„Per vandenį ir ugnį“ (Christian Unge, 2021 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Stokholmo Nobelio ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja Tekla Berg linkusi laužyti taisykles ir pasikliauti intuicija. Drąsūs sprendimai dažnai kelia riziką – tiek jos karjerai, tiek pacientų sveikatai ar net gyvybei. Tačiau gebėjimas įsiminti detales ir nepaprasta fotografinė atmintis beveik niekuomet nenuvilia. Galvoje besisukantys vaizdai yra Dievo dovana ir kartu prakeiksmas, Tekla desperatiškai stengiasi juos suvaldyti skirdama sau amfetamino terapiją.
Dangoraižyje nugriaudėjus galingam sprogimui kyla didžiulis gaisras, įtariama, jog tai teroristinis išpuolis. Tekla viena pirmųjų su skubiosios pagalbos komanda atvyksta į įvykio vietą ir išgelbsti smarkiai apdegusį vyrą. Policija mano, kad jis gali būti vienas iš teroristų, tačiau kai kurie bruožai Teklai atrodo šiurpiai pažįstami ir pažadina itin asmeniškus prisiminimus.
Gaisras sukelia domino efektą ir netrukus jis įtraukia ligoninės vadovybę, policiją ir nusikalstamo pasaulio atstovus, taip pat mafijos bosą Viktorą Umarovą bei jo šeimą. Tekla desperatiškai siekia surasti dingusį brolį Simoną ir kaip nors nenugrimzti į psichotropikų ir neprognozuojamų įvykių keliamą chaosą.
Stokholmo Nobelio ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja Tekla Berg linkusi laužyti taisykles ir pasikliauti intuicija. Drąsūs sprendimai dažnai kelia riziką – tiek jos karjerai, tiek pacientų sveikatai ar net gyvybei. Tačiau gebėjimas įsiminti detales ir nepaprasta fotografinė atmintis beveik niekuomet nenuvilia. Galvoje besisukantys vaizdai yra Dievo dovana ir kartu prakeiksmas, Tekla desperatiškai stengiasi juos suvaldyti skirdama sau amfetamino terapiją.
Dangoraižyje nugriaudėjus galingam sprogimui kyla didžiulis gaisras, įtariama, jog tai teroristinis išpuolis. Tekla viena pirmųjų su skubiosios pagalbos komanda atvyksta į įvykio vietą ir išgelbsti smarkiai apdegusį vyrą. Policija mano, kad jis gali būti vienas iš teroristų, tačiau kai kurie bruožai Teklai atrodo šiurpiai pažįstami ir pažadina itin asmeniškus prisiminimus.
Gaisras sukelia domino efektą ir netrukus jis įtraukia ligoninės vadovybę, policiją ir nusikalstamo pasaulio atstovus, taip pat mafijos bosą Viktorą Umarovą bei jo šeimą. Tekla desperatiškai siekia surasti dingusį brolį Simoną ir kaip nors nenugrimzti į psichotropikų ir neprognozuojamų įvykių keliamą chaosą.
Romano „Per vandenį ir ugnį“ siužetas yra nuspėjamas, veikėjai klišiniai, o detektyvinė atomazga yra visiškai niekam tikusi. Ir visgi romanas „Per vandenį ir ugnį“ nėra kūrinys, kurį pavadintum labai blogu... Tekla Berg yra Stokholmo ligoninės gydytoja. Ji jauna, drąsi, kartais prieštaringų gydymo metodų besiimanti moteris, puikiai susidorojanti su dideliu, Skubiosios pagalbos skyriaus, teikiamu spaudimu. Ji nebijo drąsių sprendimų, netgi tų, kurie gali kainuoti jai karjerą. Tačiau netgi ji turi savų paslapčių: tarkim tą fotografinę atmintį, kurią ji bando slopinti kruopščiai išmatuotomis amfetamino dozėmis, ar mylimą brolį, kuris yra visiškai degradavęs narkomanas. Kai mieste užsidega gyvenamasis pastatas, Tekla viena pirmųjų atvyksta į avarijos vietą. Gaisro metu ji išgelbsti neatpažintos tapatybės vyrą, nudegusį apie 85 procentus savo kūno. Galbūt tai vienas iš teroristų, o, galbūt tiesiog eilinis valkata... Tačiau ne tai labiausiai jaudina Teklą Berg. Vyras atrodo keistai pažįstamas ir kelia jai ne pačius geriausius prisiminimus... Kūrinys „Per vandenį ir ugnį“ yra pirmasis serijos apie Teklą Berg romanas. Jo veiksmas vyksta išgalvotoje Alfredo Nobelio ligoninėje Stokholme, kur charizmatiška ir labai niūri veikėja Tekla Berg nuolat balansuoja tarp gyvenimo ir mirties, politinių intrigų ir iš proto vedančių prisiminimų. Stebėtis tuo, kad ši knygos dalis yra labai įdomi ir intriguojanti, tikrai nederėtu. Juk šį romaną parašė vidaus ligų gydytojas, kuris medicininius dalykus išmano labai gerai. Tačiau autorius nusprendė į kūrinį taip pat patalpinti ir šiek tiek kriminalo, kas ne tik nepagerino jo siužeto, bet ir atvirkščiai – jį sugadino. Nenoriu labai supeikti šios knygos, tačiau man susidarė toks įspūdis, kad Christian Unge patalpino į ją visą tai, ką jis anksčiau matė įvairiuose serialuose ar filmuose. Mafijos verslo ypatumus jis pasiskolino iš „Sopranų“, Teklos fenomenalią atmintį iš „Visa menančios“, korumpuotus policininkus iš „Skydo“, o medicininius dalykus iš „Ligoninės priimamojo“. Šie serialai atskirai yra išties šaunūs ir įdomūs, tačiau rasti juos vienoje knygoje man pasirodė išties bereikalinga. Aš jau nekalbu apie tai, kad romane yra koks milijonas veikėjų ir kokie du milijonai sąsajų tarp jų. O kur dar visa virtinė sutapimų ir labai, labai keistai parinktų siužeto vingių. Keista buvo pamatyti ir angliškai besikeikiančius uzbekus, kurie, mano nuomone, tikrovėje labiau reikštų nepasitenkinimą rusiškai. Taip nemanote? Viską taisė tik puikus autoriaus rašymo stilius, kuris buvo nei per daug išplėstas, nei per daug glaustas. Susižavėjimą kelia ir autoriaus drąsa, kuris mažai nutuokdamas apie organizuotą nusikalstamumą, nusprendė mums parodyti Stokholmo pogrindinį pasaulį, korumpuotą aukštesniąją klasę, bei jų kovą už valdžią ir turtus. Knyga tikrai nėra labai bloga, bet ir gero joje nėra labai daug...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą