ir gebėjimu įtraukti skaitytoją į visus romane vykstančius įvykius. Galbraitas nevengia pateikti ir sunkių temų, kurios, kaip jau minėjau, ne tik įtraukia, bet ir priverčia susimąstyti. Taip, romano apimtis yra išties gąsdinanti (net 864 psl.), tačiau tik pasauliui pradėjus ristis visiškos bedugnės link supranti, kad ilgos apimties knygos gali tapti gera atrama sunkumo akimirką.

Kitos skaitytos knygos

● „Vilko spąstai“ ~ Aslak Nore: ⭐2/5.
● „Motyvas X“ ~ Stefan Ahnhem: ⭐3/5.
● „Marionetės“ ~ M. W. Craven: ⭐3/5.
● „Gyvulių ūkis“ ~ George Orwell: ⭐5/5.

2023 m. IV ketv.: „Paženklinti amžiams“ ~ Emelie Schepp

„Paženklinti amžiams“ (Emelie Schepp, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Prabangiame Noršiopingo kvartale savo namų svetainėje randamas nušautas Migracijos departamento vadovas. Vienintelis pėdsakas – vaiko pirštų atspaudai. Šeima bevaikė, tad kas galėjo juos palikti? Žudikas?

Tyrimui vadovauti imasi prokurorė Jana Berzelijus – jauna ir labai talentinga, bet atšiauraus būdo, kaip ir jos tėvas, praeityje buvęs garsus prokuroras. Jana tvirta, šalto proto ir nepalenkiama, kol... Po kelių dienų nuošalioje pakrantėje aptinkamas negyvas vaikas. Šalia guli ginklas, iš kurio paleistos kulkos į Migracijos departamento vadovą. Išvydusi ant berniuko sprando išraižytas raides Jana sustingsta – atgyja prisiminimų nuotrupos iš jos pačios vaikystės, į kurią iki šiol grąžindavo tik nakties košmarai. Prokurorė privalo rasti tikrąjį žudiką anksčiau nei policija, kad sužinotų, kas jai kadaise nutiko, ir neleistų savo šiurpiai praeičiai iškilti į dienos šviesą.

Tai pirmoji Janos Berzelijus byla.

Emelie Schepp (g. 1979 m.) yra Švedijos rašytoja, kurios detektyvinių romanų veiksmas vyksta Noršiopinge, mieste Švedijos rytuose. Būtent čia gyvena ir dirba pagrindinė visų jos istorijų herojė Jana Berzelijus – prokurorė, turinti gana mįslingą ir kraupią praeitį. Rašytoja debiutavo 2013-aisiais metais su kriminaliniu romanu „Märkta för livet“ (liet. k.: „Paženklinti amžiams“), kurio vos per šešis mėnesius buvo parduota 40 000 kopijų. 2014 m. rudenį ji pasirašė trijų knygų sutartį su „Wahlström & Widstrand“ ir tais pačiais metais vėl išleido savo debiutinę knygą. Vadinkite tai kaip norite – „sėkme“ ar tiesiog „dideliu užsispyrimu“, tačiau keturios pirmosios serijos knygos visame pasaulyje buvo parduotos daugiau nei milijono egzempliorių tiražu. Serijos teisės šiuo metu yra nupirktos trisdešimtyje šalių, o knygos yra išverstos į anglų, danų, estų, islandų, ispanų, italų, japonų, lenkų, lietuvių, olandų, prancūzų, suomių, turkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas. 2022 m. balandį pasirodė jau septintoji, visame pasaulyje išgarsėjusios serijos apie Janą Berzelijus, knyga. Ir nors autorė dabar yra virtusi beprotiškai populiaria, jos startas nebuvo rožės žiedlapiais klotas. Juk knygą „Paženklinti amžiams“ ji turėjo išleisti savo pačios lėšomis, taip tapdama „savarankiška leidėja“, kas kadaise uždėdavo savotišką dėmę būsimam autoriui. Kaip bebūtų, trilerį „Paženklinti amžiams“ mes dabar galime perskaityti ir lietuviškai, bei patys nuspręsti, ar autorė yra verta tarptautinių liaupsų, ar ne? Istorija randa pradžią 1991-ųjų metų vasarą, kuomet išvargusi ir alkana devynmetė Jana atsibunda vienoje Švedijos ligoninių. Ji neprisimena, nei kas yra, nei iš kur kilusi. Vėliau veiksmas mus nukelia dvidešimt metų į priekį, kur Jana jau yra tapusi sėkminga prokurore. Tai ji pasiekė savo šaltu protu, nepalaužiama valios jėga ir kritišku mąstymu, leidžiančiu jai atskirti net ir didžiausių „šventuolių“ melus. Kai aukšto rango Migracijos departamento pareigūnas randamas nušautas savo paties namuose, įtariamųjų, įskaitant jo žmoną, netrūksta. Tačiau Janos Berzelijus iš vėžių neišmuša nei pareigūno našlės isterija, nei grasinantys laiškai, kuriuos prieš mirtį neva gavo auka. Jana yra kieta, šalta ir nepajudinama... na bent jau iki to momento, kai į visą šią istoriją įsipainioja vaikas... Praėjus kelioms dienoms po pirmosios žmogžudystės, apleistoje pakrantėje randamas negyvas nepilnamečio kūnas. Šalia jo – ginklas, kuriuo ir buvo nužudyta pirmoji auka. Dalyvaudama berniuko skrodime, Berzelijus aptinka ant jo kūno kažką keistai pažįstamo, kažką labai baugaus: smurto žymes, heroino injekcijų paliktus randus ir odoje išgraviruotą žymę su vieno iš mirties dievų vardu. Visa tai jaunajai prokurorei sukelia prisiminimų apie savo tamsią ir siaubingą vaikystę, bangą. Apie savo praeitį Jana nelabai ką žino, tačiau norėdama ją susigrąžinti ir apsaugoti, yra pasiryžusi padaryti bet ką, netgi surasti žudiką anksčiau nei policija... Romanas „Paženklinti amžiams“ yra išties neblogas kriminalinis trileris. Jis turi kiek vangoką pradžią ir kiek lėtoką įžangą – du atleistinus, jaunos ir nepatyrusios rašytojos kūrybos bruožus. Autorė gimė 1979 m. Švedijoje, Motaloje, ir priklauso naujajai Skandinavijos šalių rašytojų kartai, kuri tapo garsi po jų įpėdinio Stigo Larsono mirties. Emelie Schepp savo pirmąją knygą išleido nuosavomis lėšomis, tačiau vėliau buvo paremta kitų leidyklų. Vis dėlto skaitant įžanginę serijos knygą stebina visai ne tai, ne, o tempas, su kuriuo ji tobulėja. Jei pirmieji du šimtai puslapių buvo vangūs, tai likę šimtas aštuoniasdešimt yra tarsi uždelsto veikimo bomba. Štai, žiūrėk, ta bomba sprogo ir to jau nei pakeisi, nei sustabdysi! Jos knygų herojė Jana Berzelijus yra šiuolaikinė „Sniego karalienė“, kurios širdis yra tyra, tačiau nusėta skeveldromis, o kaulai kieti it granitas, tačiau tokiais tapę tik po daugybės lūžių. Kaip jau supratote, Emelie Schepp savo romane mums pateikia paradoksalią dviveidę asmenybę, kuri tuo pačiu metu yra ir prokurorė, kovojanti su nusikaltėliais bei kitais įstatymo pažeidėjais, ir kraujo ištroškusi žudikė, pavirtusi tokia po vaikystėje iškęstų mirtinų treniruočių. Būtent šie elementai daro knygą „Paženklinti amžiams“ unikalia ir nesiekiančia mums pateikti nuvalkiotą detektyvinę pabaigą, kurioje nusikaltėlis gauna atpildą kalėjimo vienutėje. Janos akimis tokia baigtis yra labai neteisinga ir tiesiog privalo būti pakoreguota 😉

Kitos skaitytos knygos

● „Šiaurės elnių švytėjimas“ ~ Ann-Helén Laestadius: ⭐3/5.
● „Kultas“ ~ Camilla Läckberg ir Henrik Fexeus: ⭐4/5.
● „Atpirkimo ožys“ ~ Sofie Sarenbrant: ⭐4/5.
● „Contes du soleil et de la pluie“ ~ Maurice Leblanc: ⭐3/5.
● „Atskaitos taškas“ ~ Jørn Lier Horst ir Thomas Enger: ⭐3/5.