Nouvelle parue le 1er octobre 1925.
Morisas Leblanas yra prancūzų rašytojas, gimęs 1864-ais metais. Jis yra geriausiai žinomas kaip literatūrinio personažo Arseno Liupeno kūrėjas. Arsenas Liupenas yra paslaptingas ir genialus vagis, tapęs herojumi savo tautos žmonėms. Leblanas parašė daugybę romanų, iš kurių dvidešimt apie vagies-džentelmeno nuotykius. Pirmasis apsakymas, kuriame mes sutinkame Arseną Liupeną, buvo išleistas 1905-ais metais ir tapo tikra sensacija! Morisas yra laikomas tikrai labai geru kriminalinių romanų rašytoju, mokėjo suintriguoti skaitytoją, jo kūryba sulaukė didelio populiarumo tiek Prancūzijoje, tiek ir už jos ribų. Visgi ponas Leblanas taip pat rašė ir kitokio pobūdžio literatūrą, įskaitant istorinius romanus, psichologinius pasakojimus ar net teatro pjeses! Nors šiandien autorius labiausiai žinomas detektyvo žanre, savo kūryboje jis taip pat nagrinėjo socialines temas, stengėsi atvaizduoti pagrindinius savo laikotarpio Prancūzijos visuomenės aspektus. Apsakyme „Galvosvaigio baimė“ autorius dėmesio centre pastato Polio Veranžo ir Marcelinos santykius bei jų sudėtingus gyvenimo sprendimus... Polis Veranžas yra žinomas rašytojas, kurio kūryba yra pilna pagoniško užsidegimo ir jausmingų meilės proveržių. Tačiau neseniai jis išleido rimtą ir griežtą romaną, visiškai prieštaraujantį jo ankstesniems darbams. Paklaustas draugo apie šį staigų pasikeitimą, Polis patvirtina, kad jo asmenybės pasikeitimui įtakos turėjo tam tikras įvykis. Neseniai jį aplankė moteris, su kuria jis pirmą kartą susitiko nedideliame Gerando miestelyje prieš beveik dvidešimt metų. Jie turėjo aistringą naktį, po ko Marcelina pastojo ir pagimdė sūnų Stefaną. Nors Polis supranta, kad tą lemtingą naktį apsimetęs poetu merginą suviliojo ne jis, o jo bičiulis Dežankūras – bene didžiausias to meto laisvamanis ir Polio išgertuvių kompanionas, vis dėlto mūsų herojus prisiima tėvo vaidmenį, mat siekia Marcelinos palankumo. Jis neišdrįsta pasakyti tiesos moteriai apie šį nesusipratimą, mat nori išlaikyti ryšį su ja ir su savo tariamu „sūnumi“. Jis taip pat jaučiasi labai nelaimingas, kadangi jo meilė yra be atsako ir nuolat primena apie tai, kas galėjo įvykti, bet neįvyko. Visgi Veranžo draugas Gassero įtikina bičiulį nepasiduoti, mat moteris jo prisibijo dėl „galvosvaigio“ baimės, kurią jį patyrė jų „pirmojo“ susitikimo metu. Dar tą pačią dieną likęs vienas su Marcelina, Polis nusprendžia surizikuoti. Jis jaučia turintis teisę pavogti moters bučinį, dėl ko pradeda su ja grumtis ir galiausiai sulaukia aistringo atsako, po kurio ši pabėga. Kitą dieną Polio draugas Gassero gauna žinutę, kurioje bičiulis prisipažįsta išvykstantis į kelionę su savo mylimąja, mat jie galvoja apie vedybas, siekdami laimės sau ir jų sūnui... Manau, šis Moriso Leblano pasakojimas yra labai šaunus, kadangi kalba apie žmonių jausmus, gyvenimo nesusipratimus ir meilę, be kurios neapsieina nė viena rašytojo knyga. Morisas Leblanas yra romantikas, jam nesvetimi žmogiški jausmai, jis skiria meilės ir kančios sąvokas. Na o ko dar galima norėti pavasarį, kai gamta pradeda žydėti, o saulė padengia viską savo ryškiais spinduliais?
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą