Viljamas Vistingas jau 24 metus iš eilės spalio 10 dieną iš spintos ištraukia ramybės neduodančios bylos dokumentus. Katarina Haugen dingo be žinios, palikusi sukrautą lagaminą, nepradėtus valgyti pusryčius ir užkoduotą žinutę, kurios niekam nepavyko iššifruoti. Tą dieną Vistingas kasmet aplanko Katarinos vyrą Martiną jausdamas kaltę dėl taip ir neišaiškintos bylos.
Tuo tarpu Nacionalinio kriminalinės policijos biuro tyrėjas Adrianas Stileris grįžta prie kitos 9-ajame dešimtmetyje dingusios merginos bylos. Pasitelkęs naujausius DNR tyrimo metodus, jis žino galįs įrodyti, kad prie nusikaltimo prisidėjo Martinas Haugenas. Tik jam vis dar trūksta kelių detalių, ir joms išgauti Stileris nusprendžia pasinaudoti Vistingo ir Haugeno draugyste. Prasideda klastingas katės ir pelės žaidimas, kurio baigties niekas negalėtų nuspėti.
Aš esu vienas iš tų žmonių, kurie yra labai stipriai susižavėję Lietuvoje gal ir ne per daugiausiai žinomo rašytojo Jorno Liero Hošto kūryba. Šio rašytojo knygose pasakojama apie Norvegijos žmogžudysčių skyriaus detektyvą Viljamą Vistingą, kuris yra vienas produktyviausių ir protingiausių šalies policininkų, sugebančių įminti jam paskirtas bylas tinkamu metu, pačio policijos tyrimo įkarštyje. Tačiau net ir Vistingas yra padaręs keletą klaidų, kurios ne tik jam nepadėjo įminti nusikaltimo, bet ir leido jo kaltininkui pasprukti nuo gresiančios atsakomybės. Romanas „Katarinos kodas“ būtent ir kalba apie tokią bylą, kuri praėjus net ir dvidešimt ketveriems metams, taip niekada ir nebuvo išaiškinta... Didžiausias policininkų košmaras yra žmonių dingimo bylos. Nors pats dingimas dažnai yra didžiausia paslaptis, kartais juo gali tapti ir dingusiojo paliktas raštelis. Taip jau atsitiko, kad šį raštelį ir visus su juo susijusius dokumentus detektyvas Viljamas Vistingas išsitraukia jau dvidešimt ketverius metus iš eilės. Byla niekada taip ir nebuvo išspręsta, nors pagrindiniu įtariamuoju tada buvo tapęs Katarinos vyras. Vistingas reguliariai lanko ir kalbina Martiną Haugeną, todėl stebėtis tuo, kad jų kontaktas vieną dieną perauga į gan patikimą draugystę, nederėtų. Tačiau spalio dešimtą, Martino žmonos dingimo metinių dieną, Vistingas randa Haugeno namus uždarytus, o jį patį dingusį. Tą pačią dieną detektyvą policijos nuovadoje aplanko jaunas tyrėjas Adrianas Stileris, kuris neseniai pradėjo dirbti su senomis neišspręstomis bylomis. Jis turi naujų įkalčių, galinčių padėti įminti seną paslaptį. Tačiau pirmiausia reikia surasti Haugeną, po ko dar ir priversti jį papasakoti tiesą. Nors jaunasis policininkas mėgsta naudoti gana „nešvarius“ metodus, atkaklus darbas ir didelės pastangos duoda realių rezultatų. Ne nuošalyje liks, žinoma, ir Vistingo dukra Lina, kuri taip pat susidomės pradingusia moterimi... Romanas „Katarinos kodas“ yra išties šaunus kūrinys. Jį parašė buvęs policininkas Jornas Lieras Hoštas, dėl ko realizmo ir tikroviškų situacijų čia bus išties daug. Nors pagrindiniu įtariamuoju šioje knygoje taps Vistingo draugas, detektyvas išliks šaltakraujiškas ir įtikintas naujais įkalčiais. Aišku kapstytis po draugo „skalbinius“ jam bus tikrai nemalonu, juk veikėjui nebus svetimi elementarūs žmogiški jausmai. Nors šioje, kaip ir kitose autoriaus knygose parodomas pasaulio brutalumas ir žiaurumas, po juo slėpsis ir kiek kitokia tiesa. Gyvenime yra du žmonių tipai. Vieni streso ir nelaimės atveju bėga, na o kiti puola. Būtent apie tokią situaciją ir kalba romanas „Katarinos kodas“, kuris ne tik mums parodo naujausius policininkų tyrimo metodus, bet ir konstatuoja faktą – net ir patys artimiausi mums žmonės gali slėpti gana šokiruojančias paslaptis! Na o ta tiesa slėpsis tarp tamsių Norvegijos miškų, lašišų pilnų ežerų ir vingiuotų šalies kelių. Slegianti atmosfera, senas kaltės jausmas ir naujųjų technologijų visumą ne tik mums garantuos gerą laiko praleidimą, bet ir tamsią istoriją, su gana pavojingais ir nelauktais posūkiai!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą