Šiokios tokios naujienos

Sveiki, visi puslapio arsenas-liupenas.blogspot.com lankytojai. Su dideliu liūdesiu pranešu, kad puslapio autorius Arsenas Liupenas šiuo metu susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, dėl ko, bent jau laikinai, nebegali tęsti puslapio veiklos. Ačiū, Jums visiems už tai, kad lankėtės šiame puslapyje ir skaitėte jo autoriaus parašytas knygų apžvalgas. Puslapio autorius vis dar seka Lietuvos knygų naujienas ir atgavęs sveikatą, būtinai apžvelgs visas jį sudominusias knygas. Na o kad tai greičiau įvyktų, tiesiog palinkėkime jam sveikatos ir stiprybės. Ačiū Jums!

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

„Karalystė“ ~ Jo Nesbø

„Karalystė“ (Jo Nesbø, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Broliai Opgardai visuomet buvo artimi: autoavarijoje tragiškai žuvus tėvams, dar būdamas paauglys, tylenis Rojus prisiėmė atsakomybę už jautrų, bet impulsyvų jaunėlį Karlą. Stipraus ryšio nesugriovė ir Karlo pasiryžimas išvykti ieškoti laimės į JAV ir palikti Rojų vieną gimtajame miestelyje Norvegijos kalnuose.

Tačiau Karlui netikėtai sugrįžus Rojų apninka abejonės. Kartu su architekte Šenon, savo charizmatiškąja žmona, Karlas rengiasi pakeisti ne tik brolio, bet ir miestelio gyvenimą – jų šeimos žemėje pastatyti milžinišką SPA viešbutį, niekuo nenusileidžiantį amerikietiškiems poilsio kompleksams. Rami Rojaus kasdienybė griūva jo akyse...

Negana to, šią radikalią ateities viziją temdo neišaiškintos mirtys, viena po kitos iš naujo tiriamos vietos lensmano Kurto Olseno. Tarp jo bylų – ir brolių tėvų mirtis. Kalnų miestelį supanti praraja ima gausti nuo įtampos: ar nelaimingos praeities žūtys tikrai tebuvo atsitiktinumai? Kaip su šiomis mirtimis susiję Opgardų broliai ir skaudi jų šeimos istorija?

Jo Nesbė yra norvegų roko popžvaigždė, taip pat vienas populiariausių šių dienų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Jis baigė ekonomiką Norvegijos ekonomikos mokykloje, vėliau grojo muzikinėje grupėje. Šiandien Jo Nesbė pirmiausia garsėja savo kriminaliniais romanais apie detektyvą Harį Hūle, nors tuo pat metu yra ir pagrindinis roko grupės „Di Derre“ vokalistas bei dainų autorius. 2007-ais metais jis išleido savo pirmąją knygą vaikams – „Daktaras Proktoras ir pirstukonautai“, na o šiandien mus bando pakerėti savo pusiau detektyviniu, pusiau dramatiniu kūriniu „Karalystė“. Jame kalbama apie du brolius – Karlą ir Rojų – kurie bando pasprukti nuo savo tamsios praeities, ką padaryti nėra jau taip lengva kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio... Rojus Opgardas niekada taip ir neištrūko iš ramaus kalnų miestelio, kuriame užaugo, kitaip nei jo brolis Karlas, nekantravęs iškeliauti ir pabėgti nuo savo neramios praeities. Kaip ir visi mieste, Rojus tikėjo, kad Karlas taip niekada ir negrįš atgal. Tačiau Karlas turi didelių planų savo gimtajame miestelyje, į kurį jis sugrįžta su paslaptinga nauja žmona ir verslo planu, kuris atrodo per daug geras, kad būtų tiesa. Tačiau tada kelią pastoja kadaise tėvo netekęs miestelio lensmanas (kažkas panašaus į šerifą), nenorintis palikti, praeityje keistomis aplinkybėmis žuvusių Rojaus ir Karlo tėvų, bylos. Netrukus atsiranda ir daugiau galingų, brolius nušluoti nuo žemės paviršiaus norinčių, „žaidėjų“, po ko Rojui ir Karlui tenka griebtis gana sudėtingo plano. Rojus visada saugojo savo jaunesnįjį brolį, tad iškilus pavojui, yra pasiryžęs padaryti bet ką. Vis didėjant negyvų kūnų skaičiui, Rojaus ištikimybė šeimai pakimba ant plauko. Juk blogiau už didelę krūvą lavonų gali būti tik meilė brolio žmonai. Pastaroji ne tik sutrikdo nusistovėjusį Rojaus gyvenimą, bet ir priverčia pasirinkti jį tarp savo kūno ir kraujo, bei ateities, kuria jis niekada nedrįso patikėti... Romanas „Karalystė“ yra viena įsimintiniausių mano šiemet perskaitytų knygų. Ji kalba apie du brolius – cinišką, tačiau atsakomybės jausmu perpildytą Rojų, bei aukštą, plačiapetį, optimistą, visada gyvenimui tariantį „taip“ Karlą, turintį gana baisią paslaptį. Būtent šiuos veikėjus užgrius negandų lietus, po kurio pradžios nebus matyti jokios pabaigos. Na o visa ta savotiška Dovydo ir Galijoto kova dėl gyvenimo gerovės bus ne tik kad nepaprastai įdomi, bet ir sukels visą spektrą įvairių emocijų. Daugelis iš mūsų knygos pradžioje vilsimės dėl Rojaus sėkmės, vėliau, po tam tikrų moralinių principų sulaužymo, bjaurėsimės juo, na o romano pabaigoje imsime jam netgi jausti gailestį, nes juk negalima nesigailėti to, kuris praranda didžiausią savo gyvenimo meilę. Taip, Rojus yra pamišęs šaltakraujis žudikas (tikras motherfucker), tačiau jisai visai kaip ir Haris Hūlė, nepasirinko tokio likimo ir tokios jo baigties. Manau šioje knygoje Jo Nesbė išliko ištikimas sau ir sugebėjo padaryti neįmanomą dalyką – savo, kaip kriminalinių romano rašytojo kertelę pakelti dar aukščiau. Romanas „Karalystė“ yra sudėtingas, įtemptas ir gana dramatiškas trileris, kalbantis apie ambicijas, ištikimybę, brolišką meilę ir paslaptis, galinčias nutraukti net ir pačius tvirčiausius saitus. Jis tamsus, klampus ir keliantis priklausomybę, visai kaip ir stiprūs kvaišalai. Rekomenduoju jį visiems mėgstantiems sudėtingas istorijas, bei tiems skaitytojams, kurie nebijo „susitepti“ rankų, visai kaip ir Rojus.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

„Iš pirmo žvilgsnio“ ~ Frida Skybäck

„Iš pirmo žvilgsnio“ (Frida Skybäck, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Ji manė, kad paveldėtu senutėliu knygynu Londone, ant Temzės upės kranto, kuo skubiau atsikratys, tačiau vos žengusi pro duris – įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Ir ne tik jį... IŠ PIRMO ŽVILGSNIO – šiltas, žavus ir jaukus romanas apie tai, kaip namas, pilnas knygų, saujelė nepažįstamų žmonių ir senas kurčias katinas gali paskatinti pradėti gyvenimą iš naujo. Tai jaudinanti istorija, kurioje dabartis susipina su praeitimi, o skaudžios praeities paslaptys ir išdavystės – su nauja meile.

Neseniai netikėtai tapusi našle Šarlotė atsideda verslui, kuriuo, padedama verslo partnerio Henriko, rūpinasi iš savo užmiesčio namo. Ji sutrikusi ir apimta sielvarto, o mėgstamas darbas teikia paguodą. Netikėtai ji gauna žinią: teta, kurios beveik nepažinojo, po mirties paliko jai namą Londone. O name yra knygynas...

Pasirengusi parduoti namą, Šarlotė skrenda į Angliją, kur bankrutuojantis knygynas Temzės krantinėje ir ekscentriški jo darbuotojai laukia jos tarsi išsigelbėjimo. Nors Šarlotė nieko neišmano apie knygų verslą, su nenorinčiais prarasti darbo ir knygyną laikančiais savo namais darbuotojais ji greitai sukuria mažą, bet vieningą bendruomenę.

O netrukus į jos širdį pasibeldžia ir nauji jausmai...

Kol Šarlotė stengiasi išsaugoti verslą, ji pajunta, kad knygynas slepia kažkokią istoriją. Kodėl jai niekada nebuvo leista susitikti su savo teta ir kokia tamsi paslaptis slypi šiame name?

Frida Skybäck yra švedų autorė gimusi Geteborgo mieste 1980-ais metais. Jau nuo mažų dienų ji svajojo tapti rašytoja, dėl ko vienas maloniausių jos vaikystės prisiminimų – savo sukurtų istorijų skaitymas draugams ir šeimos nariams. 2007-ais metais Frida pradėjo rašyti tinklaraštį apie bandymą sukurti pirmąjį savo detektyvinį romaną ir jo rankraščio nusiuntimą saujelei parinktų leidėjų. Kai kurie iš jų susidomėjo jaunos merginos kūryba, kai kurie – ne. Visgi jaunoji rašytoja nemetė darbo ir tęsė policijos romanų rašymą iki pat 2010-tų metų, kuomet ji „užsidirbo“ išsekimo sindromą. Būtent tada įvyko didžiausias jos gyvenimo lūžis, mat moteris nusprendė publikuotis su šiek tiek kitokiu romanu. 2011-ais metais ji debiutavo su istoriniu meilės romanu „Šarlotė Hasel“ (Charlotte Hassel), kuris bematant tapo sensacija. Būtent tai paskatino Frida nieko nemesti ir jau 2012-ais metais išleisti antrąjį istorinį romaną „Baltoji ponia“ (Den vita frun). 2018-ais metais rašytoja išleido knygą „Iš pirmo žvilgsnio“, kuri kaip ir ankstesnės knygos mums pasakoja apie sudėtingus žmonių santykius ir žiaurius jų likimus. Šį kartą knygos centre atsidūrė Šarlotė Rydberg, gyvenanti Stokholme ir vos tik prieš metus netekusi vyro siaubingoje automobilio avarijoje. Moteriai sielvartaujant vienatvėje, ją pasiekia žinia apie paveldėtą namą Londone, kuriame yra senas, apgriuvęs ir bankrutuojantis knygynas. Jį moteriai paliko neseniai mirusi teta Sara, apie kurią Šarlotė nieko nežinojo. Šarlotė visiškai nežino, kaip reikėtų vadovauti knygynui, tačiau užmezgusi draugystę su šiek tiek ekscentriškais darbuotojais įgauna drąsos ir vilties. Galbūt jiems visgi pavyks padaryti stebuklą? Moteriai bekovojant už knygyno likimą, ji pamažu pradeda suprasti, kad už jo fasado slepiasi kelios baisios paslaptys. Kodėl Šarlotė niekada nebuvo susitikusi su savo teta? Kodėl ji niekada negaudavo jos laiškų? Kas tas Danielis, sutinkamas senose mamos ir jos sesers nuotraukose? Suintriguota magiška seno knygyno atmosfera ir tamsiomis šeimos paslaptimis, moteris ima ieškoti tiesos senuose tetos laiškuose ir nuotraukose... Romanas „Iš pirmo žvilgsnio“ yra išties neblogas „feel-good“ žanro kūrinys. Kai kas iš Jūsų pasidomėsite – o kas tai yra? O atsakymas yra labai paprastas. Tai „geros savijautos“ knygos, turinčios vieną išskirtinę savybę – pozityvų jausmą, užgimstantį jūsų širdyje užvertus paskutinį knygos puslapį. Tai sklandžios istorijos, kurių pagrindinis tikslas – pakelti nuotaiką ir suteikti tikėjimo žmonija. Man patiko ši leidyklos „Obuolys“ pasirinkta knygų vertimo kryptis, nes tiek romanas „Purpurinis vasaros sapnas“, tiek – „Iš pirmo žvilgsnio“ yra du pozityvumo įsikūnijimai. Grįžtant prie romano „Iš pirmo žvilgsnio“, tai jis pasakoja apie sunkumus išgyvenančią jauną moterį, gaunančią šansą pakeisti savo sugriuvusį likimą ir išdrįsti pasiekti kai ko daugiau. Tai labai viltingas romanas, kalbantis apie kasdienybės rūpesčius ir naują gyvenimo pradžią. Nors daugelis šio puslapio lankytojų gali nusistebėti tokiu mano knygos pasirinkimu (visgi aš daugiausia skaitau detektyvus), tačiau užbėgdamas už akių pasakysiu – knygoje mes rasime vieną baisią žmogžudystę! Aš jau nekalbu apie įdomius veikėjų minčių dialogus ir nekasdienišką atmosferą, apie ką yra visad įdomu skaityti. Kuomet vieną kartą Frida Skybäck buvo paklausta apie savo kūrybos ištakas, autorė daug netuščiažodžiavo ir tiesiog pasakė: „Man nėra nieko įdomiau, kaip nuodugniai pažinti veikėją, suprasti, kaip jis mąsto ir jaučiasi. Kaip istorikui, natūralu rašyti apie praeitį, rasti sąlyčio taškus tarp to laiko ir dabarties ir bandyti suprasti skirtumus, kas formuoja mus kaip žmones, taip ir man svarbu kurti savo istorijas apie šeimų santykius ir žmonių likimus“. Manau, autorė turi talentą visa tai perteikti be galo įdomiai, tad apžvalgos pabaigoje tiesiog norėčiau jai palinkėti visokeriopos sėkmės.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.