2019 m. spalio 13 d.

„Pakibę“ ~ Jonas Bonnier

„Pakibę“ (Jonas Bonnier, 2019 m.). Knygos įvertinimas: 3/5.

Keturi vyrai ir moteris, viena didelė svajonė ir įspūdingiausias šimtmečio apiplėšimas.

SAMIS anksčiau vertėsi smulkiomis vagystėmis, bet dabar turi pasirūpinti vis gausėjančia šeima, todėl planuoja pradėti verslą. Nesusiklosčius svarbiam sandoriui, jam tenka ieškoti naujų būdų, kaip aprūpinti žmoną ir vaikus. MIŠELIS, vaikystėje pabėgęs nuo pilietinio karo Libane, užaugo skurdžiuose Stokholmo priemiesčiuose. Jis bando atversti naują gyvenimo lapą, tačiau tam vis nepakanka šlamančiųjų. NIKLAS visada buvo ištroškęs gyvenimo – keliaudamas po pasaulį sekė savo vizija, bet jam pritrūko adrenalino. ZORANAS – verslininkas, pažįstantis visus ir sandorius tvirtinantis vienu rankos paspaudimu. Dar būdamas jaunas, ambicingasis jugoslavas troško tapti turtingas – visai nesvarbu, kokia kaina. O ALEKSANDRA? Ji – priežastis, kodėl šie vyrai tą 2009-ųjų rugsėjį ėmė planuoti didžiausios Stokholmo pinigų saugyklos apiplėšimą.

Iš pradžių planas atrodo nepriekaištingas: kiekvienas netikėtumas apgalvotas, kiekviena smulkmena tobulai suplanuota, atpildas – turtai, kurių užteks visam likusiam gyvenimui. Ir niekas nė nenukentės. Tik ar visi iš tikrųjų yra tie, kuo dedasi? Šis klausimas lieka neatsakytas net tada, kai sraigtasparnis su keturiais plėšikais ir 39 milijonais kronų pakyla nuo pinigų saugyklos stogo. Kokias paslaptis saugo kiekvienas jų ir kas ta moteris, įsiliejusi į jų gyvenimus?

Romanas „Pakibę“, tai veiksmu ir įtampa pripildytas kūrinys, kuriame pasakojama apie tai, kaip keturi vyrai iš Stokholmo pakraščio nusprendžia įvykdyti drąsų ir įžūlų apiplėšimą... jie ketina įsiveržti į Vestbergo pinigų saugyklą Stokholme, kurioje saugomi milijonai Švedijos kronų, ir ją apiplėšti. Pagal jų skaičiavimus – jiems daugiau niekada nereikės dirbti, o ir nukentėti niekas neturėtų. Tačiau ar galima pasitikėti vienas kitu, kai rizika yra tokia didelė? Nors iš garsiai nuskambėjusių laikraščių antraščių mes žinome, kad pagrindiniai apiplėšimo dalyviai buvo sugauti ir pasodinti į kalėjimą, tačiau pats pasirengimas nusikaltimui iki šiol buvo savotiška paslaptis. Ši knyga, tai literatūrinė šio apiplėšimo adaptacija, parašyta puikaus švedų rašytojo Jūno Bonjero rankomis. Pastarasis turėjo galimybę apklausti visus plėšikus ir remdamasis jų pasakojimais parašė šį pusiau dokumentinį romaną. Kūrinys „Pakibę“ jau parduodamas 34-iose šalyje, o „Netflix“ bendrovė yra pasiryžusi šią istoriją ekranizuoti kine.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

2019 m. spalio 11 d.

„Dvikova: pirma ir antra knyga“ ~ Stephen King

„Dvikova: pirma ir antra knyga“ (Stephen King, 1997 m.). Knygos įvertinimas: 3/5.

Nuo pat žmonijos atsiradimo ją persekioja Dievo rūstybė. Žiloje senovėje tai buvo Tvanas, Sodomos ir Gomoros žūtis, kitos tikros ar mitinės katastrofos.

Jau keletą amžių manėme esą savo likimo šeimininkai. Pristatėme miestų, prigaminome automobilių, sparčiai vystėme mokslą, švietimą, gilinomės į gyvybės ir mirties paslaptis. Bet vieną kartą žengėme klaidingą žingsnį ir patys pasirašėme sau mirties nuosprendį.

Visa Amerika, o gal ir visa Žemė susargdinta pragaištingo supergripo viruso. Kitados galingoje valstybėje teišliko saujelė žmonių, iš paskutiniųjų jėgų besistengiančių išgyventi.

Tačiau jau ir taip siaubingą jų padėtį dar beviltiškesne ketina paversti Tamsos žmogus, Šėtono parankinis, metafizinio blogio įsikūnijimas, telkiantis aplink save šlykščiausių atmatų armiją. Netrukus paskutinė dvikova išspręs, ar nugalės vos berusenanti viltis, ar ši juodžiausia pragaištis.

Romanas „Dvikova“ yra išties intriguojantis pasakojimas, žavintis tiek siužeto vingiais, tiek puikiai išnaudotais siaubo elementais. Tai yra gana įspūdingas kūrinys, prikaustantis dėmesį ne vienam baugiam vakarui. Visgi labiausiai jame žavi ne tiek visas tas „kingiškas“ siaubas, kiek puikiai atskleistos pandemijos ir kovos už išlikimą temos. Aišku Kingas nebūtų Kingas jei į romaną neįpaišytų ir šiokio tokio antgamtiškų jėgų veikimo. Bendrai imant romanas „Dvikova“ pasakoja apie tai, kaip dėl kompiuterio klaidos, iš slaptos laboratorijos į laisvę ištrunka pavojingas supergripo virusas. Pastarasis vos per kelias savaites nušluoja nuo Žemės paviršiaus devyniasdešimt devynis procentus žmonijos. Stengdamiesi išgyventi šių dienų marą daugybė baimės ir apmaudo kankinamų žmonių nori surasti savo lyderį. Iškyla du kandidatai: ilgaamžė 108-erių metų geranoriška motušė Abigeilė, siekianti suburti bendruomenę Boulderyje, Kolorado valstijoje ir Rendelas Flegas, žiaurus piktadarys, galvojantis ne apie ką kitą, o apie tamsų ir visa apimantį blogį. Kai šių dviejų personažų siluetai apsireiškia išlikusiųjų sapnuose, jiems galiausiai tenka pasirinkti pusę ir taip nulemti tolimesnį žmonijos likimą... Romanas „Dvikova“, tai dar vienas postapokalipsinis kūrinys, kuriame į kovą dėl valdžios eilinį kartą stoja gėrio ir blogio jėgos. Jis pirmą kartą buvo išleistas 1978-ais metais, tačiau savo tematika žavi skaitytojus ir šiandien.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

2019 m. rugsėjo 28 d.

„Micro“ ~ Michael Crichton ir Richard Preston

„Micro“ (Michael Crichton ir Richard Preston, 2011 m.). Knygos įvertinimas: 5/5.

In the vein of Jurassic Park, this high conceptthriller follows a group of graduate students lured to Hawaii to work for amysterious biotech company–only to find themselves cast out into the rainforest, with nothing but their scientific expertise and wits to protect them. Aninstant classic, Micro pits nature against technology in vintage Crichton fashion. Completed by visionary science writer Richard Preston, this boundary-pushing thriller melds scientific fact with pulse-pounding fiction tocreate yet another masterpiece of sophisticated, cutting-edge entertainment.

„Mikro“ yra romanas, kuriame gal kiek ir per daug logikos spragų. Daugeliui skaitytojų jis atrodys labai netikroviškas ir nerealus, tačiau aš gi sakau – kam tai rūpi, kai romanas yra toks genialiai įdomus! Knygos siužetas iš pažiūros yra labai paprastas, tačiau be galo įtraukiantis. Jame pasakojama apie tai, kaip septyni talentingi Amerikos studentai nutraukia savo studijas Kembridžo universitete tam, kad įsidarbintų paslaptingoje mibrobiologinėje įmonėje „Nanigen“. Jie išvyksta į ultra modernų tyrimų kompleksą Havajuose, kur susiduria su revoliucine mikrorobotų technologija. „Nanigen“ tikslas – ieškoti naujoviškų vaistų farmacijos kompanijų vardu. Kad gautų kuo daugiau pelno bendrovės generalinis direktorius yra pasiryžęs eiti labai toli... jis net nebijo susitepti rankų žmogžudyste. Kai apie tai sužino naujieji atvykėliai, jiems tenka pakilti į kovą už išlikimą. Jie turi tik 48 valandas, per kurias turi panaudoti visas savo studijų metais sukauptas žinias... Romanas „Mikro“, tai išties jaudinanti kelionė po gamtos mikropasaulį, kurią po autoriaus mirtiems mums nusprendė padovanoti rašytojo kūrybos teisių turėtojai. Šis pasakojimas yra parašytas nepakartojama pono Kraitono maniera, bei užbaigtas puikaus fantastikos autoriaus Ričardo Prestono rankomis.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

2019 m. rugsėjo 20 d.

„The Girl Who Takes an Eye for an Eye“ ~ David Lagercrantz

„The Girl Who Takes an Eye for an Eye“ (David Lagercrantz, 2017 m.). Knygos įvertinimas: 2/5.

Lisbeth Salander is back with a vengeance.

The series that began with The Girl with the Dragon Tattoo continues as brilliant hacker Lisbeth Salander teams up with journalist Mikael Blomkvist to uncover the secrets of her childhood and to take revenge.

Lisbeth Salander–obstinate outsider, volatile seeker of justice for herself and others–seizes on a chance to unearth her mysterious past once and for all. And she will let nothing stop her–not the Islamists she enrages by rescuing a young woman from their brutality; not the prison gang leader who passes a death sentence on her; not the deadly reach of her long-lost twin sister, Camilla; and not the people who will do anything to keep buried knowledge of a sinister pseudoscientific experiment known only as The Registry. Once again, Lisbeth Salander and Mikael Blomkvist are the fierce heart of a thrilling full-tilt novel that takes on some of the world's most insidious problems.

Romanas „Mergina, kuri ieškojo svetimo šešėlio“ tikrai nėra gera knyga. Tačiau ją verta perskaityti ne tik dėl galimybės dar kartą pamatyti Lisbetos Salander nuotykius, bet ir dėl šanso patirti visą spektrą įvairių emocijų. Tiesa, kiek tų emocijų bus teigiamos, tai jau kitas klausimas... Kūrinio veiksmas mus nukels į vieną moterų kalėjimą, kur Lisbeta Salander bus įkalinta keliems mėnesiams. Siekdama išvengti vidinių konfliktų, ji visą laiką laikysis nuošalyje. Tačiau vieną dieną ji neištvers ir užstos merginą, kalinčią gretimoje kameroje. Iš karto po to ji pelnys gaujos lyderės Benito nepasitenkinimą, bei didelę rūstybę. Beveik tuo pat metu Holgeris Palmgrenas, buvęs Lisbetos globėjas, aplankys merginą kalėjime ir papasakos apie dokumentus, kalbančius apie slaptą vyriausybės projektą, kuriame Lisbeta dalyvavo vaikystėje. Kad išsiaiškintų kaip visa tai siejasi su jos praeitimi, Lisbeta paprašys Mikaelio Bliumkvisto pagalbos. Pastarasis netrukus susidomės dar ir Leo Manhelmo, turtingo vertybinių popierių prekybininko, likimu, kuris taip pat bus vienas iš eksperimento dalyvių... Romanas „Mergina, kuri ieškojo svetimo šešėlio“ pasakos jaudinančią, tačiau gana nuobodžiai pateiktą istoriją, kalbančią apie imigrantus, slaptus vyriausybės eksperimentus, piktnaudžiavimą valdžia ir šešėlius, persekiojančius merginą su drakono tatuiruote nuo pat jos vaikystės pradžios.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.