Paieška

2024 m. kovo 22 d.

2024 m. I ketv.: „Neramus kraujas“ ~ Robert Galbraith

Knygos viršelis
„Neramus kraujas“
(Robert Galbraith, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Privačiam detektyvui Kormoranui Straikui lankant savo šeimą Kornvalyje, pagalbos į jį kreipiasi moteris su prašymu ištirti, kas nutiko jos motinai, paslaptingai dingusiai prieš keturiasdešimt metų – 1974-aisiais. Savo, kaip detektyvo, karjeroje Straikas dar nėra turėjęs tokios senos ir vis dar neištirtos bylos, tad iššūkį priima. Kartu su ištikimąja partnere Robina Elakot (kuri turi rūpesčių dėl skyrybų, nepageidaujamo vyrų dėmesio ir jausmų Straikui) Kormoranas bylos pėdsakais leidžiasi į praeitį.

Straiką, pamažu narpliojantį painų užuominų, įkalčių ir įtarimų kamuolį, tyrimo gijos veda prie psichopato žudiko maniako, astrologijos, taro kortų ir toli gražu ne itin patikimų liudininkų. Kormoranas su Robina gana greitai įsitikina, kad net ir tokios senos bylos gali būti mirtinai pavojingos.

Painus ir kvapą gniaužiantis epinis romanas „Neramus kraujas“ yra penktoji serijos apie seklį Straiką knyga, kurią galima skaityti ir kaip atskirą kūrinį.

Kas yra Robertas Galbraitas? Senas vilkas „kriminaliniame“ literatūros žanre, o galbūt visiškas diletantas ir akiplėša, pasiskelbęs visam pasauliui, kad parašys ne vieną, ne du, ne tris, o net dešimt aukščiausios klasės detektyvinių romanų! Daugelis iš Jūsų, turbūt, pasukiosite pirštą prie smilkinio ir pasakysite, kad rašytojui, matyt, „nučiuožė stogas“. Tačiau nepaisant tų kelių „pirštų sukiotojų“, atsiras ir išties nuoširdžiai susidomėjusių žmonių. Galite manimi tikėti arba ne, bet po visu šiuo skaitytojams šoką sukėlusiu šurmuliu slėpėsi literatūrinio magijos pasaulio puoselėtoja Džoana Rouling, pasirašanti slapyvardžiu J. K. Rowling. Pastaroji į fantastikos žanrą įėjo 1997-ais metais, kuomet išleido pirmąją savo knygą apie Harį Poterį – „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Kuo visa tai virto, turbūt, nereikia niekam priminti, o štai kas sekė po to – žino, galbūt, ne visi. Galbūt sužinoti apie tai nori irgi ne visi, tad per daug neišsiplėsdamas pasakysiu, kad po itin sėkmingos magijos serijos baigties, Džoanai Rouling norėjosi kuriam laikui atsitraukti ir išbandyti jėgas kitame literatūros žanre. Būtent tada ir gimė paslaptingasis rašytojos „alter ego“ Robertas Galbraitas (Robert Galbraith). Šis savo ruoštu norėjo tapti atskiru rašytojos asmenybės bruožu, troško išlikti savarankiškas ir atsikratyti visų praeityje Džoanos Rouling pelnytų apdovanojimų. Nors autorė gimė 1965 m. birželio 31 d. Anglijoje, jos kelias į literatūrą nebuvo lengvas. Visi esame girdėję apie tai, kaip rašytoja turėjo kreiptis net į dešimtis įvairių leidyklų, kol galiausiai buvo priimta, suprasta, įvertinta ir pagerbta. Visam tam prireikė nemažai pastangų ir ryžto, bet kelią į literatūros grietinėlės viršūnę ji visgi surado. Kiek tai užėmė laiko, turbūt, mažai kam rūpi, daug svarbiau yra paminėti tai, jog šiandien Džoana yra laikoma geriausiai parduodama rašytoja pasaulyje! Visi mes tuo labai džiaugiamės ir pastatę save į jos vietą bematant pradedame galvoti apie viso gyvenimo atostogas. Tačiau Džoana Rouling nėra iš tų žmonių, kurie pasiekę viską lieka nuobodžiauti savo brangakmeniais nusėtame „soste“. „Kas sekė po to?“ – paklausite Jūs. Ogi naujas veikėjas ir naujas grožinės literatūros žanras. Jį šį kartą atstovauti buvo pavesta Afganistano karo veteranui ir seklių agentūros įkūrėjui Kormoranui Straikui. Knyga „Gegutės šauksmas“ (kuri dienos šviesą išvydo 2013-aisiais metais) tapo milžinišku tarptautiniu fenomenu, paskatinusiu rašytoją ištrimituoti tą kvailai nuskambėjusį pasižadėjimą apie DEŠIMT ROMANŲ! Bet bala nematė to pasižadėjimo, juk Džoanos romanai išsiskiria ne tik brandžiomis mintimis, bet ir dvelkia nuoširdumu ir atjautumu, kuriuo rašytoja pasižymėjo nuo pat mažų dienų. Šią savo savybę Hario poterio kūrėja puoselėja ir toliau, mat nuolat dalyvauja įvairiuose labdaros projektuose ir renginiuose. Apibendrindamas galiu pasakyti tik viena – Džoanos indėlis į literatūrą ir popkultūrą yra tiesiog milžiniškas ir vertas pačių didžiausių aplodismentų. Ar autorė tokių pačių aplodismentų sulauks ir iš manęs (juk aš ką tik baigiau skaityti jos knygą „Neramus kraujas“), mes sužinosime jau netrukus. Na o kol kas pirmiausia žvilgtelėkime į šio romano siužetą... Istorija ras pradžią vieną tamsų rugpjūčio mėnesio vakarą, „Pergalės“ aludėje, esančioje Kornvalyje – vienoje iš Jungtinės Karalystės grafysčių, esančių pietvakarių Anglijoje. Straikas ką tik paliko aludę ir dabar ieško dingsties paskambinti firmos partnerei Robinai. Šiuo metu jis nori bet ko, tik ne kalbėtis su nepažįstamu žmogumi apie keturiasdešimties metų senumo įvykius. Visgi įvykiai susiklosto taip, kad jį užkalbina jauna, keistomis aplinkybėmis dingusios mamos ieškanti, moteris. Ir nors nusikaltimas įvyko labai seniai, o galimybės jį įminti yra beveik lygios nuliui, Kormoranas ir jo partnerė Robina Elakot nusprendžia surizikuoti. Netrukus jie supranta, kad jų laukia velniškai sudėtinga paslaptis, susijusi su taro kortomis, abejotinais liudininkais ir psichopatu serijiniu žudiku, sėjusiu mirtį praeityje. Nepamirškime dar ir astrologinių nesąmonių (veikėjo žodž.) ir okultizmo prieskonio, kuris anuometinį detektyvą galutinai išvarė iš proto. Tačiau tik Straikui ir Robinai perėmus bylos tyrimą paaiškėja, kad žudikas yra vis dar laisvėje ir yra toks pat pavojingas kaip ir anksčiau... Romanas „Neramus kraujas“ yra išties šaunus kūrinys! Jis skaitosi labai lengvai, neprailgsta, yra pripildytas galybe nelauktų posūkių bei nutikimų. Esu perskaitęs visas Kormorano Straiko serijos knygas ir ši man patiko labiausiai. Ji, kaip ir kai kurios kitos autoriaus knygos pasižymi emocingu siužetu, kruopščiu personažų kūrimu ir gebėjimu įtraukti skaitytoją į visus romane vykstančius įvykius. Galbraitas nevengia pateikti ir sunkių temų, kurios, kaip jau minėjau, ne tik įtraukia, bet ir priverčia susimąstyti. Taip, romano apimtis yra išties gąsdinanti (net 864 psl.), tačiau tik pasauliui pradėjus ristis visiškos bedugnės link supranti, kad ilgos apimties knygos gali tapti gera atrama sunkumo akimirką.

Kitos skaitytos knygos


● „Vilko spąstai“ ~ Aslak Nore: ⭐2/5.
● „Motyvas X“ ~ Stefan Ahnhem: ⭐3/5.
● „Marionetės“ ~ M. W. Craven: ⭐3/5.
● „Gyvulių ūkis“ ~ George Orwell: ⭐5/5.

2023 m. gruodžio 23 d.

2023 m. IV ketv.: „Paženklinti amžiams“ ~ Emelie Schepp

„Paženklinti amžiams“
(Emelie Schepp, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Prabangiame Noršiopingo kvartale savo namų svetainėje randamas nušautas Migracijos departamento vadovas. Vienintelis pėdsakas – vaiko pirštų atspaudai. Šeima bevaikė, tad kas galėjo juos palikti? Žudikas?

Tyrimui vadovauti imasi prokurorė Jana Berzelijus – jauna ir labai talentinga, bet atšiauraus būdo, kaip ir jos tėvas, praeityje buvęs garsus prokuroras. Jana tvirta, šalto proto ir nepalenkiama, kol... Po kelių dienų nuošalioje pakrantėje aptinkamas negyvas vaikas. Šalia guli ginklas, iš kurio paleistos kulkos į Migracijos departamento vadovą. Išvydusi ant berniuko sprando išraižytas raides Jana sustingsta – atgyja prisiminimų nuotrupos iš jos pačios vaikystės, į kurią iki šiol grąžindavo tik nakties košmarai. Prokurorė privalo rasti tikrąjį žudiką anksčiau nei policija, kad sužinotų, kas jai kadaise nutiko, ir neleistų savo šiurpiai praeičiai iškilti į dienos šviesą.

Tai pirmoji Janos Berzelijus byla.

Emelie Schepp (g. 1979 m.) yra Švedijos rašytoja, kurios detektyvinių romanų veiksmas vyksta Noršiopinge, mieste Švedijos rytuose. Būtent čia gyvena ir dirba pagrindinė visų jos istorijų herojė Jana Berzelijus – prokurorė, turinti gana mįslingą ir kraupią praeitį. Rašytoja debiutavo 2013-aisiais metais su kriminaliniu romanu „Märkta för livet“ (liet. k.: „Paženklinti amžiams“), kurio vos per šešis mėnesius buvo parduota 40 000 kopijų. 2014 m. rudenį ji pasirašė trijų knygų sutartį su „Wahlström & Widstrand“ ir tais pačiais metais vėl išleido savo debiutinę knygą. Vadinkite tai kaip norite – „sėkme“ ar tiesiog „dideliu užsispyrimu“, tačiau keturios pirmosios serijos knygos visame pasaulyje buvo parduotos daugiau nei milijono egzempliorių tiražu. Serijos teisės šiuo metu yra nupirktos trisdešimtyje šalių, o knygos yra išverstos į anglų, danų, estų, islandų, ispanų, italų, japonų, lenkų, lietuvių, olandų, prancūzų, suomių, turkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas. 2022 m. balandį pasirodė jau septintoji, visame pasaulyje išgarsėjusios serijos apie Janą Berzelijus, knyga. Ir nors autorė dabar yra virtusi beprotiškai populiaria, jos startas nebuvo rožės žiedlapiais klotas. Juk knygą „Paženklinti amžiams“ ji turėjo išleisti savo pačios lėšomis, taip tapdama „savarankiška leidėja“, kas kadaise uždėdavo savotišką dėmę būsimam autoriui. Kaip bebūtų, trilerį „Paženklinti amžiams“ mes dabar galime perskaityti ir lietuviškai, bei patys nuspręsti, ar autorė yra verta tarptautinių liaupsų, ar ne? Istorija randa pradžią 1991-ųjų metų vasarą, kuomet išvargusi ir alkana devynmetė Jana atsibunda vienoje Švedijos ligoninių. Ji neprisimena, nei kas yra, nei iš kur kilusi. Vėliau veiksmas mus nukelia dvidešimt metų į priekį, kur Jana jau yra tapusi sėkminga prokurore. Tai ji pasiekė savo šaltu protu, nepalaužiama valios jėga ir kritišku mąstymu, leidžiančiu jai atskirti net ir didžiausių „šventuolių“ melus. Kai aukšto rango Migracijos departamento pareigūnas randamas nušautas savo paties namuose, įtariamųjų, įskaitant jo žmoną, netrūksta. Tačiau Janos Berzelijus iš vėžių neišmuša nei pareigūno našlės isterija, nei grasinantys laiškai, kuriuos prieš mirtį neva gavo auka. Jana yra kieta, šalta ir nepajudinama... na bent jau iki to momento, kai į visą šią istoriją įsipainioja vaikas... Praėjus kelioms dienoms po pirmosios žmogžudystės, apleistoje pakrantėje randamas negyvas nepilnamečio kūnas. Šalia jo – ginklas, kuriuo ir buvo nužudyta pirmoji auka. Dalyvaudama berniuko skrodime, Berzelijus aptinka ant jo kūno kažką keistai pažįstamo, kažką labai baugaus: smurto žymes, heroino injekcijų paliktus randus ir odoje išgraviruotą žymę su vieno iš mirties dievų vardu. Visa tai jaunajai prokurorei sukelia prisiminimų apie savo tamsią ir siaubingą vaikystę, bangą. Apie savo praeitį Jana nelabai ką žino, tačiau norėdama ją susigrąžinti ir apsaugoti, yra pasiryžusi padaryti bet ką, netgi surasti žudiką anksčiau nei policija... Romanas „Paženklinti amžiams“ yra išties neblogas kriminalinis trileris. Jis turi kiek vangoką pradžią ir kiek lėtoką įžangą – du atleistinus, jaunos ir nepatyrusios rašytojos kūrybos bruožus. Autorė gimė 1979 m. Švedijoje, Motaloje, ir priklauso naujajai Skandinavijos šalių rašytojų kartai, kuri tapo garsi po jų įpėdinio Stigo Larsono mirties. Emelie Schepp savo pirmąją knygą išleido nuosavomis lėšomis, tačiau vėliau buvo paremta kitų leidyklų. Vis dėlto skaitant įžanginę serijos knygą stebina visai ne tai, ne, o tempas, su kuriuo ji tobulėja. Jei pirmieji du šimtai puslapių buvo vangūs, tai likę šimtas aštuoniasdešimt yra tarsi uždelsto veikimo bomba. Štai, žiūrėk, ta bomba sprogo ir to jau nei pakeisi, nei sustabdysi! Jos knygų herojė Jana Berzelijus yra šiuolaikinė „Sniego karalienė“, kurios širdis yra tyra, tačiau nusėta skeveldromis, o kaulai kieti it granitas, tačiau tokiais tapę tik po daugybės lūžių. Kaip jau supratote, Emelie Schepp savo romane mums pateikia paradoksalią dviveidę asmenybę, kuri tuo pačiu metu yra ir prokurorė, kovojanti su nusikaltėliais bei kitais įstatymo pažeidėjais, ir kraujo ištroškusi žudikė, pavirtusi tokia po vaikystėje iškęstų mirtinų treniruočių. Būtent šie elementai daro knygą „Paženklinti amžiams“ unikalia ir nesiekiančia mums pateikti nuvalkiotą detektyvinę pabaigą, kurioje nusikaltėlis gauna atpildą kalėjimo vienutėje. Janos akimis tokia baigtis yra labai neteisinga ir tiesiog privalo būti pakoreguota 😉

Kitos skaitytos knygos


● „Šiaurės elnių švytėjimas“ ~ Ann-Helén Laestadius: ⭐3/5.
● „Kultas“ ~ Camilla Läckberg ir Henrik Fexeus: ⭐4/5.
● „Atpirkimo ožys“ ~ Sofie Sarenbrant: ⭐4/5.
● „Contes du soleil et de la pluie“ ~ Maurice Leblanc: ⭐3/5.
● „Atskaitos taškas“ ~ Jørn Lier Horst ir Thomas Enger: ⭐3/5.

2023 m. spalio 24 d.

„Contes du Soleil et de la Pluie 1902-1907“ ~ Maurice Leblanc

„Contes du Soleil et de la Pluie 1902-1907“
(Maurice Leblanc, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Conteur, collaborateur littéraire de journaux quotidiens, du Gil Blas puis du Journal avant d’être engagé en 1902 par L’Auto, Maurice Leblanc était un admirateur du naturalisme de Maupassant. Mais sa carrière prit un brusque tournant en 1905, lorsqu’il créa le personnage d’Arsène Lupin dans le magazine Je sais tout. Ce recueil rassemble, pour la première fois, l’intégralité des 110 contes et articles que Maurice Leblanc a publiés, de 1902 à 1907, la plupart sous l’intitulé « Contes du soleil et de la pluie », dans le quotidien sportif L’Auto. Il y adapte ses thèmes favoris à un contexte particulier : les adultères deviennent sportifs et sont aidés par le moyen de la bicyclette ou de l’automobile, deux éléments libérateurs des forces naturelles et instinctives des personnages. Présenté par Jean-Luc Buard (co-fondateur et rédacteur en chef du Rocambole, bulletin des amis du roman populaire), le volume est complété d’une bibliographie commentée des reproductions de ces contes, rééditions et traductions.

Morisas Leblanas yra prancūzų rašytojas, gimęs Ruane, Aukštutinės Normandijos regiono sostinėje, turtingoje ir kultūringoje šeimoje. Jis buvo antrasis Émile Leblanc, kilusio iš italų protėvių, ir Mathilde Blanche vaikas. Būdamas ketverių metų amžiaus, jaunasis Morisas buvo išgelbėtas iš degančio namo. Kai prasidėjo 1870-ųjų metų karas, Morisui buvo šešeri. Baigęs mokslus Kornelio licėjuje Ruane, studijas Vokietijoje (Berlyne) ir Italijoje, jis dirbo šeimos įmonėje. Studijavo teisę, tačiau metęs mokslus ir darbą šeimos firmoje, išvyko į Paryžių dirbti rašytoju ir policijos reporteriu Prancūzijos periodiniams leidiniams, tokiems kaip „Figaro“, „Gil Blas“ ir „Echo de Paris“. „Une femme“ („Moteris“, 1893 m.) – pirmasis Leblano romanas, sulaukęs vidutiniškos sėkmės. 1889-ais metais Leblanas vedė Marie-Ernestine Lalanne, su kuria jis išsiskyrė 1895-aisiais. Su antrąja žmona Margaret jis daug vasarų praleido Gueures mieste, Aukštutinės Normandijos regione šiaurės Prancūzijoje. Ankstyvajai Leblano kūrybai didžiausią įtaką padarė tokie rašytojai, kaip Gustavas Floberas, kuris buvo šeimos gydytojo brolis, ir Gi de Mopasanas, kuriam autorius imponavo. Morisas ilgą laiką dirbo žurnalistu keliuose periodiniuose leidiniuose, vienas kurių suteikė rašytojui garbingą „vagies-džentelmeno kūrėjo“ statusą. Būtent Arsenas Liupenas išvedė autorių į „platesnius vandenis“, kadangi per ilgesnį nei keturiasdešimties metų laikotarpį įgijo tarptautinę šlovę, prilygstančią tik sero Artūro Konano Doilio personažo, Šerloko Holmso, populiarumui. Spėjama, kad Morisą Leblaną įkvėpė anarchistas Marius Jacob, kuris įvykdė daugiau nei 150 įsilaužimų ir buvo nuteistas 23 metams kalėjimo. Tačiau Morisas Leblanas visada neigė šį faktą, nors buvo vienas reporterių, dalyvavusių kaltinamojo teisme kaip „Gil Blas“ laikraščio žurnalistas. Rinkinyje, pavadintame „Pasakos apie saulę ir lietų“, mes galime atrasti net 110 ankstyvųjų pono Leblano apsakymų. Šis rinkinys knygos forma pasirodė 2018-aisiais ir talpina visus autoriaus apsakymus, kuriuos jis buvo publikavęs laikraštyje „L’Auto“. Didžioji dalis šių pasakojimų yra sporto tematikos ir kalba apie automobilius, dviračius, bėgiojimą, svarmenų kilnojimą ir t. t. Šią knygą pavyko išleisti tik dėka 2015-ais metais pradėto „Retronews“ projekto, kurio iniciatoriumi tapo Nacionalinė Prancūzijos biblioteka („Bibliothèque nationale de France“). Projekto tikslas buvo suskaitmeninti visus senus šalies periodinius leidinius, taip išsaugant ir padarant juos prieinamus visiems. Na o tai suteikė prieigą prie labai didelio literatūros kūrinių rezervuaro, kurį mes galime pavadinti „nematoma literatūra“, nes ji iki šiol buvo užmiršta ir sunkiai prieinama, o dabar skendi didelėje „skaitmeninėje erdvėje“. Ši literatūra yra „nematoma“ ir todėl, kad ji buvo leidžiama dienraščiuose, populiariuose savaitraščiuose ir mėnesiniuose žurnaluose, kurių šiandien išliko labai mažai, su jais sunku susipažinti, o patys kūriniai yra laikomi nuvertintais ir pamirštais. Grįžtant prie „Pasakų apie saulę ir lietų“, tai jas labiausiai įvertins ištikimieji pono Leblano gerbėjai. Visi šie šimtas dešimt „L’Auto“ žurnale publikuotų istorijų išaukština gyvenimo džiaugsmą ir laimę, kuri pasiekiama per įvairias sporto rūšis, pradedant čiuožinėjimu, dviračio vairavimu, lenktyniavimu automobiliu, ar net paprasčiausiu ėjimu. Apie septyniasdešimt procentų šios knygos istorijų anksčiau niekada nebuvo publikuotos knygos forma, tačiau jos yra vertos būti perskaitytos, kadangi skaitytojas jose galės pats pamatyti, kaip vystėsi būsimo populiaraus rašytojo ir Arseno Liupeno kūrėjo talentas. Būtent jos tapo pirmąja dirva, kurioje autorius šlifavo savo plunksną ir dėliojo apmatus būsimam savo herojui. Tikrai nesiruošiu aprašinėti visų šių istorijų siužetų, o geriau išskirsiu dvi – pačias tipiškiausias šiam rašytojui. Jos mums parodys tiek „šviesiąją“ tiek „tamsiąją“ pono Leblano kūrybos pusę. Pasakojimas „Kalėdinis stebuklas“ mums pateikia istoriją apie vagį, kuris įsilaužia į vieno turtingo pono namą, norėdamas pavogti vertybes. Prisigrobęs turto jis grįžta į savo slėptuvę, kurioje tarp pavogto grobio atranda, nepatikėsite... gyvą kūdikį! Vagis iš pradžių patiria šoką, bet palaipsniui nusprendžia sušildyti vaiką, kuris šiuo metu besąlygiškai siekė šilumos ir maisto. Jis apgaubia kūdikį meilės ir rūpesčio jausmais, o galiausiai netgi sugrąžina jį jo tėvams. Kūdikio grąžinimas tampa tėvams tikru stebuklu, visai kaip ir artėjanti Kristaus gimimo iškilmė. Šioje istorijoje atkreipiamas dėmesys į šventosios šeimos dvasią ir stebuklų galimybes net pačiose netikėčiausiose situacijose. Na o apsakymas „Žudikas“ yra kiek tamsesnis ir kalba apie vyriškį, kuris norėdamas išsaugoti savo šeimos židinio laimę, yra priverstas griebtis žiauraus nusikaltimo. Istorija randa pradžią tada, kuomet jaunasis grafas de Gasser žūva automobilio avarijoje. Tame nebūtų nieko keisto, jei ne maža, kulkos palikta skylutė žuvusiojo krūtinėje. Tyrinėdama atvejį policija nustato, kad grafas dažnai lankydavosi vieno pono, neįvardinto šios istorijos herojaus bei pasakotojo, namuose. Ir nors policija įtaria, kad už viso to slypi meilės trikampis tarp grafo, istorijos pasakotojo ir jo žmonos, pritrūkus įkalčių yra priversta nutraukti bylą. Žinoma, tiesa apie nusikaltimą paaiškėja tik kūrinio pabaigoje, kuomet prabėgus dešimtmečiams apsakymo herojus prisimena praeities įvykius ir savo nusikaltimą, kurį jam pavyko nepastebimai įvykdyti, o įkalčius paslėpti. Ši istorija kalba kaltės ir atsakomybės temomis, taip pat apie žmogaus moralės lankstumą. Pirmoji istorija mus supažindina su vagių garbės kodeksu, o antroji yra kiek tamsesnė ir kalba apie kiekvieno žmogaus širdyje tūnančias tamsias ir gana brutalias jėgas. Būtent tokias istorijas skaitydami Jūs pažinsite ne tik šių tekstų autorių, bet ir savo pačių polinkius eiti doros ar nusikaltimo keliu... Baigdamas apžvalgą atkreipsiu visų dėmesį į tai, kad perskaičiau visas laisvai internete prieinamas autoriaus knygas lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis. Taigi kuriam laikui sakau ponui Morisui „sudie ir iki pasimatymo...“