2021 m. spalio 18 d.

„Grobuonis!“ ~ Ragnhild N. Grødal

„Grobuonis!“
(Ragnhild N. Grødal, 2000 m.). Knygos įvertinimas: 3/5.

Norvegė Ragnhild N. Grødal (g. 1958 m.) studijavo muziką, JAV įgijo judesio terapijos magistrės laipsnį. Keletą metų užsiiminėjo meditacija ir judesio terapija, rašė knygas.

„Grobuonis!“ – tai psichologinis įtempto siužeto romanas ir kartu – populiarus psichologijos vadovėlis. Ši knyga, tapusi tokiu pat įvykiu Norvegijoje kaip ir „Sofijos pasaulis“, išversta į aštuonias kalbas.

Nuo pirmos dienos, kai septyniolikmetė Torhilda pradeda repetuoti fortepijonu Miurene, sename name netoli Kristiando, ima dėtis keisti dalykai: mistiškai persimaino paveikslas, nežinia iš kur vienas po kito ima rastis akmenukai su runomis, erdviuose prabangaus namo kambariuose skamba vaiduokliškos melodijos.

Netrukus įvyksta ir paslaptinga žmogžudystė. Į romano veiksmą nuolat įsiterpia intriguojantis pasakotojas, save vadinantis sielos tyrinėtoju, kad supažindintų su XX amžiaus psichologijos teorijomis ir tyrinėjimų rezultatais: kolektyvine pasąmone ir Edipo kompleksu, neurolingvistiniu programavimu ir hipnoze, geštalto terapija ir Pavlovo šunimi, Froidu ir Jungu, Eriksonu ir Pjažė.

„Grobuonis!“ – tai knyga ir jaunam, ir vyresniam žmogui, ir detektyvo mėgėjui, ir žinių ieškotojui – kiekvienam, norinčiam suvokti, kas jis yra ir kodėl yra toks.


Norvegė Ragnhild N. Grødal (g. 1958 m.) studijavo muziką, Jungtinėse Amerikos Valstijose įgijo judesio terapijos magistrės laipsnį. Keletą metų užsiiminėjo meditacija ir judesio terapija, rašė knygas. 1996-ais metais ji išleido romaną „Grobuonis!“ – trilerį apie šiuolaikinę psichologiją, kuriame sujungė fikciją su lygi šiolei žinomomis žmogaus sielos tyrinėjimo tiesomis. Knygos pagrindu ji pasirinko perspektyvios septyniolikmetės pianistės Torhildos Aspelund istoriją, kuri netolimoje ateityje turės sugroti viename svarbiame priėmime. Ten ji galės pademonstruoti visus savo gabumus, kuriuos užglūdinti geriausia būtų „Miurene“, sename kaimo name, kuriame yra labai prabangus fortepijonas. Ten pat ji susipažins ir su Vidaru bei Marita, keliais menininkais, nusprendusiais surengti parodą plėšrūnų tema. Visgi didžiausią rūpestį merginai kels ne keistuoliai menininkai, o seną namą lydintys mįslingi įvykiai: keisti žingsnių garsai, paveikslai, keičiantys savo išvaizdą, akmenukai su runų ženklais ar papjautas katinas... Kai bus įvykdyta dar ir žmogžudystė, Torhilda pasiryš surasti paslaptingąjį namo svečią! Visgi žudiko paieškos nebus jau tokios lengvos, mat ves merginą ir per jos pačios sielos gelmes... Tuo pat metu pianistės pastangas iš šalies stebės paslaptingas „sielos tyrinėtojas“, žmogus, paskalbęs save dievu ir mėgstantis įsikišti tik tada, kai tai jam yra pravartu. Jo komentarai, pažiūros ir anekdotai ves skaitytoją per praėjusio pusantro amžiaus psichologinių teorijų kratinį: nuo Pavlovo šuns iki Jungo, nuo hipnozės iki Geštalto terapijos, nuo kolektyvinės nesąmonės iki neurolingvistikos, nuo Froido iki Pjažė... Galutinis to rezultatas – dualistinis pasakojimas, turintis dvi svarbias užduotis – suteikti pramogą skaitytojui ieškant žudiko, o kartu ir trumpai supažindinti jį su pagrindinėmis psichologijos mokslo teorijomis. Manau šią knygą bus pravartu perskaityti ne tik detektyvų mėgėjams, bet ir visiems besidomintiems žmogaus asmenybės raida, psichinio gyvenimo sritimis, elgesio ypatumais ir pan. Knygoje netrūks ir šiokios tokios mistikos, kuri romano pabaigoje bus paaiškinta gana logiškai ir suprantamai. Tikiu, kad kiekvienas pasiėmęs į rankas knygą „Grobuonis!” apibūdins ją kaip labai originalią, sumanią, turinčią netradicinių sprendimų! Aš ją perskaičiau, ji man patiko ir aš ją rekomenduoju kitiems.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

2021 m. spalio 9 d.

Pilkųjų samanų švytėjimas ~ Thor Vilhjálmsson

„Pilkųjų samanų švytėjimas“
(Thor Vilhjálmsson, 2005 m.). Knygos įvertinimas: 3/5.

Toras Viljamsonas (Thor Vilhjálmsson, g. 1925) – garsus šiuolaikinis islandų romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, Islandijos PEN klubo prezidentas. Už kūrybą buvo apdovanotas Šiaurės tarybos literatūros premija (1988) ir Švedų akademijos Šiaurės Europos literatūros premija (1992).

Romanas „Pilkųjų samanų švytėjimas“ (1986) – vienas įspūdingiausių moderniosios islandų literatūros kūrinių. Siužeto pagrindu pasirinkta mįslinga, Islandijoje garsiai nuskambėjusi byla. Nuošaliame šiaurės Islandijos slėnyje įvykdytas nusikaltimas. Jo tirti atvyksta teisėjas, turintis ambicijų tapti poetu. Ar tai žmogžudystė? Kas kaltas? Kur meilės ribos?

Šis kūrinys – tai įspūdingas daugiabalsis tekstas, kuriame susipina kriminalinio romano ir meilės istorijos elementai, pasaulinio literatūros paveldo ir poetiškų islandų sagų atbalsiai.

1988 m. romanas pelnė Šiaurės kraštų ministrų tarybos literatūros premiją. Knyga sulaukė didžiulio populiarumo, ji išversta į keliolika pasaulio kalbų.


Islandų rašytojas Toras Viljalmsonas gimė 1925 m. Edinburge, Škotijoje. Išsilavinimą gavo Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Kažkada jis buvo laikomas ezoteriniu veikėju, romanistu, novelių rašytoju, poetu ir eseistu, tokių rašytojų, kaip Malro, Eko ar Aljendė vertėju į islandų kalbą. Šiandien jis yra vienas pagrindinių Islandijos modernizmo atstovų. Knygoje „Pilkųjų samanų švytėjimas“ (Grámosinn glóir, 1986) – jis atkreipia dėmesį į istorinį įvykį: įbrolio ir įseserės kaltinimą kraujomaiša, bei jų vaiko nužudymą. Viljalmsonas šioje knygoje demonstruoja vėlyvojo romantizmo stilių, puikiai nušviečia visas šio stiliaus subtilybes. Romano dėmesio centre atsiduria teisėjas-poetas Ausmunduras, kuris keliauja per stebuklingą Islandijos kraštovaizdį, įvykdyti teisingumą. Kelionės metu jis permasto ir savo, kaip teisėjo, atsakomybę, iškelia kaltės ir atsakomybės klausimus. Juk pasak kitų, poetiškos prigimties žmogus yra sukurtas perteikti ir suprasti kitus, o ne teisti juos, jei jie neatitinka kažkokių dirbtinių įstatymų paragrafų. Knygos centre taip pat pastatoma ir dviejų jaunuolių meilė, pasibaigusi baisia katastrofa! Ausmunduras turi nuspręsti, ar jaunuoliai yra kalti dėl kraujomaišos, bei koks nuosprendis jiems turi grėsti. Tyrimo metu teisėjo įsitikinimai pradeda keistis, užleisdami vietą naujiems... Šis teisėjas vaizduoją tikrą personažą (Einarą Benediktsoną), kuris yra gerai žinomas visiems islandams. Jis yra jų nacionalinis poetas ir vienas didžiausių reformatorių, norėjusių išvesti Islandiją iš viduramžiškos pasaulėžiūros. Knygoje „Pilkųjų samanų švytėjimas“ Toras Viljalmsonas remdamasis archyvine medžiaga pabandė prikelti seną istoriją naujai. Čia jis mums demonstruoja nuostabius savo šalies kraštovaizdžius, nepamiršdamas ir priespaudos, kurią visuomenė darė nepaklususiems jų taisyklėms. Knygoje autorius meistriškai sujungia teisminę, politinę, religinę ir lyrinę kalbą, pavertusią šią knygą neginčijamu šiuolaikinės Europos literatūros šedevru. Aišku skaitytojai pripratę prie įprastų detektyvinių romanų kanonų liks stipriai nusivylę, mat čia neras nei įprastos jiems sekos, nei stiliaus. Visgi visi pasiekę romano pabaigą neliks nusivylę, mat atras daug įdomių ir protingų minčių. Juk ką mes žinome apie jaunuolių nusikaltimo kilmę ir prigimtį? Jei dėl visko kalta yra meilė, o ji yra nesavanaudė ir nuoširdi, tai argi ji nėra šventa? Pamastykime apie tai daugiau, o tada pasidalinkime mintimis su kitais...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

2021 m. spalio 4 d.

„Pomirtinės apeigos“ ~ Yrsa Sigurðardóttir

„Pomirtinės apeigos“
(Yrsa Sigurðardóttir, 2011 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Juodoji magija, mistinės apeigos, raganavimas ir kraują stingdanti žmogžudystė Islandijoje.

Islandijos sostinėje Reikjavike, prestižiniame universitete, randamas jauno studento Haraldo kūnas. Vaikino akys išluptos, o ant krūtinės išraižyti mistiniai ženklai... Policijai niekaip nepavyksta ištirti nusikaltimo, taigi vaikino šeima pasamdo teisininkę Torą ir buvusį kriminalistą Metjų tiesai išsiaiškinti.

Nuodugnus tyrimas atskleidžia šiurpių vaikino gyvenimo detalių. Pasirodo, jis tarsi apsėstas domėjosi magija, okultizmu ir raganų medžiokle. Kuo daugiau šiurpių vaikino pomėgių Tora ir Metjus atskleidžia, tuo studento mirtis atrodo vis paslaptingesnė.


Yrsa Sigurðardóttir yra dviem frontais dirbanti rašytoja. Savo skaitytojus ji žavi tiek kraupiais kriminaliniais romanais, tiek smagiais pasakojimais vaikams. Rašyti ji pradėjo 1998-ais metais, o literatūros rinkoje įsitvirtino 2007-ais, išleidusi debiutinį savo detektyvą „Pomirtinės apeigos“. Yrsa yra įgijusi Statybinės inžinerijos bakalauro laipsnį Islandijos universitete, bei tos pačios krypties magistro laipsnį Monrealio Konkordijos universitete. Autorė yra pelniusi kelis apdovanojimus, yra ištekėjusi ir turi du vaikus. Knygoje „Pomirtinės apeigos“ ji kalba apie mįslingą žmogžudystę, įvykdytą viename prestižiniame universitete... Viename Reikjaviko universitete randamas jauno vokiečio kūnas. Jo akys išluptos, o ant kūno išraižyti demoniški simboliai. Jei to dar būtų per mažai, praėjus kelioms dienoms nuo žmogžudystės, nužudytojo artimieji gauna savo sūnaus krauju parašyta laišką. Nepatenkinti policijos darbu ir trokšdami visiško diskretiškumo, mirusiojo tėvai pasamdo dviejų žmonių komandą: Islandijos advokatę Torą Gudmundsdotir ir šeimos pagalbininką, bei buvusį policininką Metjų Reichą. Vos tik pradėjusi tyrimą, naujoji komanda iš karto apčiuopia naujų įrodymų. Šie juos nuveda tiek į Reikjavike naktimis dirbantį klubą, tiek į atokius šiaurės vakarus – nesvetingą ir laukinę teritoriją, kurioje, kaip ir daugelyje kitų Europos vietų, buvo įvykdyta dešimtys raganavimu kaltinamų žmonių egzekucijų. Kas kaltas dėl vaikino mirties ir kaip ji susijusi su tamsiaisiais Europos laikais, mes sužinosime, žinoma, tik knygos pabaigoje... Romanas „Pomirtinės apeigos“ yra išties sensacingas kūrinys! Jame autorė idėjų sėmėsi gėdinguose Europos ir krikščionybės laikotarpiuose, mat pasakoja apie velnių garbinimą, raganavimą ir persekiojimus. Pridėkime dar įtikinamus veikėjus ir įdomią detektyvinę mįslę ir gausime kažką tikrai nepaprasto! Nors knyga priskiriama detektyvo žanrui, ji nėra tik eilinė „kas tai padarė?“ istorija. Ji taip pat pasakoja apie išsiskyrusią motiną, kuri kasdien turi laviruoti tarp darbo ir vaikų globos. Gerų emocijų suteiks ir visa ta mistika bei magija, kuri nors ir pateikta gal kiek per sausai, yra visos istorijos pamatas. Kitaip sakant, juodoji magija, ritualai, kankinimai ir raganų medžioklė čia taps sumaniu posūkiu, už kurio pasukti norės visi knygos skaitytojai. Galbūt dėl to, vos tik pasirodė Islandijos lentynose, knyga iš karto sulaukė vertimų ir į kitas kalbas. Galutinis to rezultatas: Yrsai suteiktas garbingas Islandijos detektyvų karalienės titulas!

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.