2026 m. I ketv.: „Holė“ ~ Stephen King

„Holė“ (Stephen King, 2025 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Kai Penė Dal paskambina į privačių detektyvų agentūrą „Radybos“ ir paprašo rasti be žinios prapuolusią dukrą, Holė nedega noru imtis tyrimo. Jos partneris Pitas serga kovidu. Be to, ką tik mirė jos mama, o pati Holė ruošiasi eiti atostogų. Bet nevilties sklidiname Penės balse nugirstos ypatingos gaidelės neleidžia jai atmesti moters prašymo.

Netoli tos vietos, kur dingo Bonė Dal, Penės dukra, gyvena profesoriai Rodnis ir Emilė Harisai. Į devintą dešimtį persiritę, vienas kitą mylintys sutuoktiniai, daug metų koledže dirbę ir į pensiją išėję akademikai tobulai įkūnija garbius buržua. Bet jų gerai prižiūrimo ir knygų prigrūsto namo rūsyje slypi baisi paslaptis, galimai susijusi su Bonės dingimu. Vis dėlto atskleisti, ką Harisai rezga, beveik neįmanoma: jie įžvalgūs, kantrūs... ir negailestingi.

Holė Gibni, viena įdomiausių ir išradingiausių siaubo literatūros karaliumi tituluojamo Stepheno Kingo veikėjų, sugrįžta aiškintis, kokią siaubingą tiesą slepia kelių žmonių dingimas Amerikos Vidurio Vakarų mieste. Kraują stingdančiame naujame Kingo šedevre Holei teks vienai susigrumti su pora neįsivaizduojamai iškrypusių ir genialiai užsimaskavusių priešininkų.

Stivenas Kingas gimė 1947 m. rugsėjo 21 d. Portlande, Meino valstijoje (JAV). Jis buvo antrasis Donaldo bei Nellie Ruth Pillsbury King sūnus. Kai Stivenas dar buvo mažas, jo tėvai išsiskyrė, todėl jį ir jo vyresnį brolį Dovydą užaugino motina. Vaikystėje šeima daug kraustėsi, kol galiausiai apsigyveno Meine. Nors dabar Stivenas Kingas yra vienas populiariausių Amerikos siaubo žanro literatūros atstovų, anuomet jis buvo tik jaunas vaikinas, pasižymėjęs lakia vaizduote, pastabumu ir, neperdėsiu pasakydamas, beveik antgamtine drąsa. Visi esame girdėję apie jo anglų kalbos studijas Meino universitete Orone. Tačiau galbūt ne kiekvienas žino, kad jo, kaip jauno rašytojo, gyvenimas nebuvo rožės žiedlapiais klotas. Savo karjeros pradžioje jam teko ne tik gyventi iš atsitiktinių darbų ir nedidelių honorarų už istorijas žurnaluose, bet ir vos neišmesti knygos „Kerė“ rankraščio, kuri vėliau atnešė jam tą taip lauktą perversmą. Šiandien ponas Kingas yra vienas produktyviausių ir sėkmingiausių pasaulinio lygio rašytojų. Jis išleido daugiau nei 50 knygų, iš kurių didžioji dalis tapo bestseleriais ir netgi buvo ekranizuotos. Jo kūryboje dažnai pasitaiko tokios temos kaip antgamtinis siaubas, psichologinė įtampa, apsėdimas ir tamsioji žmogaus prigimties pusė. Kingas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų 2003 m. Nacionalinio knygų fondo medalį už indėlį į amerikiečių literatūrą ir 2014 m. JAV Nacionalinį meno medalį. Autorius yra vedęs rašytoją Tabitą King, su kuria susipažino dirbdamas universiteto bibliotekoje. Jie turi tris vaikus – Naomę, Džo ir Oveną, – iš kurių du taip pat tapo rašytojais. Šeima gyvena Meine ir Floridoje, o Kingai aktyviai remia labdarą, ypač bibliotekas ir švietimo projektus. Tačiau šiandien aš prisėdau prie kompiuterio klaviatūros ne tam, kad eilinį kartą pateikčiau pono Kingo biografiją, o tam, kad trumpai apžvelgčiau neseniai mano skaitytą šio autoriaus knygą. Manau, visi rašytojo gerbėjai žino, apie kokią knygą kalbu, tačiau jei visgi kas nors nežino, patikslinsiu: tai knyga trumpu, tačiau gana lengvai įsimenamu pavadinimu – „Holė“. Šią knygą autorius parašė 2021 metais, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, besikertant skiepų šalininkų ir antivakserių nuomonėms bei klestint politinių intrigų beprotybei. Tuo laikotarpiu vieni žmonės slėpėsi namuose, o kiti, priešingai – ieškojo sau bėdų. Nenuostabu, kad bėdos neaplenkė ir seklių agentūros vadovės Holės Gibni, kuri neseniai prarado motiną dėl viruso sukeltų komplikacijų, o jos bendradarbis Pitas dėl to paties viruso dabar yra praktiškai „pririštas“ prie savo nuosavos lovos. Tačiau tai tik menkos bėdos, jeigu jas palyginsime su Penės Dal problemomis. Jos dukra vieną dieną staiga dingo iš miesto, palikusi tik dviratį kelkraštyje ir raštelį su žodžiais: „Man jau gana“. Vis dėlto net ir tai nėra didžiausia bėda, su kuria teks susidurti knygos „Holė“ skaitytojams. Mat vos už kelių kvartalų nuo tos vietos, kur dingo Bonė Dal, gyvena Rodnis ir Emilė Harisai. Viduriniosios klasės atstovai – aštuoniasdešimtmečiai emeritai universiteto profesoriai. Garbūs žmonės, gyvenantys kukliai: tarp kelių knygų lentynų, su nedideliu rūsiu ir savadarbiais vaistais nuo nugaros skausmų ar „skystėjančio“ protelio. Tačiau nepaisant gana malonaus šių veikėjų būdo, šie du senukai nėra tokie nekalti, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai giltinė stovi tau už kairio peties, o jos šnabždesys nuolat primena apie senkantį laiką, pradedi krėsti kvailystes, kurių net patys didžiausi pamišėliai nusigąstų. Tad kol mieste siaučia kovidas, o JAV valdžia bando susirankioti išbarstytos demokratijos likučius, du senoliai ieško savadarbių vaistų nuo visus kada nors pasivysiančios senatvės. Senatvė po truputį pradeda vytis ir mane – apie tai nuolat primena skaudanti nugara, retėjantys plaukai ar kapšai po akimis, kurie galimai atsirado nuo bėgančio laiko arba per ilgo žiopsojimo į knygų puslapius. Kaip bebūtų, jėgų perskaityti romaną „Holė“ man užteko – lygiai kaip ir proto suvokti, kad, nepaisant mano asmeninių bėdų, aš dar nesu toks pamišęs kaip garbingieji Harisai. Visgi grįžtant prie knygos ir trumpos jos apžvalgos, turiu pripažinti, kad likau tiek pat sužavėtas, kiek ir nusivylęs. Iš vienos pusės man patiko lėtas tempas, siužetas ir galimybė dar kartą sugrįžti prie išgalvotos veikėjos Holės gyvenimo. Iš kitos pusės, romanas „Holė“ nėra labai stiprus detektyvas. Jame nėra nei mistikos, nei labai daug veiksmo, nėra net ir grandiozinės mįslės, kurią skaitytojui būtų pavesta įminti. Ši knyga – tiesiog detektyvas, kurį daugelis iš jūsų paimsite, perskaitysite, o vėliau tiesiog... pamiršite. Trys dideli „PPP“. Kai kam to pilnai pakaks (dar du „P“), o kai kam – „Po šimts – ne!“. Kas laukia jūsų, aš nežinau. Manau, tai sužinosite tik patys perskaitę šią autoriaus knygą. Na, o jeigu dar surasite laiko sugrįžti į mano tinklaraštį ir po šia apžvalga parašyti vieną ar kitą komentarą – padarysite mane laimingą net ir be Harisų šeimynos netradicinių gydymosi būdų 😆

Kitos skaitytos knygos

● „Fjordo paslaptis“ ~ Satu Rämö: ⭐3/5.
● „Tobulumo spąstai: kaip mus veikia perfekcionizmas ir kaip iš jo ištrūkti“ ~ Thomas Curran: ⭐3/5.
● „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ ~ Laura Bojarskaitė: ⭐3/5.
● „Dominavimas“ ~ Parmy Olson: ⭐4/5.

2024 m. III ketv.: „Just After Sunset: Stories“ ~ Stephen King

„Just After Sunset: Stories“ (Stephen King, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

A book salesman with a grievance picks up a mute hitchhiker, not knowing the silent man in the passenger seat listens altogether too well. An exercise routine on a stationary bicycle takes its rider on a captivating–and then terrifying–journey. A blind girl works a miracle with a kiss and the touch of her hand. A psychiatric patient’s irrational thinking might create an apocalyptic threat in the Maine countryside... or keep the world from falling victim to it.

These are just some of the tales to be found in the #1 bestselling collection Just After Sunset. Call it dusk or call it twilight, it’s a time when human intercourse takes on an unnatural cast, when the imagination begins to reach for shadows as they dissipate to darkness and living daylight can be scared right out of you. It’s the perfect time for master storyteller Stephen King.

Stivenas Kingas gimė 1947 m. Portlande, Meine, ir yra antrasis Donaldo bei Nellie Ruth Pillsbury King sūnus. Savo pirmąją istoriją jis išleido 1967 metais, o 1971 m. rudenį pradėjo dėstyti anglų kalbą valstybinėje Hampdeno vidurinėje mokykloje, Meino valstijoje. Nors įvairūs kasdieniai darbai jį vargino, Stivenas Kingas neapleido kūrybos ir laisvu nuo darbo metu, dažniausiai vakarais bei savaitgaliais, rašė apsakymus ir romanus. 1973 m. pavasarį „Doubleday & Co.“ priėmė leidybai jo romaną „Kerė“, suteikdama autoriui galimybę atsisakyti dėstytojo darbo ir užsiimti rašymu pilnu etatu. Nuo tada jis išleido daugiau nei 50 knygų ir tapo vienu sėkmingiausių rašytojų pasaulyje. Kingas yra apdovanotas Nacionalinio knygų fondo medaliu už išskirtinį indėlį į Amerikos literatūrą, taip pat yra gavęs Nacionalinį meno medalį. Pono Kingo talentu neabejojama, o jo kūrybą pažįstantys skaitytojai žino – pakanka perskaityti vos vieną autoriaus teksto eilutę, sakinį ar žodį ir jūs jau esatę įklimpęs į jo prozos voratinklį iki pat ausų. Ypač jei tame voratinklyje Jūs atsiduriate sutemus, po saulėlydžio arba atėjus prieblandai. Juk būtent tą akimirką šviesa virsta tamsa, o tamsoje visada knibžda daug baugių ir antgamtinių dalykų. Kai saulė pradeda leistis, žmogaus vaizduotę užplūsta tamsios ir grėsmingos mintys, vedančios į absoliučią tamsą, nuo kurios stingdančio šalčio bėga net dienos šviesa. Tačiau šios tamsos baubų nebijo tik vienas žmogus – Siaubo karalius Stivenas Kingas, kuriam tai yra geriausias metas kūrybai. Knygoje „Po saulėlydžio“ Kingas pateikia mums trylika baugių istorijų, kuriomis norėjo patikrinti ir priminti sau apie šiek tiek jau primirštą savo, kaip populiaraus rašytojo, gebėjimą – gebėjimą kurti trumpas istorijas. Autorius taip pat siekė sukurti pasakojimus, kurie primintų gotikinį Bremo Stoukerio ar panašių rašytojų stilių, tačiau vyktų ne tolimoje pilyje prieš kelis šimtmečius, o šiandienos pasaulyje, kuriame taip pat netrūksta aštrių, tamsių ir baugių dalykų. Taip gimė šie trylika apsakymų apie paprastus žmones, kurių įprasti gyvenimai vieną dieną staiga apsiverčia aukštyn kojomis... Pavyzdžiui, Anė sulaukia vyro skambučio – per jo paties laidotuves. Emilė po persileidimo pradeda bėgioti, ir tai, tiesiogine to žodžio prasme, nuveda ją į pražūtį. Monetas pasiskundžia nebyliam autostopininkui norintis nužudyti neištikimą žmoną, tačiau netenka šios galimybės nes pastarasis pats sutvarko visus besiskundžiančiojo „reikalus“. Knygoje mes sutiksime ir Kurtisą, kurį kerštaujantis kaimynas gyvą palaidos plastikiniame kabinos tualete, ar Ričardą Zifkicą, kurį nelaisvėn paims, nepatikėsite – dviratinis treniruoklis! Kas, jei ne Kingas, kasdienius dalykus mums parodys tokiu baugiu kampu? Kas, jei ne jis, privers mus miegoti neišjungus šviesos prie lovos? Manau, šis autoriaus rinkinys yra labai sėkmingas ir jį turėtų perskaityti visi siaubo žanro mėgėjai. Aš jį perskaičiau ir jis man labai patiko.

Kitos skaitytos knygos

● „Hitros sala“ ~ Samuel Bjørk: ⭐4/5.
● „The Man with the Red Tattoo“ ~ Raymond Benson: ⭐4/5.
● „Gėdos kampas“ ~ Sofie Sarenbrant: ⭐4/5.
● „Pelkių vaikas“ ~ Liza Marklund: ⭐3/5.

„Apie rašymą. Memuarai apie amatą“ ~ Stephen King

„Apie rašymą. Memuarai apie amatą“ (Stephen King, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Amerikiečių rašytojas Stephenas Kingas skaitytojams geriausiai žinomas kaip nepakartojamų siaubo romanų, tokių kaip „Švytėjimas“, „Kerė“, „Daktaras Miegas“, „Ponas Mersedesas“, „Radybos“, „Budėjimas baigtas“, „Tas“ ir kitų tarptautinių bestselerių, autorius.

1999 metais Kingas užsimojo parašyti knygą apie savo profesiją ir atskleisti kai kuriuos savo gyvenimo užkulisius. Tais metais jis pateko į pavojų gyvybei sukėlusią avariją, tad dėl daugybės operacijų ir ilgos reabilitacijos rašymo ir gyvenimo saitai knygoje įgavo netikėtą svarbą.

Tai ne vien sausas pamokymų ir patarimų rinkinys. Knygoje apstu asmeninės patirties: linksmų ir liūdnų pasakojimų apie vaikystę, paauglystę, pirmuosius literatūrinius bandymus, studijas universitete ir nepriteklių kupinus mokytojavimo metus. Kingas atvirai prisipažįsta, kad alkoholis ir narkotikai buvo neatsiejami jo ankstyvojo kūrybinio kelio palydovai, kad tik artimųjų parama ir begalinis noras kurti jam padėjo ištrūkti iš priklausomybių pinklių.

Knygoje Kingas aptaria ir svarbiausią rašytojo amato įrankį – kalbą, supažindina su kasdiene savo darbo rutina ir darbo įpročiais, netgi dalijasi su skaitytojais iš redakcijų ir leidyklų gautais neigiamais atsakymais. O šių jo kūrybinio kelio pradžioje, pasirodo, būta ne tiek ir mažai. Jo patarimai, kaip plėtoti siužetą ir perteikti veikėjų raidą, praktiški, šmaikštūs ir įkvepiantys.

Veikalas „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, Jungtinėse Amerikos Valstijose įvardytas kaip „geriausia visų laikų knyga apie rašymą“, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.

Stivenas Kingas yra amerikiečių rašytojas, parašęs daugiau kaip penkiasdešimt siaubo ir fantastikos romanų, jau nekalbant apie kelis šimtus gąsdinančių apsakymų. Jo kelias į šlovę nebuvo rožės žiedlapiais klotas. Kingas augo gana vargingomis aplinkybėmis. Tėvas anksti paliko šeimą, dėl ko ši vos kapstėsi iš skurdo. Būsima literatūros žvaigždė talentą rašyti atrado vos dvylikos metų. Iš to jis sugebėjo netgi užsidirbti, nes istorijas pardavinėjo kaimynams. Sulaukęs dvidešimties rašytojas atkaklaus užsispyrimo dėka pardavė vieną iš savo kūrinių žurnalui, kuris spausdino keistas, baugias istorijas. Stivenas Kingas studijavo anglų kalbą, studijų metais vedė, o jas baigęs ir toliau skurdo uždarbiaudamas skalbykloje, vėliau dėstydamas ir pigiai rašydamas trumpas istorijas žurnalams. Prie gyvenimo gerovės neprisidėjo ir problemos su įvairiomis priklausomybėmis. Tikrasis rašytojo karjeros kelias prasidėjo tada, kai autorius parašė savo kultinę knygą „Kerė“. Knyga buvo labai populiari ir komerciškai sėkminga bei ne vieną kartą ekranizuota. Vėliau sekė daugybė kitų, šiandien itin garsių kūrinių, tokių kaip „Švytėjimas“, „Tas“, „Tamsusis Bokštas“, „Daktaras Miegas“, „Ponas Mersedesas“ ir daugelis kitų. Knygoje „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, autorius mums pasakoja apie savo, kaip rašytojo, profesiją, išduoda kokios knygos ir filmai padarė jam, kaip jaunam rašytojui įtaką, kaip užgimė jo pirmosios istorijos idėja ir netgi kas nulėmė tai, kad romanas „Kerė“ tapo toks komerciškai sėkmingas. Knygoje autorius taip pat pateikia nedidelės apimties „Curriculum Vitae“ apie save, keliuose autobiografiniuose skyreliuose intymiai aprašo savo vaikystę, šeimą ar traumuojančią avariją, kuri vos nekainavo jam gyvybės. Knygoje Stivenas Kingas cituoja savo ir amžininkų darbų pavyzdžius, atskleidžia pagrindines per daugelį amato metų išmoktas literatūrines subtilybes. Pavyzdžiui, kaip kurti personažus, reguliuoti siužeto tempą, ar įprasminti kūrinį metaforomis. Rašytojas taip pat mums papasakos apie tai, kaip per ketvirtį amžiaus jis tapo „Nr. 1“ bestselerių rašytoju, bei kur slypi tokių romanų kaip „Kerė“ ar „Mizerė“ kūrybos ištakos. Knyga, mano požiūriu, gavosi išties šauni bei naudinga, nors turi ir vieną riebų minusą. Pagrindinis minusas yra tame, kad ji, iš esmės, skirta norintiems užsiimti rašymu profesionaliai. Na o jeigu Jūs esate paprastas žmogelis, karts nuo karto lavinantis savo rašytinius gabumus apžvelginėdamas perskaitytas knygas, ar tiesiog treniruojate savo įgūdžius kurpdamas nedidelius apsakymus, tada ši pono Kingo knyga Jums bus tarsi smūgis žemiau juostos. Kodėl aš taip sakau? – paklausite Jūs. Ogi dėl to, kad ji be jokio gailesčio parodys, koks didelis diletantas jūs esate, kiek daug literatūrinių ir minčių dėstymo klaidų jūs darote, bei kiek milijonų šviesmečių jums dar keliauti iki tokių rašytojų kaip Stivenas Kingas, Džonas Grišemas, Maiklas Konelis, orbitos. Tai įsisąmoninti bus tikrai nemalonu, net jei jūs ir neužsiimate rašymu profesionaliai ar su siekiu užsidirbti pinigų. Iš kitos pusės, knyga „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, mano požiūriu, gavosi labai kokybiška, mat autorius joje pateikė ne vien tik sausus literatūrinių taisyklių faktus, bet ir papildė ją atsiminimais iš savo gyvenimo. Rekomenduoju ją visiems būsimiems prozininkams, bei tiems žmonėms, kurie tiesiog nori sužinoti keliais asmeniniais Stiveno Kingo biografijos faktais daugiau.

2023 m. I ketv.: „Jei bus kraujo“ ~ Stephen King

„Jei bus kraujo“ (Stephen King, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐2/5.

Siaubo literatūros klasikas Stephenas Kingas mums dovanoja keturias šiurpias istorijas, panardinsiančias skaitytoją į meistro fantazijose subrandintą baimės ir įtampos atmosferą.

Apysakos „Jei bus kraujo“ pavadinimą padiktavo žurnalistų posakis „Jei bus kraujo, bus kai kas naujo“. Sprogimas Alberto Makridžio pagrindinėje mokykloje išties nepašykšti mokinių ir mokytojų kraujo, čia akimirksniu suplūsta ir gelbėtojai, ir žurnalistai. Privačios detektyvų agentūros vadovė Holė Gibni televizijos reportaže iš įvykio vietos pastebi nerimą keliančią detalę – keistą žymę ant reporterio veido. Ar čia tik jos baimių ir psichologinių traumų šešėlis, o gal prie sprogimo nagus ir vėl prikišo nekaltų žmonių kraujo ištroškęs padaras?

Apysakoje „Pono Harigano telefonas“ užsimezgusi pagyvenusio milijardieriaus ir knygas dievinančio berniuko bičiulystė per išmaniąsias technologijas nutiesia kelius net į pomirtinį gyvenimą, tik galiausiai paaiškėja, kad visos paslaugos turi savo kainą.

Apysaka „Čako gyvenimas“ kaip jokia kita išryškina mintį, kad kiekvieno žmogaus sąmonėje glūdi nepakartojamas pasaulis, o jam mirus visa tai pražūsta.

„Žiurkėje“ kūrybinių sunkumų turinčiam rašytojui tenka pažinti tamsiąją užsibrėžtų savo siekių pusę ir už neapgalvotą pažadą sumokėti bičiulių gyvybe.

Siaubo karaliaus Stepheno Kingo apysakos praskleidžia mūsų gyvenimą dengiantį šydą ir leidžia skaitytojui pajusti kraują stingdantį antgamtinio blogio prisilietimą.

Stivenas Kingas yra šiuolaikinis siaubo romanų rašytojas, vienas skaitomiausių ir labiausiai žinomų žmonių pasaulyje. Jis yra vienas pirmaujančių Amerikos autorių, tikras „siaubo karalius“ arba „siaubo imperatorius“. Rašytojas debiutavo 1974-ais metais su romanu „Kerė“, atnešusiu vėliau jam pasaulinę šlovę. Nors didžioji dalis pono Kingo knygų priskiriamos siaubo žanrui, visgi beveik visos jos plėtojasi labai įprastame JAV miestelyje, kuriame gyvena paprasti žmonės, visai kaip aš ar Jūs. Didelė dalis autoriaus knygų yra virtusios filmais, komiksais ir netgi radijo pastatymais! Rinkinyje „Jei bus kraujo“ autorius mums pateikia keturias baugias istorijas, keturis kraują stingdančius kūrinius! Pirmasis iš jų vadinasi „Pono Harigano telefonas“ ir kalba apie patį paprasčiausią dalyką žemėje – mobilųjį telefoną, sujungusį du žmones kartu – jauną vaikinuką ir senyvą vyriškį – kurių draugystė prasitęsia netgi vienam iš jų mirus... Antrasis kūrinys vadinasi „Čako gyvenimas“ ir aprašo išties labai keistą nutikimą. Jo veiksmas vyksta pasaulyje, kuris yra ant išnykimo ribos: planetą krečia daug žemės drebėjimų, internetas neveikia, o maras baigia išnaikinti likusią žmonijos dalį. Tačiau vienam žmogui visa tai nerūpi, tai Čarlzui Krancui, kuris po 39-erių metų tarnybos buhalterijoje dabar yra išlydimas į pensiją... Trečioji apysaka yra romano „Svetimas“ pratęsimas ir pasakoja mums tolimesnius detektyvės Holės Gibni nuotykius. Jos dėmesį šį kartą patraukia naujienų pranešėjas, turintis gana keistus ir demoniškus veido bruožus... Galiausiai autorius viską vainikuoja kūriniu „Žiurkė“, kuriame rašytojas Dru išvyksta į atokų izoliuotą namelį rašyti romano, tačiau netrukus susiduria su savo paties demonais... Daugelis iš Jūsų iš karto man pareikšite: „Oho, kokia šauni knyga!“, tačiau šiuo savo teiginiu būsite gana toli nuo tiesos. Pačios įdomiausios istorijos man pasirodė „Pono Harigano telefonas“ ir „Žiurkė“ (apie ją kiek vėliau). Pirmąją aš jau buvau „suvirškinęs“ vaidybinio filmo forma, tad jos skaitymas man šiek tiek prailgo. Likusios apysakos – „Čako gyvenimas“ ir „Jei bus kraujo“ – man pasirodė išvis nevertos dėmesio. Pirmoji yra kaži koks filosofinis kūrinys, antroji – romano „Svetimas“ pratęsimas, kurio skaitymas 2020-ais metais man buvo virtęs tikra kančia. Pati kokybiškiausia istorija, mano nuomone, yra „Žiurkė“, kalbanti apie novelių rašytoją Dru Larsoną, kuris pagautas įkvėpimo išvyksta į atokų velionio tėvo namelį, stūksantį miškų gilumoje, rašyti knygos. Jo žmona ir vaikai su nerimu lieka jo laukti namuose, mat paskutinį kartą, kai Dru teko papasakoti istoriją, tai vos nekainavo jam proto. Šį kartą atrodo, kad viskas klostosi gerai, na bent jau iki to momento, kuomet rašytojas pasigauna gripą, į apylinkes atsliūkina stipri audra, o paslaptinga žiurkė pasiūlo padėti Dru užbaigti romaną. Aišku už tam tikrą kainą... Šis pasakojimas man pasirodė tiek kokybiškas, kad aš net pradėjau įtarinėti, ar kartais ponas Kingas nebus jo parašęs prieš kelis dešimtmečius ir tik dabar ištraukęs į „dienos šviesą“. Taip, apysakų rinkinį „Jei bus kraujo“ parašė legendinis pasakotojas ir bestselerių rašytojas Stivenas Kingas! Taip, jis moka nustebinti ir, be abejonės, išgąsdinti skaitytoją! Tačiau rinkinys „Jei bus kraujo“ neatitinka nė vieno iš šių teiginių. Ar dėl to šią knygą reikėtų praleisti ir nepirkti aš tikrai neatsakysiu. Aš turiu visas į lietuvių kalbą išleistas pono Kingo knygas. Visas jas perskaičiau ir tuo nepaprastai didžiuojuosi. Tačiau jei Jūs dar neskaitėte nė vieno autoriaus romano, nė vieno trumpo apsakymo, tuomet geriau nevarkite su šia knyga ir tiesiog pasiieškokite kokybiškesnio laisvalaikio praleidimo būdo.

Kitos skaitytos knygos

● „Erelis nusileido“ ~ Jack Higgins: ⭐3/5.
● „Lūkesčių efektas. Kaip mąstysena gali pakeisti jūsų gyvenimą“ ~ David Robson: ⭐4/5.
● „Ledlaužis“ ~ Kristina Ohlsson: ⭐3/5.
● „Poliarinis ratas“ ~ Liza Marklund: ⭐4/5.
● „Geri kaimynai“ ~ Mattias Edvardsson: ⭐4/5.
● „Žiemos vanduo“ ~ Susanne Jansson: ⭐3/5.
● „Ledas“ ~ John Kåre Raake: ⭐2/5.
● „Vilkas“ ~ Samuel Bjørk: ⭐3/5.

„Everything’s Eventual: 14 Dark Tales“ ~ Stephen King

„Everything’s Eventual: 14 Dark Tales“ (Stephen King, 2002 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

In this eerie, enchanting compilation, King takes readers down a road less travelled (for good reason) in the blockbuster e-book “Riding the Bullet”, terror becomes deja vu all over again when you get ‘That Feeling, You Can Only Say What It is in French’ and LT has a theory about pets which will make you stop and think before giving one as a present to a loved one - along with eleven more stories that will keep you awake until dawn. Nothing is quite as it seems. Expect the unexpected in this veritable treasure trove of enthralling, witty, dark tales that could only come from the imagination of the greatest storyteller of our time.

Stivenas Kingas yra vienas populiariausių siaubo, įtampos ir mokslinės fantastikos rašytojų, parašiusių virš 50 romanų ir virš poros šimtų apsakymų. Kingas, geriausiai žinomas dėl romanų „Švytėjimas“, „Gyvulėlių kapinės“, ar „Tas“, kuriame veiksmas sukasi apie piktadarį, terorizuojantį nekaltus vieno miestelio vaikus. Kingas yra vienas mylimiausių siaubo literatūros rašytojų, gąsdinančių skaitytojus tikrais ir išgalvotais siaubais. Autorius knygas leidžia savo paties vardu, nors yra išleidęs ir knygų, pasirašytų Ričardo Bachmano slapyvardžių. Įdomiausia yra tai, jog Ričardo Bachmano knygų pardavimai išaugo kelis kartus, kai paaiškėjo, kad po juo slepiasi pats siaubo karalius. Kingas yra labai produktyvus rašytojas, pelnęs galybę apdovanojimų, įskaitant ir prestižinę „Bram Stoker“. Pirmasis jo paskelbtas romanas vadinosi „Kerė“ ir buvo toks sėkmingas, kad paskatino keleto filmų ir Brodvėjaus adaptacijų atsiradimą. Knygoje „Everything’s Eventual“ Stivenas Kingas mums pateikia keturiolika baugių istorijų, keturioliką kraują stingančių kūrinių... Savo knygą autorius pradeda pasakojimu „Ketvirtoji skrodimo salė“, kuriame kalbama apie verslininką Hovardą Korelą, pabudusį skrodimo kambaryje po tam tikros formos sąmonės netekimo. Čia gydytojai ruošiasi pradėti jo skrodimą, mat pamano, kad Hovardas yra negyvas. Kai knygos herojus supranta, kad nėra miręs, bet paralyžiuotas, jis bando išsiaiškinti, kaip galėtų apie tai informuoti gydytojus... Vėliau seka pasakojimas „Žmogus juodu kostiumu“, kuriame kalbama apie devynerių metų berniuką, kurio brolis neseniai mirė nuo bitės įgėlimo. Vieną dieną Garis išeina pažvejoti ir užmiega. Kai jis pabunda, nustebęs pamato, kad ant jo nosies krašto sėdi bitė. Nors Garis nėra alergiškas joms, visgi jis labai stipriai išsigąsta. Tačiau tik pasirodžius nepažįstamam vyrui, delnų pliaukštelėjimu nuvijusiam bitę, Garis supranta, kad palyginti su bite, šis atrodo kur kas pavojingesnis. Prie įdomesnių apsakymų priskirčiau ir pasakojimą „Viskas maksimalu“, kurio herojumi tampa Ričardas Ernšavas, vyras, turintis gebėjimą savo piešiniais psichiškai paveikti žmones. Kai apie tai sužino nežinoma vyriausybinė organizacija, ji nusamdo Ričardą žudyti savo valstybės priešus. Bene baugiausias pasakojimas vadinasi „Kelių siaubas traukia į Šiaurę“ ir kalba apie Richardą Kinnellą, sėkmingą siaubo knygų rašytoją, viename kiemo išpardavime įsigijusį gana baugų paveikslą. Tačiau blogiausia jo laukia dar priešakyje, mat tik nuvykęs į tetos namus jis supranta, kad paveiksle pavaizduotas jaunuolis yra gyvas ir savo automobiliu bando pavyti pirkėją. Ne nuošalyje liks ir pasakojimas „1408“, kuris kalba apie viešbučio kambarį, kuriame vaidenasi. Negaliu nepaminėti ir apsakymų „Pasivažinėjimas „Kulka““ ar „Laimingasis ketvertukas“, kurie taip pat man pasirodė labai įdomūs. Visos šio rinkinio istorijos yra labai baugios, nenuspėjamos ir netgi savitai žavios. Nesvarbu, ar rašo apie prisikėlusius mirusiuosius, artimųjų ligas, kasdienybės baimes, sunkumus bandant mesti rūkyti, Stivenas Kingas yra pačioje viršūnėje. Visose keturiolikoje šios knygos apsakymų jis bando mus išgąsdinti tiek pasitelkęs savo vaizduotės vaisius, tiek nušlifuotus literatūrinius gebėjimus. Beveik visi knygos kūriniai anksčiau buvo publikuoti įvairiuose žurnaluose, internete, ar netgi skaityti autoriaus viešuose knygų pristatymuose. Jie yra išties stebinantys, paslaptingi, tikrai nepaprastai baugūs. Tiesa, dalį jų aš jau buvau skaitęs violetinėse Rinktinių raštų knygose, dėl ko buvau šiek tiek nusiminęs. Visgi nuobodulio tikrai nejaučiau, mat visos istorijos yra labai skirtingos, žavios ir netgi, sakyčiau, literatūriškai brandžios. Šia knyga baigiu visus savo šįmetinius skaitymus, mat pasiekiau visus 2022-aisiais metais išsikeltus sau tikslus. Na o su Jumis, visi puslapio lankytojai, aš pasimatysiu jau kitąmet. Ačiū visiems kurie lankėtės puslapyje ir skaitėte mano parašytas knygų apžvalgas. Gerų Jums švenčių!

„Nightmares and Dreamscapes“ ~ Stephen King

„Nightmares and Dreamscapes“ (Stephen King, 2012 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

The Stephen King Amusement Park – an unnerving experience, with rides every which way to hell... and a few to glory.

A solitary finger pokes out of a drain. Novelty teeth turn predatory. The Nevada desert swallows a Cadillac. Meanwhile, the legend of Castle Rock returns... and grows on you. What does it all mean? What else could it mean? Stephen King is here with a powerful collection of stories – a vast, many-chambered cave of a volume.

The long reach of Stephen King’s imagination will take you on a roller coaster to places you’ve never been before. You will lose sleep. But Stephen King, writing to beat the devil, will do your dreaming for you.

Stories include: Dolan’s Cadillac; The End of the Whole Mess; Suffer the Little Children; The Night Flier; Popsy; It Grows on You; Chattery Teeth; Dedication; The Moving Finger; Sneakers; You Know They Got a Hell of a Band; Home Delivery; Rainy Season; My Pretty Pony; Sorry, Right Number; The Ten O’Clock People; Crouch End; The House on Maple Street; The Fifth Quarter; The Doctor’s Case; Umney’s Last Case; Head Down; Brooklyn August;

Stivenas Kingas yra perkamiausias, daugiau nei penkiasdešimties knygų, autorius. Tarp jo romanų yra tokie kūriniai kaip „Kerė“, „Švytėjimas“, „Tas“ ir kt. Jo romanas „Po kupolu“ yra virtęs televizijos serialu, o romanas „11.22.63“ laimėjo „Los Angele Times“ knygų prizą detektyvų kategorijoje, taip pat buvo apdovanotas Tarptautinės trilerių rašytojų asociacijos apdovanojimu už geriausią knygą kietu viršeliu. Daugelis jo knygų virto garsiais filmais, įskaitant „Mizerė“, „Pabėgimas iš Šoušenko“ ar „Žalioji mylia“. Bėgant metams Kingas atliko įvairius epizodinius vaidmenis savo knygų ekranizacijose, taip pat grojo ritmine gitara „Rock Bottom Remainders“ rokenrolo grupėje. 2003-ais metais jis gavo Nacionalinį medalį už savo indėlį į Amerikos literatūrą, taip pat per savo karjerą pelnė daug kitų apdovanojimų. Jis gyvena su savo žmona Tabita King, kuri taip pat yra rašytoja. Apsakymų rinkinyje „Įvairūs košmarai ir sapnų vaizdiniai“ autorius mums pateikia net dvidešimt tris istorijas, kurios ne tik verčia širdį plakti greičiau, bet ir kelia šiurpulius visame kūne. Visos knygos istorijos mums pasakos skirtingus nutikimus, ištikusius paprastus žmones, tokius kaip aš ar Jūs. Istorijos skirsis savo stiliumi ir tema, vienos bus baisios, kitos intriguojančios, dar kitos pateiks mums detektyvinę liniją, o kai kurios išvis bus tarsi nedidelės apimties esė, eilėraštis ar televizijos scenarijus. Štai apysakoje „Dolano kadilakas“ autorius mums pateiks įpykusio sutuoktinio istoriją. Pastarasis neteks žmonos dėl vieno niekšo kaltės, po ko nuspręs atkeršyti savo skriaudėjui. Apsakyme „Krebžt-krebžt“ mes rasime pasakojimą apie vyrą, susidūrusį su nenusakomu siaubu išvydus iš kanalizacijos angos išlindus ilgam pirštui. Vėliau seks istorija apie negyvomis musėmis nusėtus senus sportbačius, ar pasakojimas apie jaunuolius, įstrigusius miestelyje, kuriame lyja varlėmis-žmogėdromis. Galiausiai autorius pereis prie kai ko baisesnio, o būtent skambučio iš ateities... Jums iš karto kils klausimas – kas gi čia vyksta ir ką visa tai reiškia? O atsakymas yra labai paprastas. Visas šias istorijas (neskaitant kelių) autorius buvo publikavęs įvairiuose žurnaluose. Kai kas tuos žurnalus įsigijo, o kai kas – ne. Todėl ponas Kingas nusprendė jas suieškoti ir patalpinti į vieną knygą. Taip gimė trečiasis didysis autoriaus apsakymų rinkinys, vedantis visus skaitytojus pragaro bedugnės link. Tokios kelionės rezultatas bus nenuspėjamas, gana makabriškas ir netgi stingdančiai siaubingas! Nebus, žinoma, apsieta, ir be detektyvinių pasakojimų ar netgi skirtų beisbolui (visgi autorius yra didis šio žaidimo gerbėjas). Visų jų tikslas bus vienas – priartinti skaitytoją prie tokių vietų, prie kurių sveikas žmogus nesiartintų. Tos vietos kartais būna apaugusios keista žaluma, nusėtos tiršta tamsuma, ar netgi atvirkščiai – apšviestos akinančia šviesa! Jas lankant vietos miegui nebus, tačiau dėl to jaudintis nederėtų, mat rašytojas žinos kiekvieną šių teritorijų posūkį ar aplinkkelį. Kelionė bus ilga ir sudėtinga, tad apsišvartuokite kantrybe ir į priekį!

„Skeleton Crew: featuring The Mist“ ~ Stephen King

„Skeleton Crew: featuring The Mist“ (Stephen King, 2010 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

The #1 New York Times bestseller and winner of the 1986 Locus Award for Best Collection, Skeleton Crew is “Stephen King at his best” (The Denver Post) – a terrifying, mesmerizing collection of stories from the outer limits of one of the greatest imaginations of our time.

“Wildly imaginative, delightfully diabolical... King once again proves to be the consummate storyteller” (The Associated Press).

A supermarket becomes the place where humanity makes its last stand against destruction. A trip to the attic becomes a journey to hell. A woman driving a Jaguar finds a scary shortcut to paradise. An idyllic lake harbors a bottomless evil. And a desert island is the scene of the most terrifying struggle for survival ever waged. This “wonderfully gruesome” collection (The New York Times Book Review) includes: “The Mist”; “Here There Be Tygers”; “The Monkey”; “Cain Rose Up”; “Mrs. Todd’s Shortcut”; “The Jaunt”; “The Wedding Gig”; “Paranoid: A Chant”; “The Raft”; “Word Processor of the Gods”; “The Man Who Would Not Shake Hands”; “Beachworld”; “The Reaper’s Image”; “Nona”; “For Owen”; “Survivor Type”; “Uncle Otto’s Truck”; “Morning Deliveries (Milkman No. 1)”; “Big Wheels: a Tale of the Laundry Game (Milkman No. 2)”; “Gramma”; “The Ballad of the Flexible Bullet”; and “The Reach.”

King is best known for his iconic, immersive long novels, but he is also a master of the short story, and this is a magnificent collection.

Stivenas Kingas yra šiuolaikinis siaubo romanų rašytojas, vienas skaitomiausių ir labiausiai žinomų žmonių pasaulyje. Jis yra vienas pirmaujančių Amerikos autorių, tikras „siaubo karalius“ arba „siaubo imperatorius“. Rašytojas debiutavo 1974-ais metais su romanu „Kerė“. Nors didžioji dalis pono Kingo knygų priskiriamos siaubo žanrui, visgi beveik visos jos vyksta labai įprastame JAV miestelyje, kuriame gyvena paprasti žmonės, visai kaip aš ir Jūs. Didelė dalis autoriaus knygų yra virtusios filmais, komiksais ir netgi radijo pastatymais! Rinkinyje „Skeletų komanda“ rašytojas mums pateikia tokį blogį, kuris ne tik kvėpuoja, vaikšto ir šaukia, bet ir sėją mirtį it koks apokaliptinis raitelis. Šioje knygoje autorius surinko dvidešimt dvi istorijas (apysaką, devyniolika apsakymų ir du eilėraščius), kuriuose pabandė per daug nenukrypti nuo tokių rašytojų kaip Edgaras Alanas Po, Robertas Luisas Stivensonas, ar H. P. Lovekraftas užbrėžtų siaubo žanro rėmų. Būtent šie rašytojai pirmieji pastebėjo paprastą siaubo romanų formulę – siaubo nereikia ieškoti kažkur toli, jo šaknys glūdi mūsų pačių baimėse, įsivaizdavimuose ir netgi nuogirdose! Savo rinkinį „siaubo karalius“ pradeda pasakojimu apie grėsmingus monstrus besislepiančius tirštame rūke, vėliau mums pateikia istoriją apie nekaltai atrodantį, tačiau labai baisių galių turintį vaikišką žaislą, tada papasakoja istoriją apie keistą teleportavimosi įrenginį, atkreipia dėmesį į pirmykštę, nepasotinamą apetitą turinčią, jūros pabaisą, ar netgi nelaimingą vyrą, staiga gavusį gebėjimą paprastu kompiuteriu redaguoti savo tikrovę (žemiau galite pamatyti kadrą iš šio apsakymo adaptacijos televizijoje). Visos šio rinkinio istorijos yra be galo įdomios, visos jos yra vertos kiekvienos prie jų praleistos minutės. Šis rinkinys buvo kuriamas palaipsniui ir pirmą kartą išleistas knygos forma devynioliktame dešimtmetyje. Knyga buvo sutikta entuziastingai, o pats autorius anuomet teigė, kad jam labai patinka baisūs pasakojimai. Šiame rinkinyje jis pateikia dvidešimt dvi istorijas, kurių didžioji dalis nutrūksta pačioje įdomiausioje vietoje. Tokią apsakymų baigtį ponas Kingas pasirinko neatsitiktinai, mat norėjo suteikti skaitytojui galimybę pačiam sugalvoti istorijos baigtį. Juk baisiau už akliną tamsą gali būti tik nežinomybė slypinti joje. Rinkinio istorijas mes galime palyginti ir su nepažįstamojo bučiniu tamsoje, kurio trumpalaikiškumas svaigina ir tik dar labiau padidina to momento patrauklumą. Manau knyga gavosi labai vykusi ir prikaustanti dėmesį. Pabaigoje norisi pasakyti tik viena: „Ženkime į tamsą kartu su Stivenu Kingu. Paimkime jo ranką ir sekime kartu. Nebijokime – jis žino kelią!“.

Stiveno Kingo bibliografija (lietuvių kalba)

Žemiau pateikta Stiveno Kingo (Stephen King) bibliografija sudaryta remiantis lietuvių kalba išleistomis knygomis. Įrašas paskutinį kartą atnaujintas 2026-02-05.

„Later“ ~ Stephen King

„Later“ (Stephen King, 2021 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

The son of a struggling single mother, Jamie Conklin just wants an ordinary childhood. But Jamie is no ordinary child. Born with an unnatural ability his mom urges him to keep secret, Jamie can see what no one else can see and learn what no one else can learn. But the cost of using this ability is higher than Jamie can imagine – as he discovers when an NYPD detective draws him into the pursuit of a killer who has threatened to strike from beyond the grave.

LATER is Stephen King at his finest, a terrifying and touching story of innocence lost and the trials that test our sense of right and wrong. With echoes of King’s classic novel It, LATER is a powerful, haunting, unforgettable exploration of what it takes to stand up to evil in all the faces it wears.

Stivenas Kingas yra vienas populiariausių siaubo, įtampos ir mokslinės fantastikos rašytojų, parašiusių virš 50 romanų ir virš poros šimtų apsakymų. Kingas, geriausiai žinomas dėl romanų „Švytėjimas“, „Gyvulėlių kapinės“, ar „Tas“, kuriame veiksmas sukasi apie piktadarį, terorizuojantį nekaltus vieno miestelio vaikus. Kingas yra vienas mylimiausių siaubo literatūros rašytojų, gąsdinančių skaitytojus tikrais ir išgalvotais siaubais. Autorius knygas leidžia savo paties vardu, nors yra išleidęs ir knygų, pasirašytų Ričardo Bachmano slapyvardžių. Įdomiausia yra tai, jog Ričardo Bachmano knygų pardavimai išaugo kelis kart, kai paaiškėjo, kad po juo slepiasi pats siaubo karalius. Kingas yra labai produktyvus rašytojas, pelnęs galybę apdovanojimų, įskaitant ir prestižinį „Bram Stoker“. Pirmasis jo paskelbtas romanas vadinosi „Kerė“ ir buvo toks sėkmingas, kad paskatino keleto filmų ir Brodvėjaus adaptacijų atsiradimą. Knygoje „Vėliau“ autorius kalba apie jauną berniuką, turintį galią matyti mirusius žmones... Džeimis Konklinas yra devynerių metų berniukas gyvenantis Manhetene, Niujorke. Jis niekada nematė savo tėvo, tačiau yra labai artimas su mama Tija, dirbančia literatūros agente. Jiedu turi bendrą paslaptį: Džeimis turi dovaną, kuri jam leidžia matyti ir kalbėtis su neseniai mirusių žmonių vaiduokliais. Kadangi vaiduokliai negali meluoti, jie yra priversti atsakyti į visus Džeimio užduodamus klausimus. Visgi šia galia berniukas naudojasi retai, mat gerai jos iki galo nesupranta. Jiedu su mama gyvena gana kukliai, nors ir neskurdžiai. Mirus vienam pelningiausių Tijos „prižiūrimų“ autorių, jų finansinė situacija stipriai pablogėja. Ilgai lauktas baigiamasis didelės bestselerių sagos knygos tomas lieka nepabaigtas... na bent jau iki tol, kol neįsikiša Džeimis. Šis įsikišimas duoda startą gana nemaloniai įvykių eigai, kuri galiausiai tampa gyvenimo ir mirties klausimu... Romanas „Vėliau“ yra trumpas, tačiau gana įtraukiantis Stiveno Kingo kūrinys. Tai jaudinanti istorija apie prarastą nekaltumą ir išbandymus, kurie išugdo mumyse teisingumo ir atsakomybės jausmus. Jame mes randame kito garsaus Stiveno Kingo romano atgarsį, o būtent baugiojo „Tas“. Juk tiek knygoje „Tas“, tiek romane „Vėliau“, jaunam berniukui tenka susigrumti mirtiname „Čiudo“ rituale. Šis susidūrimas ne tik padeda Džeimiui suaugti, bet ir primena, kad viskas turi savo kainą. Romano veiksmas knygoje yra pateikiamas iš pirmojo asmens perspektyvos, dienoraščio forma, kas leidžia mums ne tik pajusti vaikino emocijas, bet ir jo švelnumą seniai praėjusioms dienoms. Džeimio pasakojimas taip pat yra pilnas ironijos, brandžių pamąstymų ar ateities neužtikrintumo. Knygos pabaigoje kiekvienas skaitytojas supranta seniai žinotą Stiveno Kingo kūrybos tiesą: „Kartais kad užaugtum reikia susidurti su tave persekiojančiais demonais“. Neleiskime šiems demonams nugalėti, o pasitelkę apsukrumą ir artimųjų pagalbą nugalėkime juos visam laikui...

„The Institute“ ~ Stephen King

„The Institute“ (Stephen King, 2019 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

In the middle of the night, in a house on a quiet street in suburban Minneapolis, intruders silently murder Luke Ellis’s parents and load him into a black SUV. The operation takes less than two minutes. Luke will wake up at The Institute, in a room that looks just like his own, except there’s no window. And outside his door are other doors, behind which are other kids with special talents–telekinesis and telepathy–who got to this place the same way Luke did: Kalisha, Nick, George, Iris, and ten-year-old Avery Dixon. They are all in Front Half. Others, Luke learns, graduated to Back Half, “like the roach motel,” Kalisha says. “You check in, but you don’t check out.”

In this most sinister of institutions, the director, Mrs. Sigsby, and her staff are ruthlessly dedicated to extracting from these children the force of their extranormal gifts. There are no scruples here. If you go along, you get tokens for the vending machines. If you don’t, punishment is brutal. As each new victim disappears to Back Half, Luke becomes more and more desperate to get out and get help. But no one has ever escaped from the Institute.

Stivenas Kingas yra amerikiečių rašytojas, parašęs daugiau kaip penkiasdešimt siaubo ir fantastikos romanų, jau nekalbant apie kelis šimtus gąsdinančių apsakymų. Jo kelias į šlovę nebuvo rožės žiedlapiais klotas. Kingas užaugo gana vargingomis aplinkybėmis. Tėvas anksti paliko šeimą, kuri vos kapstėsi iš skurdo. Būsima literatūros žvaigždė talentą rašyti atrado vos dvylikos metų. Iš to jis sugebėjo net užsidirbti, nes istorijas pardavinėjo kaimynams. Sulaukęs dvidešimties rašytojas be vargo pardavė vieną iš savo kūrinių žurnalui, kuris spausdino keistas, baisias istorijas. Stivenas Kingas studijavo anglų kalbą, studijų metu vedė, o jas baigęs ir toliau skurdo uždarbiaudamas skalbykloje, vėliau dėstydamas ir pigiai rašydamas trumpas istorijas žurnalams. Prie gyvenimo gerovės neprisidėjo ir problemos su įvairiomis priklausomybėmis. Tikrasis rašytojo karjeros kelias prasidėjo tada, kai autorius parašė savo kultinę knygą „Kerė“. Knyga buvo labai populiari ir komerciškai sėkminga bei ne vieną kartą ekranizuota. Vėliau sekė daugybė kitų, šiandien itin garsių kūrinių, tokių kaip „Švytėjimas“, „Tas“, „Tamsusis Bokštas“, „Daktaras Miegas“, „Ponas Mersedesas“ ir daugelis kitų. Romane „Institucija“ autorius pasakoja nepamirštamą istoriją apie antgamtinių gebėjimų turinčią vaikų grupę, susivienijusią tam, kad įveiktų ir pašalintų didelį blogį pasaulyje... Viduryje nakties ramiame Mineapolio priemiestyje stūksančiame name pagrobėjai nužudo abu Luko Eliso tėvus, o patį Luką įgrūda į juodą džipą ir pasprunka. Operacija trunka vos dvi minutes. Lukas pabunda Institute, kambaryje, kuris atrodo lygiai taip pat, kaip ir jo, išskyrus langus, kurių čia nėra. Išėjęs į koridorių jis pamato daugybę durų, už kurių gyvena kiti gabūs vaikai-telekinezininkai ir vaikai-telepatai, atsidūrę Institute ne savo noru, visai kaip ir jis. Tarp jų yra Kališa, Nikas, Džordžas, Airisė ir dešimtmetis Averis Diksonas. Visi jie yra pirmajame Instituto pastate. Yra ir daugiau vaikų, tik jie jau iškeldinti į kitą pastatą, „vaiduoklių motelį“, į kurį patekę vaikai jau niekada nebeišeina. Šiai grėsmingai įstaigai vadovauja ponia Sigsbi, pašventusi gyvenimą „kilmingam tikslui“. Ji yra labai nesąžininga ir be galo despotiška. Jei būsi klusnus, gausi žetonų, už kuriuos galėsi įsigyti gėrimų, maisto ar net cigarečių. Jei ne – patirsi daug kančių ir skausmo! Kai Luko draugai vienas po kito išsiunčiami į „vaiduoklių motelį“, berniukas nusprendžia pabėgti ir ieškoti pagalbos. Tačiau dar niekam nepavyko pabėgti iš Instituto, paranormalius gebėjimus savo tikslams naudojančios įstaigos, gyvuojančios jau daugiau kaip septyniasdešimt metų! Ar jam pavyks tai padaryti mes, žinoma, sužinosime tik knygos pabaigoje... Romanas „Institucija“ yra tikrai dėmesio vertas Stiveno Kingo kūrinys. Jis visai kaip romanai „Padeganti žvilgsniu“ ar „Tas“, pasakoja apie blogio jėgų priblokštus vaikus, kuriems tenka gana dramatiška ir žiauri dalia. Šioje knygoje tie vaikai turi paranormalių gebėjimų, naudingą „dovaną“, kurią JAV ir kitų šalių institucijos nori panaudoti savo tikslams. Jie atlieka svarbią misiją ir ta misija yra daug didesnė, nei jų gyvybės. Visi šios misijos rezultatai pateikiami knygoje „Institucija“, kuri ne tik atrodo labai šiuolaikiškai, bet ir glaudžiai persipina su šių dienų realijomis. Manau tai ne tik daro šią knygą unikalia, bet ir suteikia jai gilią prasmę (beje, Trampui čia irgi yra skirta pora sakinių). To rezultatas, stulbinantis romanas, kuris savo tamsia tema drąsiai gali būti lyginamas su geriausiais pono Kingo kūriniais. Galiausiai pamąstykime apie žmogaus gyvybę ir jos kainą, jei ją paaukojus išgelbstima dešimt kartų daugiau gyvybių? Jeigu nepritariate tokiam požiūriui, tada būtinai pasiimkite į rankas 561 puslapio „Insticiją“.

„Sleeping Beauties“ ~ Stephen King ir Owen King

„Sleeping Beauties“ (Stephen King, Owen King, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

In this spectacular New York Times bestselling father/son collaboration that “barrels along like a freight train” (Publishers Weekly), Stephen King and Owen King tell the highest of high-stakes stories: what might happen if women disappeared from the world of men?

In a future so real and near it might be now, something happens when women go to sleep: they become shrouded in a cocoon-like gauze. If they are awakened, if the gauze wrapping their bodies is disturbed or violated, the women become feral and spectacularly violent. And while they sleep they go to another place, a better place, where harmony prevails and conflict is rare. One woman, the mysterious “Eve Black,” is immune to the blessing or curse of the sleeping disease. Is Eve a medical anomaly to be studied? Or is she a demon who must be slain?

Abandoned, left to their increasingly primal urges, the men divide into warring factions, some wanted to kill Eve, some to save her. Others exploit the chaos to wreak their own vengeance on new enemies. All turn to violence in a suddenly all-male world. Set in a small Appalachian town whose primary employer is a woman’s prison, Sleeping Beauties is a wildly provocative, gloriously dramatic father-son collaboration that feels particularly urgent and relevant today.

Stivenas Kingas yra Amerikos siaubo karalius, vienas garsiausių ir mylimiausių pasakotojų pasaulyje. Jis yra pelnęs galybę apdovanojimų, dauguma jo knygų yra ekranizuotos kine. Ovenas Kingas yra jaunesnysis Stiveno Kingo ir Tabitos King sūnus, rašytojas, praeityje išleidęs pripažintą romaną ir apsakymų rinkinį. Knygoje „Miegančiosios gražuolės“ šie du autoriai sujungė savo talentus tam, kad pateiktų mums provokuojančią, dramatišką ir labai graudžią istoriją. Joje rašytojai kalba labai aktualia tema, bando surasti atsakymą į klausimą: „Kas būtų, jei nuo žemės paviršiaus dingtų visos moterys?“... Ramų mažo Apalačų miestelio gyventojų gyvenimą sutrikdo nepaaiškinamas reiškinys: moterys viena po kitos krinta į gilų sapną, o jų kūnai pasidengia plonais, it siūlai, voratinkliais. Kai kurie vyrai iš karto puola žadinti savo miegančias žmonas, merginas ar dukras, po ko susiduria su nežmonišku įniršiu ir žiaurumu. Beveik tuo pat metu miestelyje pasirodo moteris, turinti imunitetą naujajam virusui. Kas ji? Angelas atsiųstas gelbėti žmonijos? O galbūt demonas, atvykęs sunaikinti išlikusiuosius? Išgelbėti pasaulį nuo neišvengiamo chaoso pasiryžta keli atkaklūs vyrai, tačiau tą jie žada daryti ne pagal kieno nors kito, o pagal savo sukurtas taisykles... Romanas „Miegančiosios gražuolės“ yra šaunus, nors ir nuspėjamas Stiveno Kingo ir Oveno Kingo kūrinys. Jame pasakojama apie gana keistą pandemiją, savotišką miego virusą, galintį sunaikinti visą žmoniją Planetoje. Kažką panašaus dalis skaitytojų jau bus matę NETFLIX filme „Pabudęs“ (Awake), tik vietoj to, kad žmonės negalėtų užmigti, čia jie neturės užmigti. Na o neturės užmigti dėl to, kad užmigę nebegalės (nebenorės) pabusti, jau nekalbant apie keistą voratinklį, kuriuo pasidengs vos tik panirs į miego karalystę. Kas tai per voratinklis veikėjams dar teks išsiaiškinti, na o iki tol reikės laukti ir stebėti. Gamtoje kažkas panašaus yra sutinkama vikšrų pasaulyje, kai šie pasidengia lėliuke prieš virsdami KAŽKUO kitu. Vorų pasaulyje voratinklis yra voro priemonė, padedanti jam pagauti savo būsimą AUKĄ. Vienu atveju tai reiškia kaži kokį virsmą, kitu atveju – mirtinus spąstus! Pataisyti situaciją romano pradžioje bandys kelios moterys, o būtent Dulingo miestelio šerifė Laila Norkros, moterų kalėjimo viršininkė Džeinė Kouts, prižiūrėtoja Vanesa Lempli ir net žurnalistė Mikaela! Ne nuošalyje liks, žinoma, ir vyrai, kurie tam tikru momentu bandys perimti valdžią. Na o to, patikėkite, nenorėtumėte net Jūs! Juk kaip sako vienas iš knygos „Miegančiosios gražuolės“ veikėjų: „Moterys yra tarsi vanduo, šaldantis besisukantį grąžtą. Kai vanduo nustoja gesinti grąžtą, jis perkaista ir anksčiau ar vėliau sulūžta“. Kada tas „anksčiau ar vėliau“ atsitiks ir virs kažkuo pavojingu ir labai kruvinu aš leisiu Jums patiems sužinoti, aš šioje vietoje tiesiog pasakysiu, kad jeigu ieškote paprasto, tačiau gana įdomaus pasakojimo ilgiems ir karštiems vasaros vakarams, tada knyga „Miegančiosios gražuolės“ yra skirta būtent Jums. Joje autoriai pateikia mums XXI a. pasaką apie taikesnę ir teisingesnę moterų pasaulio galimybę. Pasaulio kuriame nėra smurto ir skausmo, pasaulio, kuriame visi yra lygus ir rūpestingi...

„Revival“ ~ Stephen King

„Revival“ (Stephen King, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

The new minister came to Harlow, Maine, when Jamie Morton was a boy doing battle with his toy army men on the front lawn. The young Reverend Charles Jacobs and his beautiful wife brought new life to the local church and captivated their congregation. But with Jamie, he shares a secret obsession–a draw so powerful, it would have profound consequences five decades after the shattering tragedy that turned the preacher against God, and long after his final, scathing sermon. Now Jamie, a nomadic rock guitarist hooked on heroin, meets Charles Jacobs again. And when their bond becomes a pact beyond even the Devil’s devising, Jamie discovers that the word revival has many meanings...

Stivenas Kingas yra amerikiečių rašytojas, siaubo, trilerio, mokslinės fantastikos ir dramos meistras, daugeliui skaitytojų labiausiai žinomas, kaip „Siaubo Karalius“. Per savo karjerą jis parašė virš 60 romanų, iš jų net septynis – Ričardo Bachmano slapyvardžiu. Jo knygos parduotos 350 milijonų egzempliorių tiražu, didelė dalis jų virto kino filmais, televizijos serialais ir netgi komiksais. Knygoje „Atgimimas“, autorius mums pateikia gana bauginančią mintį: „Išsigandę žmonės gyvena baisiame pragare. Pragare, kurį patys ir sukuria!“. Kažkas iš Jūsų pasakysite – O kas gi ten tokio baugaus? O baugu yra tai, kad pragaras šioje knygoje yra pateikiamas tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme. Juk vienas iš pagrindinių knygos „Atgimimas“ veikėjų pabandys atverti duris į pasaulį, kuris yra anapus būties. Į mirties šalį, nudažytą beprotiškomis spalvomis, nusėtą begalinėmis bedugnėmis ir valdomą Amžinųjų, tik ir ieškančių būdų ištrūkti pas gyvuosius. Jei manote, kad tai visiškai nebaisu, tuomet Jums tikrai pasisekė. Mat tie, kurie žvilgtelėjo į tą tamsą yra arba jau negyvi, arba jau greitai tokie bus... 1962-ais metais virš mažame Naujosios Anglijos miestelyje gyvenančio šešiamečio Džeimio Mortono galvos pakimba tamsus šešėlis. Tas šešėlis priklauso Čarlzui Džeikobtsui, naujajam Meino valstijos pastoriui, kuris su gražiąja žmona ir jų vaikučiu, atvyko pakeisti visų nedidelio miestelio gyventojų gyvenimus. Tačiau nepaisant kerinčio Čarlzo charakterio, jis turi slaptą maniją. Maniją, kuri po skaudžios nelaimės, Dievo išsižadėjimo ir penkių dešimtmečių virs rimta tragedija. Juk tuo metu jaunasis berniukas jau bus užaugęs, tapęs roko muzikos gitaristu ir net įjunkęs į heroiną. Kai jis vėl sutiks senąjį pastorių, jų ryšys taps savotišku paktu, pranokstančiu net baisiausius Velnio sumanymus. Būtent tada Džeimis supras tiesą apie tai, ką žodis „antgamtinis“ reiškia iš tikrųjų... Romanas „Atgimimas“ yra kerintis, penkis dešimtmečius apimantis kūrinys, kuriame Stivenas Kingas prieina gana baugią išvadą – rojaus nėra, jo vietoje yra juoda tamsa, kurios nusigąstų net patys drąsiausi! Šioje knygoje autorius seka geriausiomis Edgaro Alano Po, Natanielio Hotorno ir H. P. Lovecrafto tradicijomis. Ponas Kingas šioje knygoje kalba apie žmogaus priklausomybes, fanatizmą ir tą aprašytą, tačiau niekieno nematytą anapusinį gyvenimą. Knygoje autorius klausia visų mūsų – Ar gali egzistuoti gyvenimas „kitoje“ pusėje, bei kaip jis atrodo tiems, kurie į jį pakliuvo? Savo pasakojimą Kingas pradeda Džeimiui dar būnant jaunam, vėliau pereina prie jo paauglystės ir pirmosios meilės, tada seka jo karjerą roko grupėje ir priklausomybę narkotikams, po ko viską baigia veikėjui perkopus penktą dešimtmetį. Istorija, kurią mes perskaitysime prikaustys mus ne ką mažiau nei Džeimio heroinas, o pabaiga bus tokia stulbinanti, kad „išlydis“ mus it žaibas metalą. Knygoje rašytojas mums papasakos dviejų veikėjų istorijas, vieną išgalvotą, o vieną, beveik paties patirtą. Juk kartą Stivenas Kingas pakliuvo po automobilio ratais, po ko akis į akį susidūrė su mirtimi. Mūsų laimei jam pavyko išgyventi ir parašyti dar ne vieną šaunią knygą. Aišku tamsa kurią jis išvydo ligoninės palatoje paliko jam neišdildomą įspaudą, dėl ko jis pasikeitė negrįžtamai. Ar tai jam pasitarnavo į gerąją pusę aš leisiu Jums patiems nuspręsti, aš šioje vietoje tiesiog pasakysiu – knyga „Atgimimas“ yra tikrai baisus ir nežmoniškai įdomus kūrinys!

„Joyland“ ~ Stephen King

„Joyland“ (Stephen King, 2013 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Life is Not Always a Butcher’s Game. Sometimes the Prizes Are Real. Sometimes They’re Precious. All-time best-selling author STEPHEN KING returns with a novel of carny life–and death...

College student Devin Jones took the summer job at Joyland hoping to forget the girl who broke his heart. But he wound up facing something far more terrible: the legacy of a vicious murder, the fate of a dying child, and dark truths about life–and what comes after–that would change his world forever.

A riveting story about love and loss, about growing up and growing old–and about those who don’t get to do either because death comes for them before their time–JOYLAND is Stephen King at the peak of his storytelling powers. With all the emotional impact of King masterpieces such as The Green Mile and The Shawshank Redemption, JOYLAND is at once a mystery, a horror story, and a bittersweet coming-of-age novel, one that will leave even the most hard-boiled reader profoundly moved.

„Džoilendas arba ‘Pramogų šalis’“ yra detektyvinis romanas, parašytas žymaus rašytojo Stiveno Kingo rankomis. Tai intensyvi meilės ir netekties istorija, kalbanti apie brandą ir senėjimą – du dalykus, kuriems daugelis žmonių beveik neteikia dėmesio. Paprastai žmonės gyvena, auga ir senėja... net nesusimąstydami, kol tai netampa per vėlu. Knygoje „Džoilendas“ ponas Kingas šiek tiek sustoja ir atsipūsta, leisdamas skaitytojui pasijusti ne tik įskaudintu jaunuoliu ar rimtu policininku, bet ir išalkusiu mokiniu, kuriam autorius nusprendė atskleisti kažką svarbaus, kažką stipriai pamokančio. Vien dėl to kiekvienas perskaitęs romaną „Džoilendas“ neliks abejingas, mat jaudulys, širdgėla ir džiaugsmas keis vienas kitą it diena ir naktis... 1973-ųjų metų vasara, Heven Bėjus, Šiaurės Karolina. Devinas Džounsas yra bedarbis koledžo studentas, kurio širdį neseniai sudaužė mergina. Norėdamas pamiršti skausmą ir užsidirbti kelis dolerius, jis nusprendžia įsidarbinti pramogų parke „Džiaugsmo šalis“. Atvykusį į parką jaunuolį pasitinka spalvinga ir keista veikėjų grupė: našlė Emelina Šoplou, kuri jam nuomoja kambarį, du bendraamžiai Tomas ir Erina, studentai, kurių kišenės yra tokios pat tuščios kaip ir jo, 90-metis parko savininkas ir „Džiaugsmo šalies“ vadovas, ar jauna mama su neįgaliu sūnumi. Ir visgi labiausiai Deviną sutrikdo baisi paslaptis, kurią slepia vienas parko atrakcionų. Lygiai prieš ketverius metus „Siaubo kambaryje“ buvo nužudyta jauna mergina, kurios vaiduoklis, pasak parko darbuotojų, vis dar slepiasi tamsoje. Tad stebėtis tuo, kad darbo metu jaunas vaikinas pasipuošęs atrakcionų talismano kostiumu stengsis užsidirbti kelis dolerius, o laisvu metu bandys įminti kraupią Heven Bėjaus paslaptį, nederėtų. Juk jis ne tik norės išvaduoti vaiduoklį iš pomirtinių spąstų, bet ir apginti moterį, kurią netrukus pamils... Romanas „Džoilendas“ yra vienas geriausių mano kada nors skaitytų Stiveno Kingo kūrinių. Jis pasakoja Devino Džounso, atrakcionų parke įsidarbinusio dvidešimt vienerių metų jaunuolio, istoriją. Aišku Kingas nebūtų Kingu, jei neįdarbintų vaikino parke, kuriame vaidenasi. Ir nors daugeliui skaitytojų ši istorija pasirodys labai unikali ir nematyta, tikriesiems Stiveno Kingo gerbėjams ji primins kitą autoriaus šedevrą, neprilygstamąjį „Kūną“. Nors pastarajame mes nerandame jokių atrakcionų, o tik kelis neklaužadas paauglius, tikrasis šių knygų panašumas slypės kai kur kitur. O būtent nuotaikoje su kuria jos abi bus parašytos, bei jausmuose, kuriuos sukels. Juk skaitydami abi šias knygas mes prisiminsime praeityje patirtus džiaugsmus ir vargus, su nuoširdžiu ilgesiu ir melancholija apgalvosime lemtingiausius savo gyvenimo momentus. Skaitydami šią knygą mes pasiilgsime ne tik savo jaunatviškos energijos ir džiaugsmo, bet ir šiltų vasarų, žmonių šurmulio, ar gyvenimo be apribojimų. Gyvenimo, kuriame žmonių spūstys ir glėbesčiavimasis reiškė ne viruso plitimo kelią, o tikrą ir nesuvaidintą draugystę. Dievinu kai Kingas savo romanų veiksmą nukelia į septyniasdešimtus metus, dievinu, kai jis savo tekstą persmelkia gyvenimiška patirtimi ir ilgesiu. Perskaitęs šią knygą gailiuosi tik dėl vieno dalyko – kad ją skaičiau užsienio kalba, o ne lietuviškai. Liūdna ir dėl per ankstyvo „Eridano“ leidyklos bankroto, po kurio išverstų, įstabaus rašytojo Stiveno Kingo, knygų kiekis stipriai krito. Vertimo darbą dabar yra perėmusi leidykla „Alma Littera“, tačiau visa magija jau spėjo išsisklaidyti. Pabaigoje norisi pasakyti tik vieną: „Ne Hodžeso trilogiją reikia leisti pakartotinai, leisti reikia tokias knygas, kaip ‘Džoilendas’“.

„The Dark Tower“ ~ Stephen King

„The Dark Tower“ (Stephen King, 2006 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

“All good things must come to an end, Constant Reader, and not even Stephen King can make a story that goes on forever. The tale of Roland Deschain’s relentless quest for the Dark Tower has, the author fears, sorely tried the patience of those who have followed it from its earliest chapters. But attend to it a while longer, if it pleases you, for this volume is the last, and often the last things are best.

Roland’s ka-tet remains intact, though scattered over wheres and whens. Susannah-Mia has been carried from the Dixie Pig (in the summer of 1999) to a birthing room–really a chamber of horrors–in Thunderclap’s Fedic; Jake and Father Callahan, with Oy between them, have entered the restaurant on Lex and Sixty-first with weapons drawn, little knowing how numerous and noxious are their foes. Roland and Eddie are with John Cullum in Maine, in 1977, looking for the site on Turtleback Lane where “walk-ins” have been often seen. They want desperately to get back to the others, to Susannah especially, and yet they have come to realize that the world they need to escape is the only one that matters.

Thus the book opens, like a door to the uttermost reaches of Stephen King’s imagination. You’ve come this far. Come a little farther. Come all the way. The sound you hear may be the slamming of the door behind you. Welcome to The Dark Tower.”

Jei manęs kas paklaustų, ką reikšmingo tu padarei 2021-aisiais metais, aš greičiausiai atsakyčiau – perskaičiau septintąją Tamsiojo bokšto serijos knygą! Taip aš pasakyčiau ne dėl to, kad šioje knygoje yra virš tūkstančio puslapių, o dėl to, kad ties ja baigiasi Rolando iš Gileado saga! Pastarąją Stivenas Kingas rašė ne vieną dešimtmetį, dėl ko daugelis skaitytojų ne tik spėjo užaugti ir susenti, bet net ir sukūrė šeimas, ar susilaukė vaikų. Joje, kaip ir ankstesnėse knygose pasakojama apie garsųjį Rolandą, kuris kartu su savo ka-tetu bando išvaduoti visatą nuo nemirtingų, visatos centrui ir aplink jį esantiems pasauliams, grėsmę keliančių jėgų. Na bet neužbėkime įvykiams už akių ir pabandykime grįžti šiek tiek į pradžią... Praėjusioje knygoje mes skaitėme apie tai, kaip Rolando ka-tetas išsibarstė po visą visatą. Siuzana Dyn atsidūrė Fediko Dogane, kur į pasaulį ruošėsi išleisti pusiau žmogų, pusiau demoną. Donaldas Kalaganas ir Džeikas Čambersas tuo metu kovojo su aštriadančiais vampyrais, o Rolandas Diskeinas ir Edis Dynas bandė surasti jų istorijos širdį. Šioje knygoje jiems ir vėl pavyksta susitikti, po ko jie pratęsia kelionę į Tamsujį bokštą. Visgi netrukus kelią jiems pastoja Algusas Sientas, kuris kartu su savo pagalbininkais bando sunaikinti paskutiniuosius visatos spindulius ir taip sukelti Tamsiojo bokšto griūtį. Susirėmimo metu vienas iš Rolando draugų žūva, po ko bičiulių ka-tetas ir vėl išsiskiria. Ir nors iki knygos pabaigos draugai dar ne kartą susitinka, Tamsiojo bokšto viršūnę Rolandas pasiekia vienas. Tik dar neaišku ar tai, ką jis ras už tų durų suteiks jam gyvenimo prasmę, ar, galbūt, taps prakeiksmu ir visa ko pradžia... Romanas „Tamsusis Bokštas“ yra be ne geriausias Stiveno Kingo kūrinys. Jame mes randame ne tik daug emocijų, smurto, netikėtumų, bet ir „magnum opus“ finalą, kuriame kalbama apie tai, kad po vieno tikslo seka nauji, ne ką mažesni tikslai. Šios knygos kūrėjas Stivenas Kingas ne tik pralenkė mano lūkesčius, bet ir įrodė, kad yra nepralenkiamas ir fenomenalus pasakotojas. Kūrinyje „Tamsusis bokštas“ Rolandui tenka sumokėti milžinišką kainą, kurios daugelis iš mūsų paprasčiausiai nepakeltume. Čia jis ne tik paaukoja savo gyvenimo laimę ir ramybę, bet ir palaidoja kelis draugus, ar net praranda sūnų. Kai kam toks likimo posūkis pasirodys neįveikiamas, bet tik ne Rolandui, Arturo iš Eldo palikuoniui. Juk kiekvienas didis darbas reikalauja aukų, aukų, kurias turi sumokėti kiekvienas tikras herojus. Galbūt dėl to jis yra pasiryžęs sudainuoti šią meilės, džiaugsmo, liūdesio ir netekties giesmę. Aišku ne visiems patiks šios giesmės posūkiai: kai kam, galbūt, nepatiks per ilgi jos posmai, ypač tie, kuriuose kalbama apie Kalagano ar Brotigeno žygdarbius, kai kas nusivils tuo, mažų mažiausiai, keistu Stiveno Kingo pasirodymu joje, o kai kas apskritai supyks dėl per ilgos jos trukmės. Bet esmė slypi tame, kad nepaisant šių nedidelių minusų, emocijos, kurias mes patirsime klausydamiesi ją, įstrigs mūsų atmintyje tarsi geriausi vaikystės prisiminimai. Jie ne tik sukels mums šypseną ir melancholiją, bet ir primins apie svarbius, tačiau kartais ir liūdnus dalykus. Na o tai ir yra svarbiausia, nes geri dalykai slypi ne detalėse, kaip sako visi, ne, jie slypi visumoje. Ačiū tau Stivenai Kingai už šią nepaprastą meilės ir netekties istoriją, po kurios perskaitymo man norisi pasakyti tik viena: „ilgų dienų, malonių naktų“...

„Song of Susannah“ ~ Stephen King

„Song of Susannah“ (Stephen King, 2006 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

The Wolves have been defeated, but our tet faces yet another catastrophe. Susannah Dean’s body has been usurped by a demon named Mia who wants to use Susannah’s mortal form to bear a demon child. Stealing Black Thirteen, Mia has traveled through the Unfound Door to 1999 New York where she plans to give birth to her chap, a child born of two mothers and two fathers who will grow up to be Roland’s nemesis. With the help of the time-traveling Manni, Roland and Eddie plan to follow Susannah while Father Callahan and Jake will find Calvin Tower, owner of the vacant lot where a magical rose grows: a rose that must be saved at all costs. But despite our ka-tet’s intentions, ka has its own plans. Jake, Callahan, and Jake’s bumbler companion are transported to New York to follow Susannah, while Eddie and Roland are tumbled into East Stoneham, Maine, where they are greeted by Eddie’s old enemy, the gangster Balazar. But it isn’t just bullets that Roland and Eddie must brave. Soon they will meet their maker, in the form of a young author named Stephen King.

Tamsiojo bokšto griūtis jau visai ne už kalnų. Liko vos tik du spinduliai laikantys jo pamatus, o jiems sugriuvus visatos šarnyras panirs į visišką ir begalinę tamsą. Paskutinis riteris Rolandas Diskeinas ir jo ka-tetas iki šiol narsiai kovojo su blogio jėgomis. Tačiau dabar, pirmą kartą po ilgo laiko, jiems tenka išsiskirti. Dėl to kalta yra moteris-demonė Mija, kuri užvaldo Edžio Dyno žmonos Suzanos kūną. Norėdama pagimdyti savo kūdikį, motina-demonė Mija uzurpuoja Siuzanos kūną ir pasinaudojusi tryliktuoju krištolo rutuliu persikelia į 1999-tų metų Niujorką. Mijai Siuzanos miestas yra keistas... ir be galo bauginantis. Ji nori pagimdyti kūdikį ir išpildyti pranašystę, tad ją surasti ir sustabdyti pasiryžta mažasis Džeikas Čambersas, tėvas Kalaganas ir žodžius kartojantis padaras plepetūnas Oi! Tamsiojo bokšto likimas, galbūt, priklausys nuo Siuzanos suradimo, bei nuo paslaptingo žemės sklypo, kuriame auga paslaptinga rožė. Kol kas šis žemės sklypas priklauso antikvarinių knygų pardavėjui Kalenui Taueriui, tačiau į jo gyvybę kėsinasi blogio jėgos! Ir visgi keisčiausia pasidaro tada, kai Rolandas ir Edis persikėlę į 1977-tų metų Vakarų Meiną patenka į idilišką, tačiau labai pavojingą pasaulį. Jame gyvena keistas autorius, kuris, pasirodo, yra sukrėstas bičiulių pasirodymu ne ką mažiau nei visatos gelbėtojai... Romanas „Siuzanos giesmė“ yra vienas geriausių „Tamsiojo Bokšto“ serijos kūrinių. Tai jau šeštasis septynių tomų romanas, žavus kūrinys, keliais nedideliais žingsneliais priartinantis mus prie Tamsiojo bokšto paslapties. Tai romanas, vykstantis nepaprastų sutapimų, nuostabių vaizdų ir nepamirštamų personažų pasaulyje. Stivenas Kingas šią knygų seriją rašė ne vieną dešimtmetį ir laiko ją asmeniškiausiu savo darbu. Juk ne veltui šios knygos pabaigoje mes gauname šansą pažvelgti į autoriaus dienoraščio ištraukas, kuriose jis pasakoja apie kilusias idėjas ir mažus šios serijos sėkmės žingsnius. Kaip jau supratote, kūrinį „Siuzanos giesmė“ Stivenas Kingas paskyrė Edžio Dyno žmonai, kuri apsėsta demonės iškeliauja gimdyti pranašystėse apdainuoto vaiko. Nors romanas „Siuzanos giesmė“ vyksta ne spalvingose Viduriniojo pasaulio teritorijose, o 1977-tų ir 1999-tų Amerikoje, jis vis tiek yra be galo įdomus. Viena keisčiausių ir bene įdomiausių pasakojimo vietų – Rolando ir Edžio kelionė į Meiną, kur jie randa jauną ir dezorientuotą rašytoją Stiveną Kingą! Taip, taip, patį Kingą, kuris ateityje aprašys visus Rolando ir jo draugų nuotykius! Nuo to, kokį pasirinkimą padarys Gileado šaulys savo kūrėjo akivaizdoje, priklausys jo ir net paties siaubo meistro likimas! Šeštoji, priešpaskutinė „Tamsiojo bokšto“ dalis yra savotiškas priegiesmis, po kurio seka galutinis, net tūkstančio puslapių finalas! Kviečiu visus tinklalapio skaitytojus jį pasiekti kartu su manimi skaitant septintąją knygą arba trumpą jos apžvalgą, kurią žadu publikuoti netolimoje ateityje!

„Wolves of the Calla“ ~ Stephen King

„Wolves of the Calla“ (Stephen King, 2006 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Roland and his tet have just returned to the path of the Beam when they discover that they are being followed by a group of inexperienced trackers. The trackers are from the town of Calla Bryn Sturgis, and they desperately need the help of gunslingers. Once every generation, a band of masked riders known as the Wolves gallop out of the dark land of Thunderclap to steal one half of all the twins born in the Callas. When the children are returned, they are roont, or mentally and physically ruined. In less than a month, the Wolves will raid again. In exchange for Roland’s aid, Father Callahan–a priest originally from our world–offers to give Roland a powerful but evil seeing sphere, a sinister globe called Black Thirteen which he has hidden below the floorboards of his church. Not only must Roland and his tet discover a way to defeat the invincible Wolves, but they must also return to New York so that they can save our world’s incarnation of the Dark Tower from the machinations of the evil Sombra Corporation.

Rolandas iš Gileado yra paskutinis šaulys, kilnus riteris, gyvenantis pasaulyje, kuris „pasislinko“. Rolandas bet kokia kaina nori surasti Tamsųjį bokštą, galios židinį, kertinį visatos akmenį. Kada nors jis jį ras, tačiau kol kas jo laukia ilgas ir labai pavojingas kelias. Kelias einantis per juodosios magijos, monstrų ir dirbtinio intelekto valdomą pasaulį. Prie Rolando neseniai prisijungė keli drąsūs bendražygiai, jo ka-tetas, kuris taip pat siekia taikos pasaulyje. Vieną dieną draugai pasiekia Kalijos miestelį, kuriame juos sutinka keli ūkininkai ir vienas šventikas. Pasirodo miestelį netrukus užpuls pavojingi, vilkų kaukėmis veidus užsidengę, plėšikai. Tamsos raiteliai grįžta maždaug kas dvylika-trylika metų ir grobia po vieną vaiką iš kiekvienos mieste gimusios dvynių poros. Šie, savo ruoštu, dingsta amžiams, arba grįžta su stipria proto negalia. Kuomet Rolandas sužino apie valstiečių problemas, jam eilinį kartą tenka pasirinkti: ar pagelbėti Kalijos žmonėms apsiginti nuo vaikus grobiančių vilkų, ar apsaugoti paslaptingą rožę, augančią tuščiame sklype Manhetene, Niujorke. Rožės gviešiasi grėsminga „Sombra Corporation“ bendrovė, kurią, greičiausiai, valdo Tamsųjį bokštą naikinančios jėgos... Romanas „Kalijos vilkai“ yra išties neblogas kūrinys. Jis vyksta nepaprastų vaizdų ir nepamirštamų personažų pasaulyje. Šis pasaulis ieško pagalbos ir jį išgelbėti sugebės tik tyros širdies žmogus. Juo gali tapti šaulys Rolandas, arba keli jo bendražygiai: buvęs narkomanas Edis Dynas, jo žmona Siuzana, berniukas Džeikas Čambersas, arba net tėvas Kalaganas, kuris jau du kartus išvengė mirties gniaužtų! Kelionės metu bičiuliams teks nuolat kovoti už savo gyvybę, o nuotykiai kurie juos lydės, keistai balansuos tarp realybės ir išmonės. Romanas „Kalijos vilkai“ nėra pats geriausias Stiveno Kingo kūrinys. Galbūt, dėl to kaltas per didelis dialogų, šnekos, šalutinių veikėjų prisiminimų ir planavimo kiekis. Tačiau aš visgi tikiu, tas kuris pasiims jį skaityti – patirs begalę nepamirštamų emocijų! Nuo meilės ir džiaugsmo, iki pykčio ir liūdesio. Na o Tu ar jau atsikandai Tamsiojo bokšto serijos vaisiaus?

„The Wind Through the Keyhole“ ~ Stephen King

„The Wind Through the Keyhole“ (Stephen King, 2012 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Stephen King returns to the rich landscape of Mid-World, the spectacular territory of the Dark Tower fantasy saga that stands as his most beguiling achievement.

Roland Deschain and his ka-tet – Jake, Susannah, Eddie, and Oy, the billy-bumbler – encounter a ferocious storm just after crossing the River Whye on their way to the Outer Baronies. As they shelter from the howling gale, Roland tells his friends not just one strange story but two... and in so doing, casts new light on his own troubled past.

In his early days as a gunslinger, in the guilt-ridden year following his mother’s death, Roland is sent by his father to investigate evidence of a murderous shape-shifter, a “skin-man” preying upon the population around Debaria. Roland takes charge of Bill Streeter, the brave but terrified boy who is the sole surviving witness to the beast’s most recent slaughter. Only a teenager himself, Roland calms the boy and prepares him for the following day’s trials by reciting a story from the Magic Tales of the Eld that his mother often read to him at bedtime. “A person’s never too old for stories,” Roland says to Bill. “Man and boy, girl and woman, never too old. We live for them.” And indeed, the tale that Roland unfolds, the legend of Tim Stoutheart, is a timeless treasure for all ages, a story that lives for us.

King began the Dark Tower series in 1974; it gained momentum in the 1980s; and he brought it to a thrilling conclusion when the last three novels were published in 2003 and 2004. The Wind Through the Keyhole is sure to fascinate avid fans of the Dark Tower epic. But this novel also stands on its own for all readers, an enchanting and haunting journey to Roland’s world and testimony to the power of Stephen King’s storytelling magic.

Rolandas iš Gileado yra bebaimis šaulys, paralelinio pasaulio gyventojas, bandantis iš visų jėgų palaikyti tvarką bedugnės link besiritančiame Viduriniajame pasaulyje. Prie jo neseniai prisijungė nedidelė žmonių grupelė, keli drąsūs riteriai, keliaujantys grėsmingo, apleisto ir karų nuniokoto pasaulio teritorijomis, kuriose gyvena mutantai, demonai, bei juodieji magai. Rolandas ir jo ka-tetas keliauja „Tamsiojo bokšto“, visatų stulpo, stovinčio pasaulių egzistencijos centre, link. Neseniai veikėjai patyrė daug nuotykių pavojingame „Lado“ mieste. Dabar jie jau paliko jį, tačiau jų laukia naujas nuotykis – juos užklumpa ledinio, viską savo kelyje naikinančio, vėjo vėtra. Norėdami pergyventi audrą, draugai apsistoja viename apleisto kaimo namuke. Kol už medinių durų siaučia mirtį nešantis uraganas, Rolandas nusprendžia draugams papasakoti apie vieną pirmųjų savo, kaip ginklanešio, misijų. Anuomet tėvas jį išsiuntė į tolimą „Debarijos“ miestelį, kur jis turėjo padėti vietiniams gyventojams susitvarkyti su keistu, nekaltus žmones skerdžiančiu, padaru. Kuomet pavidalus keičiantis monstras išskerdžia vieno ūkininko šeimą, o gyvu išlieka tik dešimties metų berniukas Bilas Striteris, Rolandas apsiima globoti vaiką. Kad nuramintų išsigandusį jaunuolį, šaulys papasakoja jam savo mėgstamiausią vaikystės pasaką – istoriją apie „Per rakto skylutę pučiantį vėją“. Jos centre atsiduria vienuolikmetis Timas Rosas, kuris norėdamas išgelbėti apakusią mamą, tampa bebaimiu ginklanešiu, vėliau žinomu, kaip Timas Drąsioji Širdis... Romanas „Per rakto skylutę pučiantis vėjas“ yra išties nepaprastas kūrinys. Jame žymusis amerikiečių rašytojas Stivenas Kingas ir vėl grįžta prie turtingų Viduriniojo pasaulio peizažų – karo ir atšiaurių vėjų nuniokotų teritorijų, pripildytų pabaisų, magijos, ir baugių monstrų. Nors ši knyga buvo išleista po trijų dešimtmečių, žymiajam siaubo meistrui jau spėjus pasiekti savo tikslą – išleisti galutinę, septintąją, „Tamsiojo bokšto“ knygą – tačiau ji vis tiek yra užburianti. Juk paskutiniojo ginklanešio pasaulis vis dar yra kupinas įdomių ir niekur anksčiau negirdėtų istorijų, prie kurių Stivenas Kingas ir vėl nusprendė sugrįžti. Būtent taip ir atsirado pasaka „Per rakto skylutę pučiantis vėjas“, kuri įsiterpia tarp ketvirtosios ir penktosios kultinės „Tamsiojo bokšto“ serijos knygų. Nors šioje istorijoje siužetas nukrypsta nuo pagrindinės linijos, jos pasakojimas užburia skaitytoją ne ką mažiau, nei garsieji Rolando žygdarbiai. Įdomu yra ir tai, kad nepaisant to, kad ši knyga įsiterpia garsiosios serijos centre, ją bus galima suprasti net ir neskaičius pirmųjų keturių kūrinių. Joje autorius bandys mums pateikti vieną pagrindinių, jo kaip garsaus pasakotojo tiesų – geroms pasakoms klausytojo amžius yra nesvarbus. Knygos veikėjas Bilas Striteris čia paklausia Rolando: „Ar aš ne per senas pasakoms?“, o Rolandas jam atsako: „Žmonės niekada nebūna per seni geroms istorijoms“. Ši istorija taip pat yra gera, todėl ją perskaityti bus įdomu kiekvienam nuotykių ištroškusiam skaitytojui.