Life is Not Always a Butcher’s Game. Sometimes the Prizes Are Real. Sometimes They’re Precious. All-time best-selling author STEPHEN KING returns with a novel of carny life–and death...
College student Devin Jones took the summer job at Joyland hoping to forget the girl who broke his heart. But he wound up facing something far more terrible: the legacy of a vicious murder, the fate of a dying child, and dark truths about life–and what comes after–that would change his world forever.
A riveting story about love and loss, about growing up and growing old–and about those who don’t get to do either because death comes for them before their time–JOYLAND is Stephen King at the peak of his storytelling powers. With all the emotional impact of King masterpieces such as The Green Mile and The Shawshank Redemption, JOYLAND is at once a mystery, a horror story, and a bittersweet coming-of-age novel, one that will leave even the most hard-boiled reader profoundly moved.
„Džoilendas arba ‘Pramogų šalis’“ yra detektyvinis romanas, parašytas žymaus rašytojo Stiveno Kingo rankomis. Tai intensyvi meilės ir netekties istorija, kalbanti apie brandą ir senėjimą – du dalykus, kuriems daugelis žmonių beveik neteikia dėmesio. Paprastai žmonės gyvena, auga ir senėja... net nesusimąstydami, kol tai netampa per vėlu. Knygoje „Džoilendas“ ponas Kingas šiek tiek sustoja ir atsipūsta, leisdamas skaitytojui pasijusti ne tik įskaudintu jaunuoliu ar rimtu policininku, bet ir išalkusiu mokiniu, kuriam autorius nusprendė atskleisti kažką svarbaus, kažką stipriai pamokančio. Vien dėl to kiekvienas perskaitęs romaną „Džoilendas“ neliks abejingas, mat jaudulys, širdgėla ir džiaugsmas keis vienas kitą it diena ir naktis... 1973-ųjų metų vasara, Heven Bėjus, Šiaurės Karolina. Devinas Džounsas yra bedarbis koledžo studentas, kurio širdį neseniai sudaužė mergina. Norėdamas pamiršti skausmą ir užsidirbti kelis dolerius, jis nusprendžia įsidarbinti pramogų parke „Džiaugsmo šalis“. Atvykusį į parką jaunuolį pasitinka spalvinga ir keista veikėjų grupė: našlė Emelina Šoplou, kuri jam nuomoja kambarį, du bendraamžiai Tomas ir Erina, studentai, kurių kišenės yra tokios pat tuščios kaip ir jo, 90-metis parko savininkas ir „Džiaugsmo šalies“ vadovas, ar jauna mama su neįgaliu sūnumi. Ir visgi labiausiai Deviną sutrikdo baisi paslaptis, kurią slepia vienas parko atrakcionų. Lygiai prieš ketverius metus „Siaubo kambaryje“ buvo nužudyta jauna mergina, kurios vaiduoklis, pasak parko darbuotojų, vis dar slepiasi tamsoje. Tad stebėtis tuo, kad darbo metu jaunas vaikinas pasipuošęs atrakcionų talismano kostiumu stengsis užsidirbti kelis dolerius, o laisvu metu bandys įminti kraupią Heven Bėjaus paslaptį, nederėtų. Juk jis ne tik norės išvaduoti vaiduoklį iš pomirtinių spąstų, bet ir apginti moterį, kurią netrukus pamils... Romanas „Džoilendas“ yra vienas geriausių mano kada nors skaitytų Stiveno Kingo kūrinių. Jis pasakoja Devino Džounso, atrakcionų parke įsidarbinusio dvidešimt vienerių metų jaunuolio, istoriją. Aišku Kingas nebūtų Kingu, jei neįdarbintų vaikino parke, kuriame vaidenasi. Ir nors daugeliui skaitytojų ši istorija pasirodys labai unikali ir nematyta, tikriesiems Stiveno Kingo gerbėjams ji primins kitą autoriaus šedevrą, neprilygstamąjį „Kūną“. Nors pastarajame mes nerandame jokių atrakcionų, o tik kelis neklaužadas paauglius, tikrasis šių knygų panašumas slypės kai kur kitur. O būtent nuotaikoje su kuria jos abi bus parašytos, bei jausmuose, kuriuos sukels. Juk skaitydami abi šias knygas mes prisiminsime praeityje patirtus džiaugsmus ir vargus, su nuoširdžiu ilgesiu ir melancholija apgalvosime lemtingiausius savo gyvenimo momentus. Skaitydami šią knygą mes pasiilgsime ne tik savo jaunatviškos energijos ir džiaugsmo, bet ir šiltų vasarų, žmonių šurmulio, ar gyvenimo be apribojimų. Gyvenimo, kuriame žmonių spūstys ir glėbesčiavimasis reiškė ne viruso plitimo kelią, o tikrą ir nesuvaidintą draugystę. Dievinu kai Kingas savo romanų veiksmą nukelia į septyniasdešimtus metus, dievinu, kai jis savo tekstą persmelkia gyvenimiška patirtimi ir ilgesiu. Perskaitęs šią knygą gailiuosi tik dėl vieno dalyko – kad ją skaičiau užsienio kalba, o ne lietuviškai. Liūdna ir dėl per ankstyvo „Eridano“ leidyklos bankroto, po kurio išverstų, įstabaus rašytojo Stiveno Kingo, knygų kiekis stipriai krito. Vertimo darbą dabar yra perėmusi leidykla „Alma Littera“, tačiau visa magija jau spėjo išsisklaidyti. Pabaigoje norisi pasakyti tik vieną: „Ne Hodžeso trilogiją reikia leisti pakartotinai, leisti reikia tokias knygas, kaip ‘Džoilendas’“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą