„Ilgiausių metų“ ~ Anders Roslund

„Ilgiausių metų“ (Anders Roslund, 2020 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Nuostabus gimtadienio tortas su penkiomis raudonomis žvakutėmis ir stebuklo laukimas. Maža mergaitė Zana labai nori sudainuoti „Ilgiausių metų“ ir nenujaučia, kad tądien žlugs jos šeimos gyvenimas. Dukterį tėvui pavyksta paslėpti paskutinę akimirką...

Po septyniolikos metų kažkas įsilaužia į kraupius įvykius menantį butą. Seniai įvykusi tragedija akimirksniu apverčia komisaro Everto Grenso ir infiltruoto agento Pyto Hofmano gyvenimą. Praeitis sudrebina dabartį – ir ima tiksėti gyvenimo ir mirties laikrodis.

Štai ir prasidėjo Gruodžio mėnesis. Daugelis iš mūsų lakstome po prekybos centrus ieškodami Kalėdinių dovanų, nuolaidų ir, žinoma, geros nuotaikos. Kai kam gera dovana yra kelionė į užsienį, kai kam – didelis televizorius, o kai kas tiesiog nori gerai praleisti laiką skaitydamas įdomią knygą. Man geriausia dovana yra akimirkos su šeima, bei naujas ir niekad anksčiau neskaitytas detektyvas. Romanas „Ilgiausių metų“ nėra labai geras detektyvas, tačiau kaip kriminalinis trileris jis yra tiesiog neprilygstamas... Už uždarytų durų slepiasi gimtadienio tortas su penkiomis žvakutėmis. Už jų yra ir vaikas su raudona suknele, kuris be perstojo dainuoja „Ilgiausių metų“. Tačiau taip jau atsitiko, kad numatyta šventė taip niekada ir neįvyks... Praėjo septyniolika metų. Paskutines dienas policijoje skaičiuojantis superintendentas Evertas Grensas yra pašaukiamas ištirti įsilaužimą į butą. Pastarasis mena blogus įvykius, persekiojančius policininką jau ne vienerius jo gyvenimo metus. Vykdydamas šį naują tyrimą, Grensas supranta, kad pirmą kartą tirdamas bylą jis kažką praleido, ir dabar tas kažkas nori sunaikinti vienintelį anuomet išlikusį liudininką. Tuo metu, nežinoma nusikaltėlių grupuotė savo nešvarių darbelių įvykdymui nori įdarbinti buvusį policijos informatorių Pytą Hofmaną. Jis dabar gyveną paprastą šeimyninį gyvenimą ir visiškai nenori veltis į gaujų karus ir jų bandymus įsitvirtinti nusikalstamame Stokholmo pasaulyje. Bandydamas išsiaiškinti jo šeimai grasinantį asmenį, Hofmanas turės sujungti savo jėgas su senu pažįstamu Evertu Grensu. Nusikaltėlių demaskavimui bičiuliai turės tik tris dienas, po to Hofmano šeimos nariai mirs... Romanas „Ilgiausių metų“ yra tikrai neblogas kriminalinis trileris. Tai nepaprastai veržli istorija apie kerštą ir išdavystę, kuri savo sprogstamą galią įgaus lygiai po trijų dienų. Pagrindiniu knygos akcentu taps prekyba ginklais, o jei konkrečiau – bandymas nusikalstamą Stokholmo pasaulį aprūpinti naujos kartos kulkosvaidžiais. Ne nuošalyje atsidurs ir šeimos išžudymą išgyvenusi mergina, kuri kažkokiu būdų siesis su naujausiais įvykiais. Pridėkime dar kelionę į Albaniją, bei labai netikėtą pabaigą ir gausime tiesiog pritrenkiantį trilerį! Andersas Roslundas yra išties sėkmingas autorius. Savo praktikoje jis ne vieną kartą yra sujungęs jėgas su tokiais žymiais rašytojais, kaip Borge Helstriomas, ar Stefanas Thunbergas. Romanas „Ilgiausių metų“ yra jo bandymas parašyti kažką tik savo vardu. To rezultatas – gana grėsminga istorija, kalbanti apie tą taip trokštamą keršto jausmą, kuris dažniausiai pasibaigia jį puoselėjančio žmogaus mirtimi. Kaip bus šioje istorijoje aš leisiu Jums patiems sužinoti, pasakysiu tik tai, kad nepaisant už lango krintančių snaigių ir knygoje nederančios ypač kaitrios Švediškos vasaros, ji man susiskaitė vos per tris dienas. Tai savo ruoštu liudija apie išties įtraukiantį siužetą, bei labai simpatiškus ir įdomius pagrindinius veikėjus.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

„Contes“ ~ Maurice Leblanc

„Contes“ (alt. pav. „Les Contes du Gil Blas“, Maurice Leblanc, 2019 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Ces contes, parus pour l'essentiel entre 1892 et 1897 dans le journal Gil Blas, montrent que Maurice Leblanc fut un grand écrivain, à l'écriture précise et incisive, dès ses débuts. Dans le premier conte, un mari, et l'amant de sa femme, se retrouvent côte à côte dans une visite médicale de réservistes de l'armée... Dans le suivant, un homme, qui est toujours passé inaperçu au yeux de tous, qui n'était rien pour les autres, et donc pour lui même, va enfin exister par la haine qu'il inspire à son voisin... Puis vient l'histoire du prêtre et de ses pièces de cent sous. Etc. 19 contes à découvrir d'urgence.

Galbūt dalis pasaulio skaitytojų nežino, tačiau prieš tapdamas populiariu vagies-džentelmeno personažo kūrėju, Morisas Leblanas buvo literatūrinio laikraščio „Gil Blas“ bendradarbis. Ten jis rašė trumpus apsakymus, kuriuose išreikšdavo savo, kaip Gi de Mopasano natūralizmo gerbėjo, mintis. Rašytojo karjera pasisuko kita linkme 1905 metais, kuomet žurnale „Je sais tout“ jis išleido apsakymą „Arseno Liupeno suėmimas“. Jeigu rašytojo karjera būtų matuojama pagal jo tekstų kiekį, Morisas Leblanas neabejotinai būtų laikomas vienu iš dešimties iškiliausių Prancūzijos rašytojų. Juk vien žurnale „Gil Blas“ jis parašė per 180 įvairių istorijų ir straipsnių. Knygoje „Gil Blas istorijos“ mes turime galimybę susipažinti su devyniolika autoriaus kūrinių, kurie buvo išspausdinti tarp 1892 ir 1897 metų. Visose šiose istorijose veikia išgalvoti, tačiau gana realistiški veikėjai. Visos rinkinio istorijos yra glaustos, tačiau gana efektyvios, dėl ko stilistiškai primena Prancūzų rašytojo Gi de Mopasano stilių. Juk beveik visose jose mes atrasima tą iki mažiausių detalių atskleistą žmogaus depresiją ir pesimizmą. Dauguma knygos apsakymų kalbės apie nužudymus, savižudybes, beprotybę ir tą taip trokštamą pomirtinį išsivadavimą. Autorius, žinoma, nepamirš pateikti ir kelias komiškas istorijas, kuriuose gana sumaniai pademonstruos prancūzišką juodąjį humorą. Štai istorijoje „CENT SOUS“ bus kalbama apie kunigą, kuris nuomos patalpas bordeliui. Ir visgi labiausiai jį jaudins ne tiek nuodėmingi namai, kiek noras pakelti nuomą, kadangi jam trūks pinigų elgetų išlaikymui. Istorijoje „LE HAÏ“ bus kalbama apie visų ignoruojamą vyrą, kuris taip įpykdys savo kaimyną, kad tas net nuspręs jį nužudyti. Ir visgi Fransua Arlidenas dėl to tik džiūgaus, mat pirmą kartą gyvenime jis kažkam rūpės, kažkam, visiškai užvaldytam jo egzistencija. Prie įdomesnių istorijų priskirčiau ir apsakymą „LA CONFESSION DE TANTE LYDIE“, kurioje bus pasakojama apie tetą Lidi, kuri prieš mirti norės išpažinti visas savo nuodėmes. Visgi ji to nespės padaryti, mat paskutinį patepimą atlikti atvykęs kunigas pirmiausia nuspręs išpažinti savo paties nuodėmes. Istorijoje „L’INDESTRUCTIBLE ILLUSION“ bus kalbama apie du, tą pačią merginą įsimylėjusius, draugus. Visgi tiesai išaiškėjus jie dėl to nesusipyks, o nuspręs viską palikti taip, kaip yra. Juk kiekvienam iš jų ta mergina atstovaus skirtingus jų pačių idealus... Nors visi šie tekstai pirmą kartą buvo paskelbti tarp 1891-1897 metų, tačiau nuo to laiko visiškai nepaseno. Dėl to net ir praėjus daugiau nei šimtui metų jie vis dar yra tokie pat aktualūs ir malonūs akiai. Manau kiekvienas rimtas skaitytojas privalo juos perskaityti, mat jie gana vaizdžiai mums nupiešia XIX amžiaus trūkumus ir ydas.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

„Visiškas užsidarymas“ ~ Peter May

„Visiškas užsidarymas“ (Peter May, 2020 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Pandemija visiškai uždarė miestą. Paskelbta nepaprastoji padėtis. Mirtinas virusas jau pasiglemžė tūkstančius gyvybių. Ligoninės ir ypatingosios paskirties tarnybos nesusidoroja su krūviu. Kunkuliuoja smurtas ir pilietiniai neramumai.

Kai ką primena, tiesa?

2005-aisiais škotų rašytojas Peteris May pradėjo rinkti medžiagą kriminaliniam romanui, kurio veiksmas vyktų tuo metu siautusio paukščių gripo pandemijos fone. Tačiau britų redaktoriams pasirodė, kad jo vaizduojamas nematomo H5N1 priešo apsuptas Londonas nerealus, kad tai neįmanoma, nors visi tyrimai rodė, jog taip išties gali nutikti. Knyga taip ir nebuvo išleista.

Praėjo penkiolika metų ir pasaulį sukaustė COVID-19. „Ko gero, atėjo laikas atversti tą dulkėtą „Dropbox“ aplanką, iškasti seną rankraštį ir pasidalyti juo su skaitytojais – bent jau tam, kad visi suprastume, jog gali būti kur kas blogiau“, – sako rašytojas.

Laikinosios ligoninės statybvietėje viename Londono parkų darbininkai randa krepšį su nužudyto vaiko kaulais. Nepaisant pandemijos keliamos suirutės, auka nusipelnė teisingumo. Tirti įvykio siunčiamas Džekas Maknilas, paskutines darbo dienos valandas Londono policijoje skaičiuojantis detektyvas inspektorius. Jo karjera žlugusi, santuoka sugriauta, virusas skaudžiai palietė šeimą. Išaiškinti mergaitės žudiką – paskutinė jo pareiga ir garbės reikalas. Tačiau galingos jėgos pasiruošusios padaryti viską, kad nuslėptų tiesą.

Peter May romanas „Visiškas užsidarymas“ yra prieš penkiolika metų parašytas, tačiau anuomet dienos šviesos taip ir neišvydęs kriminalinis trileris, kuriame rašytojas sujungia niokojančią pandemiją su paslaptingu žmogžudystės tyrimu. Jo epicentre atsiduria Londono miestas, kuriame dėl kilusios pandemijos dabar yra paskelbta karo padėtis. Sostinėje siaučia pavojingas virusas, galintis užkrėsti kas ketvirtą žmogų ir kurio mirtingumas siekia net 80 procentų. Būtent čia atliekant laikinos ligoninės statybos darbus, atrandamas krepšys su pūvančiais vaiko kaulais. Detektyvui inspektoriui Džekui Maknilui tai yra paskutinė byla, kurios išaiškinimui jis gali skirti tik dvidešimt keturias valandas. Po to jis ketina atiduoti ženklelį ir pasitraukti iš tarnybos policijoje. Tos dvidešimt keturios valandos bus baisios ne tik šios knygos herojui, bet ir skaitytojui, šiuo metu gyvenančiam karantino sąlygomis... Romanas „Visiškas užsidarymas“ yra išties neįprastas kūrinys. Galbūt labiausiai dėl to pandemijos fono, kuris 2020-ais metais yra kaip niekad aktualus. Knygos veiksmas vyksta mano jau minėtame Londono mieste, kuris, yra tapęs mutavusio ir labai pavojingo paukščių gripo H5N1 epicentru. Miestas čia vaizduojamas tuščias, nusiaubtas ir stipriai kontroliuojamas. Gatvės čia yra sergėjamos kareivių su dujokaukėmis ir apsauginiais akiniais. Automobilių eismas ribojamas ir stebimas vaizdo kamerų. Išdaužtos parduotuvių vitrinos čia nuolat lopomos medžio plokštėmis, o kelkraščiuose rūkstantys vogti automobiliai gesinami ugniagesių. Kol Britanijos valdžia visomis išgalėmis kovoja su pandemija, didžiosios planetos farmacijos kompanijos rungiasi ieškodamos efektyvių vaistų ir vakcinos. Būtent tokiame mieste tenka veikti detektyvui Džekui Maknilui, kuris apsiginklavęs tik medvilnine veido kauke ir priešvirusiniais vaistais, turi surasti pavojingą žudiką. Juk nepaisant pandemijos, kiekviena gyvybė yra svarbi, ypač ta, kuri yra atimta svetimomis rankomis. Prie knygos pliusų priskirčiau ir tai, kad šiame romane nėra nužudyto asmens kūno, tik griaučiai, dėl ko į pagalbą kviečiamas ne tiek patologoanatomas, kiek antropologas. Ši knygos dalis man priminė televizijos serialą „Kaulai“, kuriame vaizduojama tyrėjų komanda, bandanti nustatyti mirties priežastis iš to menko, kas turima. Ne nuošalyje liks, žinoma, ir asmeninis Džeko gyvenimas, kuris aštuonmečiui sūnui susirgus gripu, praras bet kokią prasmę. Jeigu Jūs manote, kad visų šių dalykų neužtenka geram trileriui, tuomet šis romanas tikrai nėra Jums. Tačiau jeigu Jūs ieškote glausto, tačiau gana vaizdingai parašyto detektyvo ilgiems karantino vakarams, tada romanas „Visiškas užsidarymas“ yra kaip tik tai, ko Jums taip trūko! Jis baugus, jis nejaukus, jis... baisiai įžvalgus!

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.