2020 m. spalio 20 d.

„Auksinis narvelis“ ~ Camilla Läckberg

„Auksinis narvelis“
(Camilla Läckberg, 2020 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Fei įsimylėjo Džeką, kai jie studijavo verslo mokykloje. Džekas buvo „auksinis berniukas“, nerūpestingas, užaugęs apsuptas prabangos, tuo tarpu Fei turėjo daug ir sunkiai dirbti, kad paslėptų savo praeitį...

Kai Džekui prireikia pagalbos pradedant verslą, Fei nedvejodama meta studijas, kad galėtų jam padėti – dieną dirba padavėja, o naktimis kuria Džeko verslo strategijas.

Gimus kūdikiui, Fei tampa namų šeimininke, tegu ir turtingesne, nei kada nors svajojo būti. Tačiau palaipsniui ji vis toliau stumiama iš verslo pasaulio, Džekas pamiršta, ką jei teko paaukoti dėl jo sėkmės, jis menkina jos protą bei sugebėjimus ir darosi vis svetimesnis.

Kai Fei sužino, kad vyras slepia romaną su kita moterimi, gražus jų gyvenimo fasadas sugriūva...

Bet net pragare nėra tokio blogio, kokį gali sukurti keršto ištroškusi moteris, slepianti tamsią praeitį.

Džekas gaus tai, ko nusipelnė. Ir dar daug daugiau...

„Auksinis narvelis“ yra psichologinis trileris su įspūdingu ir labai paslaptingu pagrindiniu veikėju. Jo centre atsiduria tamsią praeitį turinti Fei, kuri pasiekė viską, apie ką kada nors svajojo: patrauklų vyrą, mylimą dukterį, ir, svarbiausia, socialinę padėtį, bei prabangos kupiną gyvenimą. Tačiau vos per vieną naktį tobulas gyvenimas subyrą, o jo vietoje atsiduria bebaimė ir kerštaujanti moteris... Fei ir Džekas yra absoliuti svajonių pora. Jie sukūrė sėkmingiausią Stokholmo įmonę, gyvena prabangiame bute ir yra apsupti turtingų ir labai garsių žmonių. Jų dukra Džiuljeta yra jų laimės kulminacija. Tačiau pasirodo ne viskas yra taip puiku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Visas Fei gyvenimas sukasi vien tik ties beviltišku noru įtikti Džekui. Džekas to, žinoma, nepastebi ir tik dar labiau kritikuoja savo žmoną. Jo panieka yra apčiuopiama kiekviename jo geste. Nejaugi kadaise Fei taip mylėjęs vyras kažką nuo jos slepia? Kai Džekas ir Džiuljena negrįžta iš kelionės valtimi, o policija namie atranda kraujo telkinį, visi įtarimai krinta ant Džeko. Ar jis nužudė savo dukterį? Pasirodo tiesa yra daug šiurpesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio... Romane „Auksinis narvelis“ rašytoja Kamila Lekberg kalba mums apie vyro išdavystę, apie sudaužytą moters širdį ir tą taip trokštamą keršto jausmą. Šiame romane ji pasakoja visoms neištikimybės, gašlių juokelių, nederamų gestų, kumščių ir kitų karo žaizdų paniekintoms moterims. Paprastai tos moterys tyli, griežia dantimis ir demonstruoja kilniadvasiškumą, tačiau vieną dieną paprasčiausiai sprogsta! Fei Adelheim turėjo viską – milijonus banke, puikų butą, statusą ir vyrą, galinti užtikrinti jos vietą visuomenėje, tačiau vos per vieną naktį viską prarado. Ji jautėsi pažeminta, sutrypta ir paniekinta, tad, nenuostabu, kad užuot užsiklojusi antklode ir pradėjusi verkti ji nusprendė atkeršyti. To rezultatas – stulbinantis erotinis keršto pasakojimas nuo kurio atomazgos daugelį skaitytojų ištiks visiškas šokas! Nors aš pats nesu didelis melodraminių romanų mėgėjas (na nebent Sidnio Šeldono kūrybos), tačiau negalėjau praleisti šios knygos pro šalį. Juk ji kalba apie bebaimę moterį, kuri buvo išnaudojama ir niekinama, kol vieną dieną nusprendė pati pasirūpinti savo pačios likimu. Iš tikrųjų didesnę knygos dalį buvau Fei pusėje, tačiau kuomet jį įgyvendino savo keršto planą, man netgi šiek tiek pagailo taip stipriai sužlugdyto Džeko. Manau, tai vienas didžiausių knygos privalumų, mat parodo, kad kerštas nors ir yra labai saldus, tačiau gana bjaurus dalykas. Knygoje taip pat labai daug kalbama apie vyrų ir moterų nelygybę, išaukštinamas emancipuotos moters paveikslas, pateikiama stipri feministinė žinia.

P. S. Ar tik aš vienas pastebėjau, kad Kamila Lekberg turi kažkokį keistą kompleksą svoriui? Jau ne vienoje jos knygoje skaitau, kaip jos knygų veikėjai, tiek vyrai, tiek moterys, jaudinasi dėl vis didėjančio jų kūno svorio. Susidaro toks įspūdis, kad be priaugusių kilogramų žmonės daugiau apie nieką kitą negalvoja?!

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

2020 m. spalio 16 d.

„Įkalinta“ ~ Ane Riel

„Įkalinta“
(Ane Riel, 2020 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Mažoje salelėje, vadinamoje Galva, tarp eglių gyvenančioje Horderių šeimoje viešpatauja taika ir meilė. Tačiau mažoji Horderių dukra Liv, pati to nesuprasdama, auga išvirkščiame pasaulyje – kur gėris yra blogis, kur tiesa – melas, kur tamsa – šviesi, o mirusieji – gyvi.

Tai vaikas, kuriam negalima su niekuo kalbėti, niekam nieko sakyti. Tai vaikas, paslėptas nuo pasaulio.

Džensas Horderis įsitikinęs, kad jo šeima gali būti saugi tik jo pasaulyje, kad tiek jis, tiek kiti artimieji gali būti laimingi tik gyvendami miške, visi kartu. Niekas negali iš jos pasitraukti – visi jie priklauso šiai vietai ir vienas kitam. Tačiau mažoji Liv sulaukia amžiaus, kai privalo lankyti mokyklą, ir Horderių pasaulio tvarka ima aižėti. Džensui tai nepakeliama. Jis daro viską, kad mergaitė liktų atskirta nuo išorinio pasaulio – bet kas, kas kelia pavojų tokiam gyvenimo būdui, turi mirti...

Romanas „Įkalintas“ yra išties unikalus kūrinys. Jį parašė danų rašytoja Ane Riel, kuri savo knygoje mums nusprendė papasakoti istoriją apie šeimą, apie jų šeimos „židinį“ užklupusias tragedijas, apie skaudžius likimo smūgius ir visišką tėvišką paranoją... Horderių šeimoje meilės tikrai netrūksta. Jie gyvena ramų, laukinės gamtos apsuptą, gyvenimą mažoje „Galvos“ saloje Danijoje. Tačiau net ir pačios laimingiausios šeimos kartais turi baisių paslapčių. Tik akimirkai pabandykite įsivaizduoti, kaip Jūs pasielgtumėte, jei būtumėte jautrus, daug gyvenime netekęs žmogus, kuris bet kokia kaina nori užkirsti kelią tolimesnėms netektims? Galbūt, Jūs pabėgtumėte nuo visko? Galbūt, nuspręstumėte nužudyti savo motiną? Galbūt, praneštumėte apie vaiko mirtį? Galbūt, išdrožtumėte karstą savo žmonai? O, galbūt, tiesiog paskandintumėte save dalykuose, kuriuos visi kiti paprasčiausiai išmeta lauk? O ką Jūsų manymų darytų mylimas vaikas, augęs išvirkščiame pasaulyje, kuriame gėris yra blogis, teisinga yra neteisinga, tamsa yra šviesi, o mirusieji yra šalia? Ką, Jūsų manymų, darytų vaikas, kuriam neleidžiama nieko sakyti, neleidžiama su niekuo kalbėtis? Vaikas, paslėptas nuo išorinio pasaulio? Vaikas, augantis šalia numirėlių? Būtent į šiuos klausimus mums ir bando atsakyti romanas „Įkalinta“. Romanas „Įkalinta“ yra istoriją apie meilę, lojalumą ir rūpestį. Tačiau tai taip pat yra ir šiurpus pasakojimas apie baimę prarasti, susiskaldymą, bei visišką paranoją. Tai nerimą keliantis, intensyvus ir psichologiškai unikalus trileris, kuris pateikia protingos, tačiau keistame pasaulyje augusios Liv istoriją. Ji neina į mokyklą, ji gyvena konteineryje, o jos brolis dvynys Karlas yra visada šalia, tačiau jį mato tik Liv, nes jis jau kuris laikas yra... negyvas! Manau, kiekvienas šios knygos skaitytojas ras joje kažko unikalaus, kažko, kas prikaustys jį lygi pat paskutinio puslapio. Kai ką, galbūt, patrauks visas tas siaubas, kai ką, galbūt, šeimos tragedija, o kai kas, galbūt, nusistebės mažame kūne paslėptomis stiprios valios apraiškomis. Romanas „Įkalinta“ tikrai šokiruoja! Jis mums pateikia jaudinančią nuosmukio ir beprotybės istoriją, kurią perskaityti privalo kiekvienas siaubo ir detektyvo žanro mėgėjas. Aš ją perskaičiau ir ji man labai patiko.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

2020 m. spalio 12 d.

„Une Femme“ ~ Maurice Leblanc

„Une Femme“
(Maurice Leblanc, 2018 m.). Knygos įvertinimas: 3/5.

Maurice Leblanc est le créateur du fameux personnage d’Arsène Lupin, le gentleman-cambrioleur. Très rapidement, le succès est au rendez-vous et ce personnage devient un incontournable de la littérature française. Cependant, cette gloire a éclipsé d’autres romans extraordinaires de cet auteur notamment son tout premier roman Une Femme. Maurice Leblanc nous y conte l’histoire sulfureuse de Lucie Chalmain, jeune bourgeoise mariée, qui découvre les joies de l’adultère et des plaisirs de la chair. Publié par épisodes dans le Gil Blas Illustré entre avril et mai 1893, ce roman décontenança les lecteurs de l’époque et ne manquera pas de vous séduire encore aujourd’hui.

„Moteris“ tikrai nėra standartinis rašytojo Moriso Leblano kūrinys. Didesnę dalį laiko Jums gali būti nuobodu ir netgi pikta, tačiau jis kalba aktualia tema, todėl nuotaikos tikrai negadina. Jame pasakojama pakankamai „pikantiška“ provincijos mitomaniakės Liusės Šalmo istorija, kuri būdama gana jauno amžiaus ištekėjo už turtingo pirklio iš Ruano. Kelerius metus ramiai pabuvusi su vyru, ji galiausiai pradeda labai stipriai nuobodžiauti. Norėdama praskaidrinti savo betikslę egzistenciją vieną dieną ji puola į pirmo pasitaikiusio keliaujančio prekeivio glėbį. Šiam ją išdavus ji puola prie kito, o tada dar prie kito, vis labiau grimzdama į svetimavimo ir kūniškų malonumų džiaugsmus. Netrukus ji jau nebepasitenkina tik vienu vyru vienu metu, tad į savo lovą pradeda kviesti ne tik įvairius politikus ir kitus aukštus postus užimančius pareigūnus, bet ir paprastus prekybininkus ar netgi prasilošusius sukčius. Vieną dieną vienas iš jos meilužių jai pasakys: „Tavo lova it upė. Ji teka, teka, atsinaujina, tačiau vis tiek lieka tokia pati“... Romanas „Moteris“ yra 1893 metų pasakojimas, parašytas žymaus prancūzų rašytojo Moriso Leblano rankomis. Tai yra pirmasis autoriaus kūrinys, savotiškas jo karjeros startas, davęs pradžią tolesnei jo, kaip prancūzų romanisto, karjerai. Jame autorius kalba apie sutuoktinių neištikimybę, sumaniai dėstydamas pasakojimą atskleidžia pagrindines santuokinio gyvenimo klaidas. Morisas Leblanas taip pat mums parodo, kuo žmonos neištikimybė vyrui, skiriasi nuo vyro neištikimybės žmonai, bei kodėl žmonės apskritai nusprendžia „nukrypti į šalį“. Štai Liusė neištikima tapo dėl savo pasileidusių draugų, kuriems meilužių „turėjimas“ buvo savotiška norma. Prie to, žinoma, prisidėjo ir vyro apatija, kasdienė rutina, bei tas nuolatinis ją kamavęs nuobodulys. Nors šiuo kūriniu ponas Leblanas, galbūt, ir nepadarė didelio visuomenės perversmo, tačiau atkreipė dėmesį į gana aktualias to meto buržuazijos nuodėmes. Autorius mums taip pat parodo ir neištikimybės pasekmes – tą besaikę aistrą ir visiškai degradavusią neištikimo žmogaus asmenybę. Knygoje taip pat perteikiami visi tikros meilės etapai: nuo įsimylėjimo, pasibjaurėjimo, perdėto jausmingumo ir niūraus apsileidimo. Manau, romanas „Moteris“ puikiai atspindi tikrąjį Moriso Leblano literatūrinį stilių, kurį kiekvienas ištikimas autoriaus gerbėjas pažįsta ir myli iš visos širdies.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.