2023 m. III ketv.: „Andromedos štamas“ ~ Michael Crichton

„Andromedos štamas“ (Michael Crichton, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

„Jis nei dujos, nei molekulė, netgi ne baltymas ir ne virusas. Jo dydis kaip ląstelės, ir tai visiškai gali būti vienaląstis organizmas.“

Kosminis palydovas, tiriantis nežemiškos kilmės gyvybės formas, anksčiau laiko sugrįžta į Žemę. Prie nusileidimo vietos Arizonos dykumoje du kariškiai, pasiųsti jo ieškoti, randa lavonais nusėtą gyvenvietę. Regis, žmonės mirė staiga, išgyveno tik senukas ir kūdikis.

Valdžia skelbia nepaprastąją padėtį ir pradeda slaptą operaciją. Skubiai iškviesta gyvybės mokslų specialistų komanda privalo ištirti, kas atsitiko. Jeigu palydovas pasigavo užkratą, Žemei gresia katastrofa. Pažaboti štamą galėtų tik atominis ginklas – jokia gyvybės forma neatlaiko dviejų milijonų laipsnių temperatūros.

Michael Crichton (1942-2008) – JAV mokslinės fantastikos rašytojas, technotrilerio pradininkas. Metęs literatūros studijas Harvardo universitete, su pagyrimu įgijo fizinės antropologijos bakalauro laipsnį. Vėliau studijavo mediciną, tuo metu pasirodė pirmieji kūriniai. Jo romanuose daugiausia nagrinėjamos nelaimės, kurias gali sukelti žmogaus ir technologijų sąveika, ypač biotechnologinės katastrofos. Didžioji dalis šių istorijų turi tvirtą mokslinį pagrindą.

Nauja knygos „Andromedos“ štamas“ laida papildyta 1975 m. vertime į lietuvių kalbą cenzūruotomis dalimis.

Maiklas Kraitonas (1942-2008) yra JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir netgi gydytojas! Jis yra vienas žinomiausių mokslinės fantastikos ir trilerio žanro autorių. Kraitonas studijavo mediciną Harvardo universitete, kuriame studijų metais pradėjo publikuoti savo pirmuosius literatūrinius darbus. 1969 m. jis išleido pirmąją knygą – „Andromedos štamas“, tapusią pasauliniu superbestseleriu. Joje mes randame daug mokslinių ir technologinių elementų, be kurių vėliau neapsieis nė vienas autoriaus kūrinys. Vienas garsiausių jo romanų yra „Jūros periodo parkas“. Pastarasis ne tik išgarsino autorių toli nuo gimtinės, bet ir sulaukė ekranizacijos kine. Rašytojas tapo toks populiarus pasaulyje ne tik dėl intriguojančių siužetų, bet ir dėl savo gebėjimo derinti fikciją su realiais moksliniais faktais. Nors ponas Kraitonas mirė 2008 m. lapkričio 4 d. Los Andžele, Kalifornijoje, tačiau jo įtaka mokslinės fantastikos žanrui yra neužginčijama. Jo kūryba ir idėjos paliko neišdildomą pėdsaką literatūroje ir popkultūroje... Romane „Andromedos štamas“ ponas Kraitonas mums pasakoja išgalvotą nutikimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio metu žmonės pirmą kartą susidūrė su pavojingu mikroorganizmu, galimai turinčiu nežemiškos kilmės pradą. Kai NASA randa nukentėjusius žmones, kurie mirė dėl nežinomos ligos, jie sušaukia gabių mokslininkų komandą į slaptą laboratoriją, esančią kažkur Kalifornijos dykumoje. Būtent „Gaisro“ laboratorijoje mokslininkai stengsis suprasti ir suvaldyti nežinomą mikroorganizmą, tam pasitelkdami visus turimus mokslinius metodus ir technologijas. Knygoje yra daug detalių apie mokslinius tyrimus, procedūras ir analizes, kurias komanda vykdo siekdama išvengti potencialios pasaulinės katastrofos. Tarp mokslininkų yra trisdešimt šešerių metų Džeremis Stounas – bakteriologijos profesorius iš Stanfordo universiteto. Taip pat Piteris Levitas – mikrobiologijos specialistas, infekcinių ligų žinovas, per savo gyvenimą matęs ne vieną maro ir kitokią epidemiją. Komandoje yra ir patologas Čarlzas Bertonas iš Hjustono, antropologas Kristianas Kerkas, bei Markas Holas – gydytojas, turėjęs patirties medžiagų apykaitos ligų srityje. Visi šie vyrai ieškos atsakymų į labai svarbius ir tiesiog mirtinai pavojingus klausimus... Romanas „Andromedos štamas“ pasižymi dideliu dėmesiu moksliniams ir technologiniams aspektams, taip suteikdamas skaitytojui galimybę įsigilinti į procesus, susijusius su mikrobiologijos tyrimais. Būtent tokio pobūdžio siužeto plėtojimas ir tapo pagrindiniu Maiklo Kraitono romanų bruožu. „Andromedos štamas“ taip pat iškelia daug svarbių klausimų, susijusių su žmogaus, technologijų, bei gamtos sąveika. Knyga buvo pripažinta kaip viena pirmųjų mokslinės fantastikos knygų, kurioje didelis dėmesys skiriamas žmogaus ir pavojingų mikroorganizmų susidūrimo tikimybei, taip pat žmonijos pažeidžiamumui naujoms ligoms. Visi šie elementai pastarųjų metų kontekste įgavo tiesiog pribloškiančią svarbą ir yra kaip niekad aktualūs. Apžvelgiant knygą nederėtų pamiršti ir puikaus vertimo, kuris naujame leidime buvo papildytas sovietmečiu cenzūruotomis eilutėmis. Taip pat neturėtume palikti nuošalyje ir 1971 metais pasirodžiusios romano ekranizacijos, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko tokie aktoriai kaip James Olson, Arthur Hill, David Wayne ir kiti.

Kitos skaitytos knygos

● „Dama su įkapėmis“ ~ Bram Stoker: ⭐1/5.
● „Kaip tapti nelaimingam?“ ~ Paul Watzlawick: ⭐3/5.
● „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ ~ Jo Nesbø: ⭐4/5.
● „L’Enthousiasme“ ~ Maurice Leblanc: ⭐3/5.
● „Terapijos dovana“ ~ Irvin D. Yalom: ⭐3/5.
● „Sukrėtimas“ ~ Auður Jónsdóttir: ⭐1/5.
● „Kapas jūroje“ ~ Aslak Nore: ⭐2/5.
● „Lopšinė“ ~ Cilla ir Rolf Börjlind: ⭐3/5.
● „Sveikatos mitai ir paklydimai“ ~ Valerijus Morozovas: ⭐3/5.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

„L’Enthousiasme“ ~ Maurice Leblanc

„L’Enthousiasme“ (Maurice Leblanc, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

L’Enthousiasme a été édité en 1901, soit quatre années avant la première apparition d’Arsène Lupin – à bord du paquebot La Provence, comment l’oublier ?

Ce très beau roman est largement autobiographique, puisqu’il relate les jeunes années de son auteur, et ses premières passions amoureuses.

Maurice Leblanc a toujours affirmé que ce livre était, de toute son œuvre, celui qu’il préférait.

Un texte de plus de 300 pages, injustement tombé dans l’oubli, réédité avec soin et enrichi d’une introduction de Florence Leblanc, la petite fille de l’auteur, et d’une préface instructive signée de Jacques Derouard, le spécialite incontesté de tout ce qui a trait à Maurice Leblanc.

Une vraie découverte, en somme.

Morisas Leblanas yra XX a. pradžios Prancūzijos rašytojas, publicistas ir dramaturgas, savo karjerą pradėjęs nuo trumpų istorijų publikavimo įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Tačiau tikrąją šlovę jis pelnė sukūręs vieną žinomiausių literatūrinių personažų – Arseną Liupeną. Pastarasis tapo savotiška džentelmeniško elgesio ikona, nes buvo neįtikėtinai protingas ir žavus personažas, vagis, skriaudęs tik turtinguosius ir nusikaltėlius. Nepaisant Arseno Liupeno sėkmės, Morisas Leblanas taip pat parašė daugybę apsakymų ir novelių, kuriose daug dėmesio skyrė nuotaikingoms istorijoms ir neįprastoms, šiek tiek net komiškoms, situacijoms. Jis žaidė su žanrais ir stiliais, nebijodamas eksperimentuoti ir įtraukti į savo kūrybą nuotykių, fantastikos ir net humoristinių elementų. Jis taip pat daug dėmesio skyrė dramaturgijai ir parašė kelias teatro pjeses. Vienas iš labiausiai užmirštų ir kolegų rašytojų nepripažintų jo romanų yra „Entuziazmas“ (L’Enthousiasme). Tai yra vienintelė Moriso Leblano knyga, kuri yra visiškai autobiografinė. Kai 1914 m. vasarį laikraštis „L’Intransigeant“ atliko garsių rašytojų apklausą norėdamas gauti atsakymus į du klausimus: „Kuri iš jūsų knygų jums labiausiai patinka?“ ir „Kuri iš jų jums buvo sėkmingiausia?“, Arseno Liupeno tėvas, paklaustas atsakė, kad jo mėgstamiausia knyga yra „Entuziazmas“. Na o sėkmingiausia – „Arsenas Liupenas, vagis džentelmenas“, kuri, jis pridūrė, „buvo tarp šešių serijos tomų, kuri man patiko mažiausiai“. Tuo metu Morisas Leblanas dar nebuvo visiškai atsigavęs nuo jį užplūdusios sėkmės, mat pradėjęs leisti vagies-džentelmeno knygas, jis visiems laikams į istoriją įėjo kaip „Arseno Liupeno tėvas“, norėjo jis to, ar ne. Na o jo mėgstamiausia knyga „Entuziazmas“, tiesiog paskendo užmarštyje. Tai romanas, kuriam parašyti prireikė kelių mėnesių sunkaus darbo. Vienintelė jo knyga, kurios rankraštį jis išsaugojo, milžinišką rankraštį, perkrautą nesuskaičiuojama daugybe pataisymų. Savo pirmosiose knygose Morisas Leblanas labai tiksliai aprašė tikrąsias romanų veiksmo vietas, na o autobiografiniame romane „Entuziazmas“ jis pakeitė tikruosius veikėjų vardus, kadangi norėjo garantuoti jo išpažinčių nuoširdumą. Taip knygoje minimas miestas Ruanas virto Saint-Jore, o Jumièges – Bellefeuille. Dėdė Grandchamp tapo seneliu Hamelin, mažoji sesuo Georgette gavo Claire vardą, o jos geriausia draugė Arabelle tapo Catherine. Hermine, kuria Morisas buvo labai susižavėjęs ir kuri jam pelnė tremtį į Angliją, pasirodė Geneviève vardu. Nepamirškime, žinoma, ir paties Moriso, kuris čia slėpėsi po Pascal Devrieux vardu. Tie, kurie gerai pažinojo rašytoją, šiame romane rado viską, kas pažymėjo jo jaunystės metus: terorą, patirtą per 70-ųjų karą, vaiką, perpildytą meilės ir svajonių, švelnumą, kurį jis jautė savo motinai, ramų gyvenimą buržuaziniame name „Rue du Bailliage“, paslapčių keitimąsi su mažąja sesute Georgette, ir žinoma, motinos draugę Hermine, kuri visiškai sujaukė rašytojo protą. 1900 m. sausį, baigdamas kurti romaną, Morisas savo draugui René Boylesve iš Nicos rašė: „Mano romanų pabaiga visada nulemia išskirtinio ir skausmingo negailestingumo laikotarpius, kai labai norisi jų atsikratyti. Baigsiu knygą rašyti antroje kovo pusėje. Baigsiu! Suprantama reikės daug ką pakeisti, mat ši knyga yra baisiai sunki. Ji gali tapti visiška nesėkme, kaip visada maniau, bet, po šimts, kiek darbo aš į ją įdėjau!“ Knygą 1901 metų vasario pradžioje išleido Paul Ollendorff, oficialus Moriso Leblano leidėjas nuo jo pirmojo romano „Moteris“ išleidimo. Ir nors laikraščiuose gausu naujausių Marcelio Prévosto, René Boylesve ar Paul Bourget publikacijų, „Entuziazmas“ tiesiog ignoruojamas. Net „Mercure de France“ ir „Courrier français“, kurie palankiai vertindavo ankstesnius Moriso darbus, nieko nepasako apie „Entuziazmas“. Tik praėjus kelioms savaitėms pasirodo pirmosios recenzijos, iš kurių, gal net didesnė dalis – ganėtinai kuklios. Kai kas parašo, kad „...tai jaunos meilės išaukštinimas, slegiančiame ir šaltame provincijos miestelyje“. Kiti recenzentai pažymi, kad „kai kuriuose skyreliuose dvelkia išpažinties atmosfera...“, ar net pabando romano dedikacijoje, skirtoje autoriaus seseriai, įžvelgti paslėptų minčių... Kodėl šių apžvalgų reikėjo laukti tiek ilgai, turbūt neatsakytų nė vienas tikras Moriso Leblano gerbėjas. Net pats autorius yra pasakęs, kad „ši knyga, kuri man kainavo dvejus metus pastangų ir apmąstymų, nusipelnė bent trupučio kolegų dėmesio...“ Tiesa vėliau rašytojas pasiguodžia draugui pasakydamas, kad jie „bent jau cituoja ir kalba apie knygą taip, tarsi būtų iš tiesų ją skaitę“. Nuo XX a. pradžios buvo perpublikuoti kiti „ikiliupeniški“ Moriso Leblano romanai, pavyzdžiui, „Moteris“, kurią 1908 m. išleido P. Ollendorff, tikėdamasis pakartoti Arseno Liupeno sėkmę. Na o „Entuziazmas“ buvo perleistas tik kartą, 1933 metais, tačiau ir vėl sulaukė abejingumo. Visgi dabar, kai elektroninis šios knygos variantas jau yra prieinamas internete nemokamai, mes galime patys ją perskaityti ir išsiaiškinti, ar Morisas Leblanas buvo teisus, sakydamas kad laiko ją daug geresne nei jo personažo Arseno Liupeno nuotykiai? Aš ją perskaičiau ir likau tiek pat sužavėtas, kiek ir sutrikdytas. Ji kalba apie jaunuolį, įsimylėjusį ištekėjusią jo motinos draugę. Dėl kilusio skandalo herojaus senelis išsiunčia anūką mokytis anglų kalbos užsienyje, po ko seka metai armijoje. Vėliau jis grįžta į gimtinę, kur prislėgtas išsiskyrimo kaltės ir liūdesio jausmų bando pažaboti juos priešakinėse teatro scenose ir užkulisiuose, gerdamas klubuose ar besilinksmindamas su moterimis. Ir tik dar kartą pamatęs Geneviève jis vėl užsiplieskia paaugliška meile, kuriai knygoje lemta patirti tūkstančius kliūčių, primestų gyvenimo provincijoje tiems, kurie myli nepaisydami išskirtinių taisyklių. Taip, „Entuziazmas“ yra drąsus ir stiprus kūrinys, tačiau jis yra ir šiek tiek baugus, kadangi kalba apie herojų, kurio protas yra tiek sujauktas meilės jausmo, kad kiekvienas jo poelgis veda į vis didesnę destrukciją. Jeigu tai ir yra meilė, tada ponas Leblanas nusipelnė aukščiausio įvertinimo ar net apdovanojimo. Kitu atveju, tai tik užsispyrusio vaiko dejonės, kuris niekaip nesugeba patenkinti savo keistų norų ir troškimų bado...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

2023 m. II ketv.: „Tamsi šventa naktis“ ~ Michael Connelly

„Tamsi šventa naktis“ (Michael Connelly, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Detektyvė Renė Balard dirba naktinėje pamainoje, Los Andželo policijos departamente vadinamoje vėlyvuoju šou, ir vieną naktį, paryčiais sugrįžusi į Holivudo nuovadą, užtinka nepažįstamąjį, besirausiantį po senų bylų stalčius. Įsibrovėlis, pasirodo, yra į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas, tiriantis seną įšaldytą bylą, kuri niekaip neduoda jam ramybės.

Balard negali Bošui leisti raustis departamento dokumentuose, bet, jam išėjus, pati pasidomi šia byla ir nejučia įsitraukia – iš gailesčio aukai ir pykčio jos žudikui. Kadangi Balard niekada nebuvo tokia pareigūnė, kuri pamiršta apie darbą vos pasibaigus pamainai, ji imasi bylos tyrimo.

Ši neištirta byla – Holivudo gatvėse gyvenusios, iš namų pabėgusios penkiolikmetės Deizės Kleiton nužudymas. Mergina buvo žiauriai nužudyta, o jos kūnas išmestas į konteinerį kaip kokia šiukšlė. Dabar Renė Balard suvienija jėgas su Bošu, kad išsiaiškintų, kas nutiko Deizei, ir galiausiai priverstų jos žudiką už tai atsakyti. Tirdami bylą, detektyvai užmezga trapų ryšį, tačiau šiai naujai partnerystei teks įveikti rimtų išbandymų tyrimui pasisukus netikėtai pavojinga linkme.

Maiklas Konelis gimė 1956 m. liepos 21 d. Filadelfijoje, PA. Kai jam buvo 12 metų, jis su šeima persikėlė į Floridos valstiją. Maiklas nusprendė tapti rašytoju, kai studijuodamas Floridos universitete atrado Raimondo Čandlerio knygas. Įtrauktas Filipo Marlau pasaulio būsimasis autorius bematant pasirinko žurnalistikos ir kūrybinio rašymo programas. Baigęs mokslus 1980 m., Konelis dirbo laikraščiuose Deitona Biče ir Fort Loderdeilyje, Floridoje, daugiausia specializuodamasis nusikalstamumo srityse. Fort Loderdeilyje jis rašė apie policiją ir nusikaltimus per žudynių ir smurto bangą, nuvilnijusią Pietų Floridoje „kokaino karų“ laikotarpiu. 1986 m. jis ir kiti du žurnalistai keletą mėnesių domėjosi žmonių, išgyvenusių didelę oro transporto katastrofą, likimais. Jie parašė žurnalistinę istoriją apie avariją ir išgyvenusius, kuri vėliau buvo įtraukta į trumpąjį sąrašą Pulitzerio premijai už dramaturgiją. Publikuota istorija pakylėjo Konelį į aukštesnius žurnalistikos „vandenis“, kadangi po jos paskelbimo jis buvo pakviestas dirbti nusikaltimų reporterio darbą viename didžiausių šalies laikraščių „Los Angeles Times“. Maiklas yra perkamiausias trisdešimt dviejų romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio autorius. Daugiau nei septyniasdešimt keturi milijonai jo knygų egzempliorių parduodami visame pasaulyje ir išversti į keturiasdešimt užsienio kalbų. Pats pirmasis jo romanas „Juodasis aidas“ 1992 m. laimėjo prestižinį Amerikos rašytojams įteikiamą „Edgaro apdovanojimą“ už geriausią pirmąjį romaną. 2002 m. Klintas Ystvudas režisavo ir vaidino 1998 m. Konelio romano „Kraujo grupė“ ekranizacijoje. 2011 m. kovą pasirodė jo romano „Linkolno advokatas“ ekranizacija, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Metju Makonahis. Paskutiniai jo „New York Times“ bestseleriai yra „Tamsi šventa naktis“, „Dvi tiesos rūšys“, „Vėlyvasis šou“, „Klaidinga atsisveikinimo pusė“, „Degantis kambarys“, „Kaltės dievai“, „Juodoji dėžė“ ir kiti. Maiklas taip pat yra „Amazon Studios“ kuriamo draminio serialo „Bošas“, sukurto pagal jo knygų veikėją Harį Bošą, vykdomasis prodiuseris. Autorius šiuo metu dienas leidžia Kalifornijoje ir Floridoje. Naujausiame į lietuvių kalbą išverstame romane „Tamsi šventa naktis“ rašytojas sujungia dviejų jo sukurtų personažų istorijas į vieną. Šį kartą jiems tenka tirti prieš beveik dešimtmetį dingusios ir vėliau žiauriai nužudytos benamės merginos bylą. Na o istorija randa pradžią vieną tamsią naktį Los Andžele, kurio gatvėse nuolat patruliuoja Renė Balard, viena iš daugelio šio didmiesčio policininkių. Naktis netrukus užleis savo vietą dienai, tad dabar pagrindinė policininkės Renė užduotis – parašyti ataskaitą savo šefui. Visgi moteriai įpusėjus raporto rašymą, jos dėmesį patraukia prie policijos dokumentų spintos besisukiojantis nepažįstamas vyriškis. Netrukus paaiškėja, kad nepažįstamasis yra į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas. Taip, senos draugystės su leitenantu dėka jis pateko į policijos archyvą ir ėmė kuistis. Taip jis kaltas, tačiau dėl to visiškai nesigaili. Juk jis tai padarė dėl rimtos priežasties: norėdamas atsikratyti senų vaiduoklių, neduodančių jam miegoti naktimis. Balard demaskuoja įsibrovėlį, tačiau išsiaiškinusi kuo būtent jis domėjosi, nusprendžia ir pati tame sudalyvauti. Aplanke, kurio ieškojo buvęs detektyvas yra dokumentai apie Deizę Kleiton, beviltišką penkiolikmetę merginą, kuri pabėgusi iš namų klajojo Holivudo gatvėmis, kol vieną naktį buvo pagrobta, išprievartauta, žiauriai nužudyta, o tada išmesta į gatvę it kokia šiukšlė. Renė mano, kad tokio žiauraus poelgio kaltininkas negali likti nenubaustas, tad pasidomėjusi bylos detalėmis sujungia savo jėgas su žymiuoju Bošu. Abu šie tyrėjai turi buldogo uoslę ir maniją persekioti, tad laiko slapstytis nusikaltėliui, atėmusiam Deizę iš šio pasaulio, liko labai, labai mažai... Romanas „Tamsi šventa naktis“ yra tiesiog nepriekaištingas policijos kasdienybę vaizduojantis kūrinys. Aš esu perskaitęs visus į lietuvių kalbą išverstus Maiklo Konelio romanus ir vis dar laikausi kažkada išsakyto pasižadėjimo „perskaityti tiek autoriaus knygų, kiek tik jų bus išversta“. Tiesiog Maiklo Konelio romanai yra tokie įdomūs, tokie hiper realistiški, gyvas įrodymas to, kad juos parašęs asmuo yra žmogus, išmanantis policijos procedūras ir jos veikimo principus. Vienas pagrindinių Maiklo Konelio knygų aspektų yra greitas tempas, kurį taip pat lydi kvapą gniaužiantys nusikaltimai ir veikėjai, kurių detalizuoti portretai tiesiog atima žadą. Skaitydami šio autoriaus romanus Jūs jaudinsitės dėl personažų likimų, negalėsite atsikratyti minties, kad esate juos sutikę realiame gyvenime. Aš jau nekalbu apie sunkų darbą, kurį jie atlieka bandydami apsaugoti mus ir mums artimus žmones. Pabaigai norisi pasakyti tik viena: Maiklai Koneli, tu ir vėl tai padarei, tu ir vėl privertei mane nubraukti ašarą nuo skruosto! Šaunuolis!

Kitos skaitytos knygos

● „Win, Lose or Die“ ~ John Gardner: ⭐3/5.
● „Scorpius“ ~ John Gardner: ⭐4/5.
● „Le Cœur surpris“ ~ Maurice Leblanc: ⭐4/5.
● „Dans l’ombre“ ~ Maurice Leblanc: ⭐4/5.
● „La Peur du vertige“ ~ Maurice Leblanc: ⭐4/5.
● „Kai karalius miršta“ ~ Elina Backman: ⭐3/5.
● „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“ ~ Stephen King: ⭐4/5.
● „Obscuritas“ ~ David Lagercrantz: ⭐3/5.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.