„Širdys Atlantidoje“ ~ Stephen King

„Širdys Atlantidoje“ (Stephen King, 2001 m.). Knygos įvertinimas: 3/5.

Septintojo dešimtmečio Amerika – karas Vietname, seksualinė revoliucija, Vudstokas... Visa tai tarsi kokia Atlantida, nugrimzdusi giliai į užmarštį. Tačiau neįtikėtina Stiveno Kingo talento jėga leidžia mums pajusti to laikmečio dvasią... Romane meistriškai atskleisti Bobio, Kerolės bei kitų Atlantidos gyventojų likimai...

Romane „Didysis Getsbis“ rašytojas Skotas Ficdžeraldas perteikė mums 1920-ųjų metų Amerikos dvasią. Rinkinyje „Širdys Atlantidoje“ ponas Kingas nusprendė tą patį padaryti su septintojo dešimtmečio Amerika. Čia jis mums kalba apie „demografinio sprogimą“ kartą (kuriai ir pats priklauso), parodo pagrindines šios kartos ypatybes ir skirtumus. Kingo požiūriu, šios kartos žmonės ne tik neįvykdė savo pažadų, bet ir nesugebėjo pasiekti savo idealų. Knygą „Širdys Atlantidoje“ sudaro dvi apysakos ir trys apsakymai. Jie apima laikotarpį nuo 1960-ųjų iki 1999-ųjų. Iš pirmo žvilgsnio visos šios istorijos tarsi parodo kasdienį, įprastų amerikiečių gyvenimą. Visgi iš tikrųjų, jos yra pilnos metaforų ir giliai paslėptų minčių. Didžiausia iš jų yra pati „Atlantidos“ sąvoka, kuri, tiesiogine to žodžio prasme: „nugrimzdo po žmonių kojomis“ . Daugelio žmonių svajonės žlugo septintajame dešimtmetyje, kuomet karas Vietname – ši vis dar neišgydyta žaizda – padalino šalį per pusę. Būtent tada atsidaro hipiai, išpopuliarėjo marihuana ir kiti narkotikai. Tuo laikotarpiu dauguma žmonių tapo pasyviais stebėtojais, nepasinaudojusiais unikalia galimybe paimti gyvenimą į savo rankas. Manau, rašydamas knygą „Širdys Atlantidoje“, Stivenas Kingas išliko ištikimas sau, tačiau tuo pat metu pabandė sukurti ir kažką literatūriškai brandesnio. Bene įdomiausia rinkinio istorija – „Žemieji žmonės geltonais lietpalčiais“. Čia pasakojama apie vienuolikmetį Bobį Garfildą, kuris atsikrausčius naujam kaimynui, tampa keistos medžioklės liudytoju. Apysakos pabaigoje Bobis supranta, kad suaugusieji ne visada yra gelbėtojai, kartais jie yra teroro priežastis. Bendrai imant rinkinys „Širdys Atlantidoje“ yra išties ypatingas. Jis yra tarsi žemėlapis į rašytojo praeitį, kurį išsiskleidus galima atrasti daug nematytų dalykų. Skaitydami šią knygą mes suprasime vieną vienintelę tiesą – po mieguista Amerikos provincijos miestų atmosfera, paprastais rūpesčiais ir žmonių džiaugsmais, slepiasi ganėtinai svarbūs įvykiai, sukeliantys reikšmingas pasekmes ateityje. Skaitant taip pat svarbu neapsigauti ir pamatyti, kad po visa ta apsimestine ramybe verda ganėtinai didelės aistros...

Kadras iš filmo „Širdys Atlantidoje“ (2001)

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

„Tolimosios dykros“ ~ Stephen King

„Tolimosios dykros“ (Stephen King, 2001 m.). Knygos įvertinimas: 5/5.

Rolandas, paskutinis Šaulys iš Gileado, po truputį artinasi prie Tamsiojo Bokšto, savo visatos centro. Jo kelyje – tolimosiose dykrose pradingęs, pūvantis Lado miestas, kupinas šiurpių mutantų, valdomas pamišusio kompiuterio...

Rolandas iš Gileado yra paskutinis Šaulys, senovės mitų ir klasikinių vesternų herojus, keliaujantis per paralelinius pasaulius ir vykdantis neeilinius žygdarbius, o kartais ir išdavystes, vardan vieno tikslo – „Tamsiojo Bokšto“, paslaptingo statinio, turinčio ryšį su visata ir joje pasklidusiais pasauliais. Romanas „Tolimosios dykros“ yra antroji kūrinio „Bevaisės žemės“ dalis. Čia, kaip ir ankstesniame romane, Rolandas lydimas Edžio, Siuzanos ir berniuko, vardu Džeikas, keliauja visatos centro – „Tamsiojo Bokšto“ link. Eidami „Spindulio“ keliu keliauninkai atsiduria karo nuniokotame „Lado“ mieste. Pasak išlikusių gyvųjų, per jį vis dar eina viršgarsinis traukinys „Bleinas“, vedantis jų kelionės tikslo link. Tačiau kol kas tas tikslas yra vis dar toli, mat pasiekus traukinį keliauninkai susiduria su eiline kliūtimi. Pasirodo mieste stovintis traukinys yra valdomas sudėtingos kompiuterinės programos. Ji Rolandui, Edžiui, Siuzanai ir Džeikui iškelia ultimatumą – jei jie neįmins jos pateiktos mįslės – mirs... Romanas „Tolimosios dykros“ yra trečioji nuostabios „Tamsiojo Bokšto“ sagos dalis. Ją parašė garsus fantastikos ir siaubo žanro rašytojas Stivenas Kingas. Čia žymusis autorius derindamas fantaziją ir realizmą pateikė mums neeilinio pasaulio viziją. Tas pasaulis yra be galo tamsus ir baugus, tačiau tuo pat metu labai patrauklus ir jaudinantis. Visi kas jau spėjo jame pabuvoti susivieniję tvirtina: „jam lygių tiesiog nėra!“. Apsilankykite jame ir Jūs, Mieli puslapio lankytojai. Tikiu, kad perskaitę vos vieną šios serijos knygą, Jūs jau niekada nebebūsite tokie, kokie buvote iki šiol.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

„Bevaisės žemės“ ~ Stephen King

„Bevaisės žemės“ (Stephen King, 2001 m.). Knygos įvertinimas: 5/5.

Rolandas yra paskutinis Šaulys savo pasaulyje, kuris „pasislinko“. Jis keliauja į Tamsųjį Bokštą, to pasaulio centrą. Dabar prie jo prisijungė ir du žmonės iš mūsų nūdienos pasaulio: Edis ir Siuzana. Keliauninkai jau netoli tikslo, tačiau tik dabar Bevaisės Žemės pradeda atskleisti visas savo paslaptis...

„Bevaisės žemės“ yra trečioji ilgos istorijos dalis, pasakojanti apie „Tamsųjį Bokštą“. Joje tęsiami tolesni drąsaus ir kilnaus riterio Rolando nuotykiai, kuris ieškodamas visatos centro turės įveikti didelius atstumus, kovoti su daugybe priešų ir, žinoma, priimti teisingus sprendimus, nuo kurių priklausys jo ir kitų pasaulių likimas... Praėjo keli mėnesiai nuo to laiko, kai prie Rolando prisijungė du nauji jo ginklo broliai. Edis Dynas išsivadavo nuo narkotikų priklausomybės, o Siuzana Dyn susivienijo ir tapo stipresne ir labiau subalansuota savo asmenybės dalimi. Ankstesnėje knygoje persikėlęs į 1977-tų metų Niujorką, Rolandas išgelbėjo berniuko, vardu Džeikas, gyvybę. Pastarąjį po mašinos ratais ketino nustumti žmogus, turintis piktų kėslų. Dabar Rolandas ir Džeikas egzistuoja skirtinguose pasauliuose, sujungtuose bendra jų beprotybe – dvigubų prisiminimų paradoksu. Jį įveikti pavyks tik tuomet, kai išgelbėtas berniukas bus surastas ir perkeltas atgal į „Vidurinįjį Pasaulį“... Romanas „Bevaisės žemės“ yra išties nepakartojamas kūrinys. Apie jį galima kalbėti labai daug ir ilgai, tačiau esmė yra tame, kad Stivenas Kingas nebūtų Stivenu Kingų, jei nepasirūpintų vienu paprastu dalyku – kiekviena nauja „Tamsiojo Bokšto“ serijos knyga turi būti įdomesnė nei ankstesnė. Nepaisant to, kas su kiekvienu nauju romanu siužetas darosi vis painesnis ir labiau komplikuotas, skaitytojas nuo to tik išlošia. Juk kuo įspūdingesni darosi siužetai, kuo įdomesni tampa personažai ir kuo paslaptingesnė virsta atmosfera, tuo labiau skaitytojas pasineria į jo rankose laikomą kūrinį. Manau, daugelis su manimi sutiks, jog į „Tamsiojo Bokšto“ serijos romanus Stivenas Kingas sudėjo visą savo sukauptą talentą. Puikūs rašymo įgūdžiai, jaudinantys nuotykiai, fantastiškų įvykių sūkurys ir simpatiški herojai – keturi neįtikėtini šios knygų serijos elementai, neleisiantys Jums jos pamiršti net ir užvertus paskutinįjį puslapį.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.