2021 m. balandžio 7 d.

„Žmogžudysčių kambarys“ ~ P. D. James

„Žmogžudysčių kambarys“
(P. D. James, 2004 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

Anglų rašytoja P. D. James neretai vadinama detektyvo karaliene. Praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje išleistame romane „Žmogžudysčių kambarys“ nuolatinis šios autorės kūrinių herojus detektyvas Adamas Dalglišas su savo pagalbininkais tiria paslaptingas žmogžudystes, kurios tarsi atkartoja nedidelio privataus Djupeino muziejaus Žmogžudysčių kambaryje eksponuojamus realius nusikaltimus, įvykdytus amžiaus antrajame ir trečiajame dešimtmetyje. Negailestingai veikiančio žudiko greičiausiai reikėtų ieškoti tarp muziejaus personalo ir su muziejumi artimai susijusių žmonių. Nors bemaž visi turi savų motyvų, bet sunku patikėti, kad vienas iš jų galėtų būti klastingas nusikaltėlis.

Romano potekstėje elegantiškai nusidriekia ir subtiliai susipina laiko, kaip filosofinės kategorijos, praeities ir dabarties gijos. Muziejuje eksponuojamos tik griežtai apibrėžtam laikotarpiui būdingos žmogžudystės pakartojamos dabartyje, bet ar pastarųjų nenulėmė šiandieninis mūsų gyvenimo būdas? Tai antrasis, kur kas gilesnis, šios painios detektyvinės istorijos klodas.

„Žmogžudysčių kambaryje“ rašytoja Filisė Dorotė Džeims performuoja garsiąją Oskaro Vaildo frazę „Gyvenimas imituoja meną kur kas daugiau, nei menas imituoja Gyvenimą“ į „Mirtis imituoja meną...“. Šiame anglų rašytojos romane nusikaltimai vyksta mažame Djupeino muziejuje, esančiame Hamsted Hyto mieste. Ten, nerimą keliančiame „Žmogžudysčių kambaryje“, eksponuojami garsiausi 20-30 dešimtmečio nusikaltimai. Visgi atrakcija netrukus virsta nusikaltimu, mat kažkas žmogžudystes pradeda imituoti dabartyje. Pasak Filisės, muziejaus pavadinimą ji nukopijavo nuo rašytojo Edgaro Alano Po – detektyvo pradininko – veikėjo Diupeno* pavardės. Tačiau nepaisant vienos pasiskolintos pavardės, ties šia vieta, visi „nukopijavimai“ baigiasi. Juk romanas „Žmogžudysčių kambarys“, tikrai nėra eilinė angliška mįslė... Pagrindinė mažo „Djupeino“ muziejaus užduotis – supažindinti lankytojus su tarpukario (1919-1939) istorija, kurios didžiausia atrakcija yra virtęs „Žmogžudysčių kambarys“, eksponuojantis garsiausias to meto žmogžudystes. Nors susidomėjimas juo yra išties didelis, vienas iš Djupeino šeimos narių – Nevilis Djupeinas – mano, kad įstaigai atėjo laikas užverti duris. Neapibrėžtumas dėl muziejaus tęstinumo sukelia didelę įtampą tarp brolių ir sesers, kuri atslūgsta tik radus suanglėjusį Nevilio kūną muziejaus teritorijoje. Ar tai žmogžudystė, savižudybė, ar, galbūt, nelaimingas atsitikimas? Kodėl ši mirtis taip primena vieną iš įvykių, užfiksuotų „Žmogžudysčių kambaryje“? Detektyvas Adamas Dalglišas imasi tirti šį sunkų įvykį, kuris netrukus virsta visa serija nusikaltimų. Tyrimo metu Adamas patiria daug galvos skausmo ir netgi kelis rimtus nesklandumus savo asmeniniame gyvenime... Romanas „Žmogžudysčių kambarys“ yra tikrai neblogas kūrinys. Jame rašytoja naudodamasi kriminalinio romano bruožais, kuria sudėtingą, žmonių tarpusavio santykiais paremtą, istoriją. Autorė dėmesio centre pastato nusikaltimą ir muziejų, kuris visai kaip ir kiti istoriniai artefaktai atskleidžia tam tikrą, nenutrūkstamos rūšies – Homo sapiens – gyvenimo etapą. Filisė maskuodamasi detektyvine intriga pateikia mums savo požiūrį į etninę, rasinę ir homofobinę neapykantą, kalba apie netinkamą senukų ir dvasiškai sergančių žmonių priežiūrą, daug dėmesio skiria meilės troškimo klausimams. Kaip detektyvinis romanas šis kūrinys taip pat yra labai įdomus, nors ir sunkiai skaitomas. Aš pats šią knygą skaičiau kokį septynetą metų atgal, buvau ją kelis kartus metęs, tačiau visgi pabaigęs, nors ir apžvelgęs labai kritiškai. Visgi septyneri skaitymo metai mane pakeitė neatpažįstamai, po ko mano požiūris į F. D. Džeims kūrybą visiškai pasikeitė. Todėl dabar, 2021-ais metais, aš drąsiai sakau: „Romanas ‚Žmogžudysčių kambarys‘ yra vienas įdomiausių, paslaptingiausių ir psichologiškai įmantriausių kūrinių, kokius aš kada nors esu skaitęs“. Manau ateityje aš skaitysiu dar ne vieną Filisės Dorotės Džeims detektyvą, po ko būtinai jį apžvelgsiu savo internetiniame tinklaraštyje.

*
Žmogžudystė Morgo gatvėje ir kitos šiurpios istorijos (Obuolys, 2019 m.)

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

Komentarų nėra: