Arsenas Liupenas (Arsenijus Lupenas; Arsene Lupin) – pagrindinis Moriso Leblano knygų herojus, pramanytas personažas, vagis-džentelmenas, pirmą kartą pasirodęs trumpų apsakymų serijoje, spausdintoje žurnale „Je sais tout“, pradedant 1905 metų liepos 15 dienos numeriu. Nuo to laiko vagis džentelmenas susilaukė didžiulio populiarumo ir dabar yra lyginamas ir net lygus kitam garsiam anglų rašytojo literatūriniam veikėjui Šerlokui Holmsui, kuris yra nusikaltėlio priešingybė – detektyvas. Viename Moriso Leblano kūrinyje jie abu net susirungia tarpusavyje, kai Šerlokas Holmsas atvyksta į Paryžių tirti vagies nusikaltimų bylos.
Arsenas Liupenas yra literatūrinis rašytojo Pierre Alexis Ponson du Terrail „Rocambole“ palikuonis. Kaip ir jis, Liupenas yra gėrio jėga veikianti iš už įstatymo ribų. Tuos kuriuos Liupenas nugali savo galantišku stiliumi ir spalvingumu yra visad blogesni piktadariai už jį patį. Taip pat Liupenas turi Artūro J. Rafleso (Arthur J. Raffles) bruožų – personažo sukurto rašytojo E. W. Hornungo 1890-aisiais, bei atstovauja tokiems personažams kaip „Šventasis“. Ne vieną kartą buvo bandoma atkurti herojaus biografiją vadovaujantis rašytojo pateikta informacija. Sėkmingiausias yra Pranciškaus Lakasino ir Andre-Fransua Ruda darbai. Labiausiai tikėtina, kad Arsenas Liupenas – Raulis yra Henrietos d’Andrezi ir Teofrasto Liupeno sūnus, gimęs 1874 m. (pagal knygą „Grafienė de Kaliostro“, kur veiksmas vyksta 1894 m., kuomet Liupenui buvo dvidešimt metų). Įtariamas gimtasis miestas – Bluja.
Po kelių metų nuo Liupeno gimimo, jo motina išėjo kartu su sūnumi iš namų ir apsistojo Drė-Subiz šeimos namuose. Čia Henrieta patiria nuolatinius pažeminimus, todėl būdamas dar šešerių metų, Raulis (Arsenas Liupenas) pavagia iš kunigaikštienės namų karalienės Marijos Antuanetės vėrinį, kas buvo šeimos pasididžiavimas (pagal „Grafienė de Kaliostro“). Nors tyrimo metu neišaiškinama, kas ir kaip įvykdė nusikaltimą, įtarimas krinta ant Henrietos, po ko ji yra priversta pasitraukti į kaimą, kur po kelių metų miršta.
Arsenas Liupenas studijavo teisę, mediciną, buvo geras dermatologijos specialistas. Jis taip pat mokėjo klasikinę lotynų ir graikų kalbas. Jo tėvas buvo bokso, fechtavimo ir gimnastikos meistras, išmokęs savo amato ir sūnų. Arsenas taip pat mokėsi Džiu-Džitsu. Jo išvaizda yra sunkiai apibūdinama, mat jis buvo maskavimosi meistras, dažnai keitė savo veido bruožus, plaukų spalvą, drabužių stilių ir net charakterį. Žinoma tik tai, kad jis buvo liesas, grakštus ir nepaprastai stiprus. Liupenas dažnai demonstruoja savo talentą veikdamas kaip detektyvas ir spręsdamas įvairius galvosūkius, kas neša jam nemažą pelną. Bet negalima atmesti ir jo nesėkmių, kuomet situacija pakrypsta netinkama linkme, kas daro šį personažą labiau žemišku.
Prancūzijoje Arsenas Liupenas tapo savotišku Robinu Hudu (jis vagia iš turtingųjų ir visą turtą, visgi pasilieka sau) ir išgarsėjo ne mažiau kaip Šerlokas Holmsas Anglijoje. Jo profesija ypatinga: vagis-džentelmenas, tikras meno mėgėjas, išmanantis daiktų vertę, bet netampantis jų vergu. Jis niekada nežudo, jo ginklai – protas ir vikrumas. Šis žavus, elegantiškas vyriškis, ironiškas varžovams, galantiškas moterims, pelnė žmonių simpatijas ir nuo XX a. pradžios nė kiek nepaseno. Paminėtina ir tai, kad Liupenui artimas patriotizmo jausmas, kuomet jis dalyvauja diplomatinėse operacijoje ir net įstoja į užsienio legioną šiaurės Afrikoje kovoje už Prancūziją (knyga „Tigro dantys“).
Liupeno priešininkas, kurio pusėje įstatymas – inspektorius Ganimaras, garsusis seklys Šerlokas Holmsas ir net pati nusikaltėlių „baronė“ Žozefina Balzamo. Vėlesniuose kūriniuose Liupenas ir pats iš nusikaltėlio pasaulio pereina į policijos gretas, padėdamas jai sugauti vieną ar kitą žmogžudį, kaip kūrinyje „Tigro dantys“. Tarp geriausių romanų yra ir kūrinys „813“, kuriame Arsenas apkaltinamas žmogžudyste. Čia jis vadovauja policijos tyrimui, norėdamas įrodyti savo nekaltumą. „Tuščiavidurė adata“, kur Liupenas pasižada atsisakyti savo vagies amato dėl mylimosios, kuri vėliau Holmso nušaunama.
Arseno Liupeno nuotykiai neužsibaigė vien knygomis. Jau dabar yra sukurtas ne vienas filmas ir serialas apie šį nepaprastą vagį. Japonijoje vagis – džentelmenas įkvėpė „anime“ serialą apie Liupeno vaikaitį, pagal to paties pavadinimo „manga“ serijas „Liupenas III“ („Lupin III“), prodiusuotas Tokyo Movie Shinsha. Taip pat yra sukurtas ir kompiuterinis žaidimas pavadinimu „Sherlock Holmes versus Arsene Lupin“. Nereikėtų pamiršti ir penkių autorizuotų Arseno Liupeno tęsinių, kuriuos 1973-1979 m. išleido rašytojų komanda „Boileau-Narcejac“.
Žemiau pateikiamas knygų apie Arseną Liupeną sąrašas (knygos pateiktos anglų/originalo kalba neturi vertimo į lietuvių kalbą):
+1. „Arsenas Liupenas – vagis džentelmenas“, (alt. pav. „Arsenas Liupenas, vagis džentelmenas“, „Arsenijus Lupenas – vagis džentelmenas“ , „Arsène Lupin, gentleman-cambrioleur“, 9 istorijos).
+2. „Arsenas Liupenas prieš Herloką Šolmsą“, (alt. pav. „Arsenijus Lupenas prieš Šerloką Holmsą“, „Arsenijus Lupenas prieš Herloką Sholmes“, „Arsène Lupin contre Herlock Sholmès“, 2 istorijos).
+3. „Tuščiavidurė adata“, („L’Aiguille creuse“)*.
+4. „813“, („813“, susideda iš dviejų tomų: „La Double Vie d’Arsène Lupin“ ir „Trois Crimes d’Arsène Lupin“. Į lietuvių kalbą išverstas tik pirmasis knygos tomas).
+5. „Krištolinis kamštis“, („Le Bouchon de cristal“)*.
+6. „Arseno Liupeno prisipažinimai“, („Les Confidences d’Arsène Lupin“, 10 istorijų)* **.
+7. „The Woman of Mystery“ („L’Éclat d’obus“).
+8. „Nepaprasti Arsenijaus Lupeno nuotykiai“, (alt. pav. „Auksinis trikampis 1 t.“, „Arsenijaus Lupeno pergalė 2 t.“, „Le Triangle d’or“).
+9. „Trisdešimties karstų sala“, (alt. pav. „Radio amžiaus žmogžudžio nuotykiai“, „L’Île aux trente cercueils“)***.
+10. „The Teeth Of The Tiger“, („Les Dents du tigre“).
+11. „Aštuoni sieninio laikrodžio dūžiai“, („Les Huit Coups de l’horloge“, 8 istorijos)*.
+12. „Grafienė de Kaliostro“, („La Comtesse de Cagliostro“).
+13. „The Girl With the Green Eyes“, („La Demoiselle aux yeux verts“).
+14. „Arsène Lupin in The Barnett & Co Detective Agency“, („L’Agence Barnett et Cie“, 8 istorijos).
+15. „The Mysterious Mansion“, („La Demeure mystérieuse“).
+16. „Arsène Lupin and the Barre-y-va Mystery“, („La Barre-y-va“).
+17. „The Woman With Two Smiles“, („La Femme aux deux sourires“).
+18. „Victor of the Vice Squad“, („Victor de la Brigade mondaine“).
+19. „Arsène Lupin and La Cagliostro’s Revenge“, („La Cagliostro se venge“).
+20. „The Billions Of Arsene Lupin“, („Les Milliards d’Arsène Lupin“).
+21. „The Last Love of Arsene Lupin“, („Le Dernier Amour d’Arsène Lupin“).
Apsakymai nepatekę į rinkinius arba įkomponuoti į juos vėlesniuose leidimuose (apsakymų pavadinimai pateikiami anglų ir originalo kalba):
+1. „The Overcoat of Arsène Lupin“, („Le Pardessus d’Arsène Lupin“).
+2. „Tragedy in the Forest of Morgues“, (alt. pav. „The Man with the Goatskin“), („L’Homme à la peau de bique“).
+3. „The Bridge that Broke“ („Le Pont qui s’effondre“).
+4. „The Emerald Cabochon“, („Le Cabochon d’émeraude“).
Moriso Leblano pjesės, kuriose veikia Arsenas Liupenas (pjesių pavadinimai pateikiami anglų ir originalo kalba):
+1. „Arsène Lupin“ („Arsène Lupin“: pièce de théâtre. 1909 m. pjesė buvo perrašyta į romaną ir išleista pavadinimu „Arsène Lupin“).
+2. „An Adventure of Arsène Lupin“ („Une aventure d’Arsène Lupin“).
+3. „The Return of Arsène Lupin“ („Le Retour d’Arsène Lupin“).
4. „This Woman is Mine“ („Cette femme est à moi“).
5. „A Quarter-hour with Arsène Lupin“ („Un quart d’heure avec Arsène Lupin“).
6. „Peggy meets Arsène Lupin again“, („Peggy rencontre de nouveau Arsène Lupin“).
* Šie kūriniai buvo skaitomi Lietuvos radijo programoje „Klasika“ laidoje „Vakaras su knyga“.
** Į lietuvių kalbą yra išversta detektyvinė novelė „Raudonojo šilko skraistė“ („L’Écharpe de soie rouge“) iš rinkinio „Arseno Liupeno prisipažinimai“ („Les Confidences d’Arsène Lupin“; 6 knyga). Apsakymas buvo išspausdintas 1993 metų žurnalo „Rankas aukštyn“ 13 numeryje. „Šėtoniški spąstai“ („Le Piège infernal“), „Lošimas“ („Les Jeux du soleil“), „Raudonas šalikas“ („L’Écharpe de soie rouge“), „Gulbiakaklė Edita“ („Édith au cou de cygne“) (rinkinys „Arseno Liupeno prisipažinimai“) buvo skaitomi Lietuvos radijo programoje „Klasika“ laidoje „Vakaras su knyga“.
*** Skyrelius „Pabėgimas“, „Dievo rykštė“, „Lipimas į Golgotą“, „Eli, Eli, iamma sabakthani!“, „Senasis druidas“, „Požeminių aukojimų salė“, „Bohemijos karaliaus antkapis“, „Nuožmusis princas likimo įsakymams“, „Dievo akmuo“ mes taip pat galime rasti knygoje „Radio amžiaus žmogžudžio nuotykiai“.
+ Pliusu pažymėti kūriniai kuriuos aš skaičiau.
Arsenas Liupenas yra literatūrinis rašytojo Pierre Alexis Ponson du Terrail „Rocambole“ palikuonis. Kaip ir jis, Liupenas yra gėrio jėga veikianti iš už įstatymo ribų. Tuos kuriuos Liupenas nugali savo galantišku stiliumi ir spalvingumu yra visad blogesni piktadariai už jį patį. Taip pat Liupenas turi Artūro J. Rafleso (Arthur J. Raffles) bruožų – personažo sukurto rašytojo E. W. Hornungo 1890-aisiais, bei atstovauja tokiems personažams kaip „Šventasis“. Ne vieną kartą buvo bandoma atkurti herojaus biografiją vadovaujantis rašytojo pateikta informacija. Sėkmingiausias yra Pranciškaus Lakasino ir Andre-Fransua Ruda darbai. Labiausiai tikėtina, kad Arsenas Liupenas – Raulis yra Henrietos d’Andrezi ir Teofrasto Liupeno sūnus, gimęs 1874 m. (pagal knygą „Grafienė de Kaliostro“, kur veiksmas vyksta 1894 m., kuomet Liupenui buvo dvidešimt metų). Įtariamas gimtasis miestas – Bluja.
Po kelių metų nuo Liupeno gimimo, jo motina išėjo kartu su sūnumi iš namų ir apsistojo Drė-Subiz šeimos namuose. Čia Henrieta patiria nuolatinius pažeminimus, todėl būdamas dar šešerių metų, Raulis (Arsenas Liupenas) pavagia iš kunigaikštienės namų karalienės Marijos Antuanetės vėrinį, kas buvo šeimos pasididžiavimas (pagal „Grafienė de Kaliostro“). Nors tyrimo metu neišaiškinama, kas ir kaip įvykdė nusikaltimą, įtarimas krinta ant Henrietos, po ko ji yra priversta pasitraukti į kaimą, kur po kelių metų miršta.
Arsenas Liupenas studijavo teisę, mediciną, buvo geras dermatologijos specialistas. Jis taip pat mokėjo klasikinę lotynų ir graikų kalbas. Jo tėvas buvo bokso, fechtavimo ir gimnastikos meistras, išmokęs savo amato ir sūnų. Arsenas taip pat mokėsi Džiu-Džitsu. Jo išvaizda yra sunkiai apibūdinama, mat jis buvo maskavimosi meistras, dažnai keitė savo veido bruožus, plaukų spalvą, drabužių stilių ir net charakterį. Žinoma tik tai, kad jis buvo liesas, grakštus ir nepaprastai stiprus. Liupenas dažnai demonstruoja savo talentą veikdamas kaip detektyvas ir spręsdamas įvairius galvosūkius, kas neša jam nemažą pelną. Bet negalima atmesti ir jo nesėkmių, kuomet situacija pakrypsta netinkama linkme, kas daro šį personažą labiau žemišku.
Prancūzijoje Arsenas Liupenas tapo savotišku Robinu Hudu (jis vagia iš turtingųjų ir visą turtą, visgi pasilieka sau) ir išgarsėjo ne mažiau kaip Šerlokas Holmsas Anglijoje. Jo profesija ypatinga: vagis-džentelmenas, tikras meno mėgėjas, išmanantis daiktų vertę, bet netampantis jų vergu. Jis niekada nežudo, jo ginklai – protas ir vikrumas. Šis žavus, elegantiškas vyriškis, ironiškas varžovams, galantiškas moterims, pelnė žmonių simpatijas ir nuo XX a. pradžios nė kiek nepaseno. Paminėtina ir tai, kad Liupenui artimas patriotizmo jausmas, kuomet jis dalyvauja diplomatinėse operacijoje ir net įstoja į užsienio legioną šiaurės Afrikoje kovoje už Prancūziją (knyga „Tigro dantys“).
Liupeno priešininkas, kurio pusėje įstatymas – inspektorius Ganimaras, garsusis seklys Šerlokas Holmsas ir net pati nusikaltėlių „baronė“ Žozefina Balzamo. Vėlesniuose kūriniuose Liupenas ir pats iš nusikaltėlio pasaulio pereina į policijos gretas, padėdamas jai sugauti vieną ar kitą žmogžudį, kaip kūrinyje „Tigro dantys“. Tarp geriausių romanų yra ir kūrinys „813“, kuriame Arsenas apkaltinamas žmogžudyste. Čia jis vadovauja policijos tyrimui, norėdamas įrodyti savo nekaltumą. „Tuščiavidurė adata“, kur Liupenas pasižada atsisakyti savo vagies amato dėl mylimosios, kuri vėliau Holmso nušaunama.
Arseno Liupeno nuotykiai neužsibaigė vien knygomis. Jau dabar yra sukurtas ne vienas filmas ir serialas apie šį nepaprastą vagį. Japonijoje vagis – džentelmenas įkvėpė „anime“ serialą apie Liupeno vaikaitį, pagal to paties pavadinimo „manga“ serijas „Liupenas III“ („Lupin III“), prodiusuotas Tokyo Movie Shinsha. Taip pat yra sukurtas ir kompiuterinis žaidimas pavadinimu „Sherlock Holmes versus Arsene Lupin“. Nereikėtų pamiršti ir penkių autorizuotų Arseno Liupeno tęsinių, kuriuos 1973-1979 m. išleido rašytojų komanda „Boileau-Narcejac“.
Žemiau pateikiamas knygų apie Arseną Liupeną sąrašas (knygos pateiktos anglų/originalo kalba neturi vertimo į lietuvių kalbą):
+1. „Arsenas Liupenas – vagis džentelmenas“, (alt. pav. „Arsenas Liupenas, vagis džentelmenas“, „Arsenijus Lupenas – vagis džentelmenas“ , „Arsène Lupin, gentleman-cambrioleur“, 9 istorijos).
+2. „Arsenas Liupenas prieš Herloką Šolmsą“, (alt. pav. „Arsenijus Lupenas prieš Šerloką Holmsą“, „Arsenijus Lupenas prieš Herloką Sholmes“, „Arsène Lupin contre Herlock Sholmès“, 2 istorijos).
+3. „Tuščiavidurė adata“, („L’Aiguille creuse“)*.
+4. „813“, („813“, susideda iš dviejų tomų: „La Double Vie d’Arsène Lupin“ ir „Trois Crimes d’Arsène Lupin“. Į lietuvių kalbą išverstas tik pirmasis knygos tomas).
+5. „Krištolinis kamštis“, („Le Bouchon de cristal“)*.
+6. „Arseno Liupeno prisipažinimai“, („Les Confidences d’Arsène Lupin“, 10 istorijų)* **.
+7. „The Woman of Mystery“ („L’Éclat d’obus“).
+8. „Nepaprasti Arsenijaus Lupeno nuotykiai“, (alt. pav. „Auksinis trikampis 1 t.“, „Arsenijaus Lupeno pergalė 2 t.“, „Le Triangle d’or“).
+9. „Trisdešimties karstų sala“, (alt. pav. „Radio amžiaus žmogžudžio nuotykiai“, „L’Île aux trente cercueils“)***.
+10. „The Teeth Of The Tiger“, („Les Dents du tigre“).
+11. „Aštuoni sieninio laikrodžio dūžiai“, („Les Huit Coups de l’horloge“, 8 istorijos)*.
+12. „Grafienė de Kaliostro“, („La Comtesse de Cagliostro“).
+13. „The Girl With the Green Eyes“, („La Demoiselle aux yeux verts“).
+14. „Arsène Lupin in The Barnett & Co Detective Agency“, („L’Agence Barnett et Cie“, 8 istorijos).
+15. „The Mysterious Mansion“, („La Demeure mystérieuse“).
+16. „Arsène Lupin and the Barre-y-va Mystery“, („La Barre-y-va“).
+17. „The Woman With Two Smiles“, („La Femme aux deux sourires“).
+18. „Victor of the Vice Squad“, („Victor de la Brigade mondaine“).
+19. „Arsène Lupin and La Cagliostro’s Revenge“, („La Cagliostro se venge“).
+20. „The Billions Of Arsene Lupin“, („Les Milliards d’Arsène Lupin“).
+21. „The Last Love of Arsene Lupin“, („Le Dernier Amour d’Arsène Lupin“).
Apsakymai nepatekę į rinkinius arba įkomponuoti į juos vėlesniuose leidimuose (apsakymų pavadinimai pateikiami anglų ir originalo kalba):
+1. „The Overcoat of Arsène Lupin“, („Le Pardessus d’Arsène Lupin“).
+2. „Tragedy in the Forest of Morgues“, (alt. pav. „The Man with the Goatskin“), („L’Homme à la peau de bique“).
+3. „The Bridge that Broke“ („Le Pont qui s’effondre“).
+4. „The Emerald Cabochon“, („Le Cabochon d’émeraude“).
Moriso Leblano pjesės, kuriose veikia Arsenas Liupenas (pjesių pavadinimai pateikiami anglų ir originalo kalba):
+1. „Arsène Lupin“ („Arsène Lupin“: pièce de théâtre. 1909 m. pjesė buvo perrašyta į romaną ir išleista pavadinimu „Arsène Lupin“).
+2. „An Adventure of Arsène Lupin“ („Une aventure d’Arsène Lupin“).
+3. „The Return of Arsène Lupin“ („Le Retour d’Arsène Lupin“).
4. „This Woman is Mine“ („Cette femme est à moi“).
5. „A Quarter-hour with Arsène Lupin“ („Un quart d’heure avec Arsène Lupin“).
6. „Peggy meets Arsène Lupin again“, („Peggy rencontre de nouveau Arsène Lupin“).
* Šie kūriniai buvo skaitomi Lietuvos radijo programoje „Klasika“ laidoje „Vakaras su knyga“.
** Į lietuvių kalbą yra išversta detektyvinė novelė „Raudonojo šilko skraistė“ („L’Écharpe de soie rouge“) iš rinkinio „Arseno Liupeno prisipažinimai“ („Les Confidences d’Arsène Lupin“; 6 knyga). Apsakymas buvo išspausdintas 1993 metų žurnalo „Rankas aukštyn“ 13 numeryje. „Šėtoniški spąstai“ („Le Piège infernal“), „Lošimas“ („Les Jeux du soleil“), „Raudonas šalikas“ („L’Écharpe de soie rouge“), „Gulbiakaklė Edita“ („Édith au cou de cygne“) (rinkinys „Arseno Liupeno prisipažinimai“) buvo skaitomi Lietuvos radijo programoje „Klasika“ laidoje „Vakaras su knyga“.
*** Skyrelius „Pabėgimas“, „Dievo rykštė“, „Lipimas į Golgotą“, „Eli, Eli, iamma sabakthani!“, „Senasis druidas“, „Požeminių aukojimų salė“, „Bohemijos karaliaus antkapis“, „Nuožmusis princas likimo įsakymams“, „Dievo akmuo“ mes taip pat galime rasti knygoje „Radio amžiaus žmogžudžio nuotykiai“.
+ Pliusu pažymėti kūriniai kuriuos aš skaičiau.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą