„Erelis nusileido“ ~ Jack Higgins

„Erelis nusileido“ (Jack Higgins, 2002 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Romanas sulaukęs didžiulio pasisekimo ir pelnęs rašytojui tarptautinį pripažinimą, buvo išverstas į 55 pasaulio kalbas.

Vokiečių žvalgybininkai, persirengę anglų desantininkais, užima pajūrio miestelį Anglijoje ketindami įvykdyti neregėto įžūlumo operaciją...

Džekas Higinsas yra britų rašytojas gimęs Niukasle prie Taino, 1929-ais metais. Iki dvylikos metų jis gyveno Belfaste, Šiaurės Airijoje. Baigęs mokyklą, būdamas penkiolikos, jis trejus metus praleido „Karališkojoje žirgų gvardijoje“, kurioje šaltojo karo metu tarnavo Rytų Vokietijos pasienyje. Prieš išpopuliarėdamas Higinsas dirbo įvairius darbus, pavyzdžiui, pasiuntiniu, tramvajaus konduktoriumi, sunkvežimio vairuotoju, tarnautoju, o gavęs sociologijos ir socialinės psichologijos diplomus – mokytoju bei universiteto dėstytoju. Romanas „Erelis nusileido“ pavertė jį tarptautiniu bestselerių autoriumi, o nuo to laiko jo kūriniai parduoti daugiau nei 250 milijonų kopijų tiražu ir išversti į penkiasdešimt penkias pasaulio kalbas. Daugelis jo knygų virto populiariais kino filmais, įskaitant ir „The Violent Enemy“, kurį dėl politinių priežasčių vėliau uždraudė Užsienio reikalų ministerija. 1995 m. Džekui Higinsui Metropoliteno universitetas suteikė garbės daktaro vardą. Jis taip pat buvo „Karališkosios menų draugijos narys“, profesionalus naras bei šaulys. Autorius mirė savo namuose Džersyje, 2022 m. balandžio 9 d., būdamas 92 metų amžiaus. Į istoriją jis įėjo kaip vienas perkamiausių populiarių trilerių ir šnipinėjimo romanų kūrėjų. Na o pats įsimintiniausias iš jų, be abejo, yra žymusis „Erelis nusileido“. Jame pasakojama apie tai, kaip 1943 m. pabaigoje Hitleris, sužavėtas nuotykių kupino Musolinio išlaisvinimo iš įkalinimo Gran Sase, Italijoje, paveda admirolui Kanariui išstudijuoti Čerčilio pagrobimo planą. Operacijos įgyvendinimu rūpintis paskiriamas pulkininkas Radlis, kurio žinioje yra didvyriškas desantininkas pulkininkas Kurtas Šteineris, nedidelė jo drąsiausių pavaldinių grupė ir airių kilmės anglų literatūros dėstytojas Berlyne Liamas Devlinas. Lemtingąją dieną nušokę parašiutais į Norfolko grafystę, kur Čerčilis žadėjo slapta praleisti „savaitgalį“, Šteineris ir jo bendražygiai apsistoja nedidelėje kaimelio bažnyčioje. Viskas vyko pagal planą, na bent jau iki to momento, kuomet du mažamečiai vaikai įkrenta į upelį ir yra nunešami vandens srovės. Vienas vokiečių karys instinktyviai įšoka į vandenį jų gelbėti, taip sukompromituodamas visą operaciją. Demaskuoti ir užpulti amerikiečių karių, didesnė dalis vokiečių žūva. Išsigelbėja tik Liamas Devlinas, kuris palieka teritoriją; artimiausias Šteinerio bendražygis Riteris Noimanas, kuris grįžta į Vokietiją su motorine torpedine valtimi; ir pats pulkininkas, kuriam pavyksta pabėgti nuo amerikiečių stebėjimo ir beveik užbaigti operaciją, už tai sumokant savo gyvybe. Tačiau nei jis, nei pasaulis niekada nesužinos, kad žmogus, į kurį jie visi kėsinosi, net nebuvo Čerčilis... Romanas „Erelis nusileido“ yra išties neblogas karinis trileris. Tai meistriškai parašytas nuotykių romanas, kuris nepaisant karinės tematikos, kalba, nepatikėsite, apie neapykantą karui! Kūrinyje taip pat išaukštinamos ir tokios nesenstančios vertybės kaip drąsa, pasiaukojimas, meilė, ištikimybė ir pan. Aišku, kiek logiška panašų kūrinį skaityti 2023 metais aš tikrai nežinau. Juk kai panosėje turime beždžionę su granata, o spauda daugiau nieko kito nedaro, kaip tik mums nuolat tai primena, karine tematika parašytos knygos daug teigiamų emocijų nesuteikia. Iš kitos pusės romane randama meilės tema man labai patiko. Nežinau kodėl, bet karas ir meilė yra du dalykai, kurie yra tiesiog sutverti egzistuoti kartu. Knygą „Erelis nusileido“ buvau pradėjęs skaityti lygiai prieš dešimt metų. Visgi tada nesugebėjau pasistūmėti toliau pirmojo skyrelio, tad tiesiog viską mečiau. Šiemet pakartojau šį savo bandymą ir jis buvo daug sėkmingesnis! Pasakojimas man pasirodė labai kokybiškas ir įdomus, o faktas, kad apie penkiasdešimt procentų knygos turinio yra istoriškai dokumentuota, tiesiog pribloškė. Aišku skaitytojui šioje knygoje paliekama pačiam nuspręsti, kiek likusio teksto yra tiesa, o kiek spėlionės. Remdamasis dokumentais pagrįstu istoriniu faktu ir nepaprastai spalvinga vaizduote, autorius šioje knygoje mums pateikia vieną labiausiai įtraukiančių ir įdomiausių Antrojo pasaulinio karo istorijų. Pagal knygą yra sukurtas ir vaidybinis filmas, kurio pabaiga, kiek supratau, yra šiek tiek kitokia ir netgi, sakyčiau, labiau apgalvota. Kaip bebūtų, knygą aš perskaičiau, likau patenkintas ir dabar braukiu ją iš „nebaigtų skaitytų knygų“ sąrašo...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

„Lūkesčių efektas. Kaip mąstysena gali pakeisti jūsų gyvenimą“ ~ David Robson

„Lūkesčių efektas. Kaip mąstysena gali pakeisti jūsų gyvenimą“ (David Robson, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Gyvename itin permainingame, greitame pasaulyje, kaip niekad kupiname geopolitinių, finansinių, klimato kaitos iššūkių. Jiems spręsti pasitelkiame mokslą, inovacijas, finansus ir aukščiausias žmogiškųjų išteklių kompetencijas. Tačiau ar kada susimąstėte, kokią įtaką realiam gyvenimui daro mūsų mintys? Ar žinote, kaip mūsų lūkesčiai paveikia mūsų ateitį?

Remdamasis neuromokslo tyrimų duomenimis ir atvejų studijomis knygos autorius Davidas Robsonas pateikia įrodymų, kad mūsų lūkesčiai daro didelę įtaką kasdienei elgsenai, ilgalaikiams tikslams, netgi sveikatai ir gyvenimo trukmei.

Šią knygą rekomenduoju norintiesiems apčiuopiamų pokyčių asmeniniame, šeimos gyvenime ar profesinėje srityje. Autorius nepateikia magiškų triukų, atskleidžiančių, kaip praturtėti ar niekada nesusirgti, tačiau racionaliai įtikina, kaip mūsų mintys ir lūkesčiai gali pakeisti mūsų produktyvumą, požiūrį į stresą, skausmą, miegą, mitybą ar net kūno galimybes.

Kviečiu pamėginti įgalinti savo protą, kad jis dar naudingiau pasitarnautų sprendžiant didelius ar mažus uždavinius įvairiose gyvenimo srityse.

Inga Skisaker,
„Swedbank“ Lietuvoje vadovė

David Robson yra įvairius apdovanojimus pelnęs rašytojas, kurio specializacija yra žmogaus smegenų, kūno ir elgesio sąveika sudėtingų situacijų metu. Po matematikos studijų Kembridžo universitete jis penkerius metus dirbo skilčių redaktoriumi „New Scientist“, vėliau „BBC Future“ vyriausiuoju žurnalistu. Jo straipsniai taip pat buvo publikuoti ir tokiuose leidiniuose kaip „The Guardian“, „Atlantic“, „Aeon“, ar „Men’s Health“. 2021-ais metais David gavo apdovanojimus iš „Didžiosios Britanijos mokslo rašytojų asociacijos“ ir „JK Medicinos žurnalistų asociacijos“ (MŽA) už straipsnius, kalbančius apie dezinformaciją ir rizikos komunikaciją COVID pandemijos metu. 2022-ais metais MŽA metiniuose apdovanojimuose jis laimėjo „Metų psichikos sveikatos istorijos“ apdovanojimą ir netgi buvo finalistu „Geriausio žurnalisto, rašančio mokslo tema“ kategorijoje. Pirmoji David knyga, „Žvalgybos spąstai“, buvo išleista 2019-ais metais ir sulaukė pasaulinės žiniasklaidos dėmesio. Antroji knyga – „Lūkesčių efektas“, taip pat buvo sutikta labai palankiai ir netgi laimėjo „Britų psichologų draugijos“ apdovanojimą mokslo populiarinimo kategorijoje. Joje kalbama apie tai, kaip mūsų mąstysena formuoja kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Nesvarbu ar tai būtų sveikata, galimybės darbo rinkoje, sportiškumas ar netgi senatvė, daugeliu aspektų šie dalykai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio į juos. Kiekvienas esame girdėję apie placebo efektą ir tai, kaip cukraus tabletė gali pagreitinti kūno gijimą. Tačiau nedaugelis žinome, kad fiktyvi širdies operacija dažnai veikia taip pat gerai, kaip ir tikra. Arba tai, kad žmonės, kurie mano, kad yra linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, keturis kartus dažniau miršta nuo širdies sustojimo. Tokia yra lūkesčių galia ir sureikšminimo efekto paradoksas. Skamba keistai, tačiau mąstymas apie tai, kas turi įvykti iš esmės keičia tai, kaip viskas turėtų vykti. David Robson knygoje „Lūkesčių efektas“ derindamas neurologijos mokslo, psichologijos ir įvairių medicinos sričių žinias mums pateikia informaciją apie „Prognozavimo mašinos“ įtaką mūsų kasdienybei. Skaitydami knygą mes ne tik sužinosime, kad žmonės, „prisijaukinę“ stresą gali tapti kūrybiškesni, bet ir kad senėjimo proceso suvokimas gali prailginti mūsų gyvenimą septyneriais ar daugiau metų. Nesvarbu, ar gulamės ant operacinio stalo, saugome savo sveikatą ir fizinę gerovę, ar bandome mažinti ilgalaikį stresą ar mažiau dirbti jausdami didžiulę įtampą, mūsų lūkesčiai lemia mūsų psichologines ir fiziologines reakcijas į supančias aplinkybes. Smegenys evoliucionavo taip, kad galėtų prognozuoti, remdamosi mūsų pačių ankstesne patirtimi, kitų stebėjimais ir kultūrinėmis normomis, – tai procesas, kuriuo grindžiamas mūsų tikrovės suvokimas ir kuris paruošia protą bei kūną viskam, kas jo laukia. Visi knygoje pateikiami patarimai ir išvados yra padarytos remiantis naujausiomis mokslo žiniomis ir griežtai kontroliuotų tyrimų rezultatais. Knygoje nėra jokios ezoterikos, jokių keistų ritualų ar maldų. Mūsų smegenys yra labai sudėtingas, daugelio metų evoliucijos, sėkmių ir klaidų nugludintas mechanizmas. Todėl norint priversti jį dirbti mūsų naudai, mes, pirmiausia, turime suprasti KAIP jis veikia. Būtent tai mums ir bando paaiškinti savo knygoje rašytojas David Robson. Pastarąją mes galime visiškai nemokamai perskaityti arba perklausyti swedbank.lt internetinėje svetainėje, ką aš neseniai ir padariau. Perskaitęs David Robson knygą „Lūkesčių efektas“ aš ne tik suvokiau kai kurių savo problemų šaknis, bet ir pradėjau žiūrėti į gyvenimą šiek tiek kitokiu kampu. Tikrai nesakau (ir netikiu), kad viskas kas šioje knygoje pateikta yra tiesa ir kad ta tiesa kažkokiu stebuklingu būdu išspręs visas mano ar Jūsų problemas. Tačiau kartais užtenka tiesiog pakeisti požiūrį į jus ištikusią bėdą, kad ji taptų mažesnė, o kartais ir visai išnyktų. Juk net prieš daugiau nei 400 metų Šekspyras per savo veikėją Hamletą suvokė, kad „savaime nėra nei gerų, nei blogų dalykų, – tik mūsų galvojimas paverčia juos tokiais“. Tai suvokę, kiekvienas galėsime paimti likimą į savo rankas...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

„Ledlaužis“ ~ Kristina Ohlsson

„Ledlaužis“ (Kristina Ohlsson, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Detektyvas „Ledlaužis“ – antroji pasakojimų apie Augustą Strindbergą serijos knyga (pirmoji, „Audrų stebėtojas“, lietuviškai pasirodė 2022 m.). Pagrindiniai kūrinio veikėjai – jau pažįstama policijos detektyvė Marija Martinson ir buvęs finansininkas Augustas Strindbergas, atsikraustęs į Huvenesetą vakarinėje Švedijos pakrantėje įgyvendinti senos svajonės – atidaryti naudotų daiktų parduotuvės.

Pakrantės mieste balta žiema, Augustas jaučiasi pagaliau laimingas – jo parduotuvėje reikalai klostosi puikiai, be to, jis įsimylėjo. Tačiau šaltos sausio nakties idilę sudrumsčia gaisras, supleška dvi valčių pastogės. Viena priklauso Augustui, kita – senyvam Akseliui Enbomui, čia nugyvenusiam visą gyvenimą. Marija pradeda tyrimą, ir netrukus ima aiškėti, kad gaisras susijęs su žmogžudyste. Kažkas Huvenesete turi tamsių paslapčių. Grėsmė priartėja iš netikėtos pusės – ir Marija, ir Augustas pasijunta nesaugūs...

Kristina Ohlsson (g. 1979 m.) yra viena sėkmingiausių ir šlovingiausių Švedijos kriminalinės literatūros ir knygų vaikams autorių. Prieš tapdama etatine rašytoja, Kristina dirbo ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje), Švedijos saugumo tarnyboje ir Užsienio reikalų ministerijoje. Nuo tada, kai pradėjo dirbti literatūroje, ji buvo dažnas vardas nacionaliniuose ir tarptautiniuose bestselerių sąrašuose, trumpųjų apdovanojimų sąrašuose, taip pat ne kartą buvo išgirta net ir pačių didžiausių kritikų. 2020-ais metais ji pradėjo kurti naują kriminalinę knygų seriją, vykstančią atmosferinėje vakarinėje Švedijos pakrantėje – Huvenesete. Pirmoji šios serijos knyga vadinosi „Audrų stebėtojas“ ir pasakojo apie be žinios dingusią vieną vietinės mokyklos mokytoją. Antrasis autorės romanas pasirodė lygiai po metų ir vadinosi tiesiog „Ledlaužis“. Jame įvykiai plėtojasi jau žiemą, kai Huvenesetas yra sukaustytas šalčio ir padengtas baltu sniego sluoksniu. Daugeliui iš mūsų šis gamtos stebuklas sukels šiltus jausmus ir kurortines asociacijas, tačiau tik ne vietiniams gyventojams, kurių ramybę šį kartą ir vėl sudrumsčiama kraupių paslapčių. Na o viskas prasideda nuo to, kad vieną šaltą sausio naktį nedidelį Švedijos miestelį Huvenesetą sukrečia staigus dviejų valčių pastogių gaisras. Kaip netrukus paaiškėja, viena jų priklausė neseniai į miestelį atsikrausčiusiam Augustui, o kita – Akseliui Enbomui, į aštuntą dešimtį įkopusiam ir skolų gniaužtuose skendinčiam vietiniam pensininkui. Išsiaiškinti nusikaltimą apsiima miestelio policininkė Marija Martinson ir jos kolega Rėjus-Rėjus, kurių tyrimas netrukus išsiplečia net iki... žmogžudystės! Kodėl kažkas padegė pašiūres ir nužudė jų savininką jo paties namuose, mes sužinosime, žinoma, tik knygos pabaigoje. Romanas „Ledlaužis“ yra išties neblogas kriminalinis kūrinys. Jis kalba įdomia tema ir vyksta vakarinėje Švedijos pakrantėje Huvenesete, savotiškoje idilėje (kitaip nepavadinsi), kurią retsykiais sudrumsčia šiurpūs įvykiai ir kraupios paslaptys. Knygos dėmesio centre atsiduria policininkė Marija, moteris dievinanti knygas ir gėlių auginimą, bei jos naujasis mylimasis Augustas Strindbergas, ramios laikysenos, ramaus ir aštraus it peilis proto vyras, atidaręs miestelyje naudotų daiktų parduotuvę. Romano veiksmas bus taip pat pateikiamas ir kaminkrėčio Ūlos Tinelio, jo sesers dukros Hilevi, bei ypač landaus miestelio taikdario Gunaro Vidės akimis. Visų šių veikėjų istorijos knygoje susipins į savotišką siūlų raizginį, kurį išpainioti savarankiškai sugebės tik patys protingiausi šio kūrinio skaitytojai. Nors romano tempas yra labai lėtas (labai, labai), o ir veiksmo čia taip pat nėra daug (tikrai nėra), visgi pasakojimas patraukia saikingu žmogžudysčių kiekiu, neperspaustu žiaurumu ir ramybe, kuri lydi skaitytoją net pačiais dramatiškiausiais knygos momentais. Aš jau nekalbu apie visą tą jausmingumą, meilę, draugystę, ar gyventojų bendruomeniškumą, kurio perteklius tikrai nepamaišytų Lietuvos gyventojams. Manau šis Kristina Ohlsson romanas gavosi išties šaunus, nors vietų tobulėjimui tikrai dar yra kur.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.