Amerikiečių rašytojas Stephenas Kingas skaitytojams geriausiai žinomas kaip nepakartojamų siaubo romanų, tokių kaip „Švytėjimas“, „Kerė“, „Daktaras Miegas“, „Ponas Mersedesas“, „Radybos“, „Budėjimas baigtas“, „Tas“ ir kitų tarptautinių bestselerių, autorius.
1999 metais Kingas užsimojo parašyti knygą apie savo profesiją ir atskleisti kai kuriuos savo gyvenimo užkulisius. Tais metais jis pateko į pavojų gyvybei sukėlusią avariją, tad dėl daugybės operacijų ir ilgos reabilitacijos rašymo ir gyvenimo saitai knygoje įgavo netikėtą svarbą.
Tai ne vien sausas pamokymų ir patarimų rinkinys. Knygoje apstu asmeninės patirties: linksmų ir liūdnų pasakojimų apie vaikystę, paauglystę, pirmuosius literatūrinius bandymus, studijas universitete ir nepriteklių kupinus mokytojavimo metus. Kingas atvirai prisipažįsta, kad alkoholis ir narkotikai buvo neatsiejami jo ankstyvojo kūrybinio kelio palydovai, kad tik artimųjų parama ir begalinis noras kurti jam padėjo ištrūkti iš priklausomybių pinklių.
Knygoje Kingas aptaria ir svarbiausią rašytojo amato įrankį – kalbą, supažindina su kasdiene savo darbo rutina ir darbo įpročiais, netgi dalijasi su skaitytojais iš redakcijų ir leidyklų gautais neigiamais atsakymais. O šių jo kūrybinio kelio pradžioje, pasirodo, būta ne tiek ir mažai. Jo patarimai, kaip plėtoti siužetą ir perteikti veikėjų raidą, praktiški, šmaikštūs ir įkvepiantys.
Veikalas „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, Jungtinėse Amerikos Valstijose įvardytas kaip „geriausia visų laikų knyga apie rašymą“, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.
Stivenas Kingas yra amerikiečių rašytojas, parašęs daugiau kaip penkiasdešimt siaubo ir fantastikos romanų, jau nekalbant apie kelis šimtus gąsdinančių apsakymų. Jo kelias į šlovę nebuvo rožės žiedlapiais klotas. Kingas augo gana vargingomis aplinkybėmis. Tėvas anksti paliko šeimą, dėl ko ši vos kapstėsi iš skurdo. Būsima literatūros žvaigždė talentą rašyti atrado vos dvylikos metų. Iš to jis sugebėjo netgi užsidirbti, nes istorijas pardavinėjo kaimynams. Sulaukęs dvidešimties rašytojas atkaklaus užsispyrimo dėka pardavė vieną iš savo kūrinių žurnalui, kuris spausdino keistas, baugias istorijas. Stivenas Kingas studijavo anglų kalbą, studijų metais vedė, o jas baigęs ir toliau skurdo uždarbiaudamas skalbykloje, vėliau dėstydamas ir pigiai rašydamas trumpas istorijas žurnalams. Prie gyvenimo gerovės neprisidėjo ir problemos su įvairiomis priklausomybėmis. Tikrasis rašytojo karjeros kelias prasidėjo tada, kai autorius parašė savo kultinę knygą „Kerė“. Knyga buvo labai populiari ir komerciškai sėkminga bei ne vieną kartą ekranizuota. Vėliau sekė daugybė kitų, šiandien itin garsių kūrinių, tokių kaip „Švytėjimas“, „Tas“, „Tamsusis Bokštas“, „Daktaras Miegas“, „Ponas Mersedesas“ ir daugelis kitų. Knygoje „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, autorius mums pasakoja apie savo, kaip rašytojo, profesiją, išduoda kokios knygos ir filmai padarė jam, kaip jaunam rašytojui įtaką, kaip užgimė jo pirmosios istorijos idėja ir netgi kas nulėmė tai, kad romanas „Kerė“ tapo toks komerciškai sėkmingas. Knygoje autorius taip pat pateikia nedidelės apimties „Curriculum Vitae“ apie save, keliuose autobiografiniuose skyreliuose intymiai aprašo savo vaikystę, šeimą ar traumuojančią avariją, kuri vos nekainavo jam gyvybės. Knygoje Stivenas Kingas cituoja savo ir amžininkų darbų pavyzdžius, atskleidžia pagrindines per daugelį amato metų išmoktas literatūrines subtilybes. Pavyzdžiui, kaip kurti personažus, reguliuoti siužeto tempą, ar įprasminti kūrinį metaforomis. Rašytojas taip pat mums papasakos apie tai, kaip per ketvirtį amžiaus jis tapo „Nr. 1“ bestselerių rašytoju, bei kur slypi tokių romanų kaip „Kerė“ ar „Mizerė“ kūrybos ištakos. Knyga, mano požiūriu, gavosi išties šauni bei naudinga, nors turi ir vieną riebų minusą. Pagrindinis minusas yra tame, kad ji, iš esmės, skirta norintiems užsiimti rašymu profesionaliai. Na o jeigu Jūs esate paprastas žmogelis, karts nuo karto lavinantis savo rašytinius gabumus apžvelginėdamas perskaitytas knygas, ar tiesiog treniruojate savo įgūdžius kurpdamas nedidelius apsakymus, tada ši pono Kingo knyga Jums bus tarsi smūgis žemiau juostos. Kodėl aš taip sakau? – paklausite Jūs. Ogi dėl to, kad ji be jokio gailesčio parodys, koks didelis diletantas jūs esate, kiek daug literatūrinių ir minčių dėstymo klaidų jūs darote, bei kiek milijonų šviesmečių jums dar keliauti iki tokių rašytojų kaip Stivenas Kingas, Džonas Grišemas, Maiklas Konelis, orbitos. Tai įsisąmoninti bus tikrai nemalonu, net jei jūs ir neužsiimate rašymu profesionaliai ar su siekiu užsidirbti pinigų. Iš kitos pusės, knyga „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, mano požiūriu, gavosi labai kokybiška, mat autorius joje pateikė ne vien tik sausus literatūrinių taisyklių faktus, bet ir papildė ją atsiminimais iš savo gyvenimo. Rekomenduoju ją visiems būsimiems prozininkams, bei tiems žmonėms, kurie tiesiog nori sužinoti keliais asmeniniais Stiveno Kingo biografijos faktais daugiau.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą