Nekaltas kraujas išgarsino P. D. James visame pasaulyje ir atvedė ją į literatūrą. Šį romaną kritikai pavadino detektyvinio žanro viršūne, nors jį būtų galima laikyti ir psichologiniu šeimos romanu. Jame keliami klausimai opūs ir skaudūs, neduodantys ramybės ne tik knygos herojei Filipai Palfri. Čia ne tiek svarbu išsiaiškinti, kas ką iš tikrųjų nužudė, kiek perprasti žudiko ir aukos bei visų jiems artimų žmonių gyvenimo lūžius. Viskas turi savo užuomazgą, pradžią ir priežastį, todėl įvaikinta Filipa Palfri, sužinojusi apie tikrąją motiną ir pradėjusi ieškoti savo praeities, patiria netikėtą šoką. Ką ji randa savo praeity, ką suvokia ir kas jos laukia ateityje, sužinosite perskaitę knygą, kurioje iš tiesų susipina gilus gyvenimo ir žmogaus sielos gelmių pažinimas.
Jei man kas nors būtų pasakęs, kad aš kada nors pamilsiu F. D. Džeims romanus, aš būčiau tokiam žmogui atsakęs, kad jis yra visiškas pamišėlis. Juk pirmoji mano perskaityta šios rašytojos knyga buvo tokia nuobodi, kad aš per daug netuščiažodžiaudamas tiesiog „sumaliau ją į miltus“. Tačiau, žiūrėk, atėjo karantinas, o su juo ir daug laisvo laiko. Na o su laisvu laiku atėjo ir noras pabaigti visas asmeninėje bibliotekoje užsigulėjusias knygas. To rezultatas – dar vienas neatrastas detektyvinis talentas! Knygoje „Nekaltas kraujas“ rašytoja pateikia išties neeilinę dramą. Joje autorė iškelia nepaprastą klausimą – ką mes darytume, jei sužinotume, kad mūsų motina yra kalta dėl žmogžudystės ir, kad prabėgus dešimtmečiui pagaliau yra išleidžiama į laisvę. Filipos Palfri tokia žinia visiškai nesujaudino. Ši rafinuoto skonio jauna mergina, įtėvių auklėta pagal geriausias britų tradicijas, neišsigąsta apkalbų ir susitinka su vaikžude nusikaltėle. Juk ji yra jos gimdytoja, o gimdytojai ir jų vaikai yra susieti neatsiejamais kraujo ryšiais. Mergina nori apsaugoti motiną nuo pasaulio, kurį dešimties metų įkalinimas privertė kalinę visiškai pamiršti. Tačiau šioje istorijoje bus ir kitas nieko negalintis pamiršti žmogus. Tai Normanas Skeisas, žmogus, kurio dukrą praeityje nužudė Meri Dakton, Filipos Palfri mama. Dešimt metų jis kaupė pagiežą ir laukė, kada galės įvykdyti teisingumą, kurį šalies teisinė sistema pamiršo įgyvendinti. Tad Temzės upei tekant, o Šv. Jokūbo parko medžiams žydint, Londono gatvėse tykos plėšrūnas, laukiantis savo būsimos aukos... Romanas „Nekaltas kraujas“ yra tikrai neblogas kūrinys. Tai viena tų knygų, kurių siužetas yra labai paprastas, tačiau kurių personažai tikrai tokie nėra. Vien dėl to aš kartais labai stipriai nusistebėdavau, mat negalėdavau patikėti, kad Filisė Dorotė Džeims yra detektyvų rašytoja, o ne tikrų tikriausia psichologė! Savo knygoje autorė daug kalba apie kaltę, kerštą, kraujo ryšius ir atpirkimą. Rašytojos įkvėpimu čia tapo 1975-ais metais priimtas Vaikų globos įstatymo 64-asis paragrafas, kuriame kalbama apie įvaikintų vaikų teisę sužinoti savo tikrųjų tėvų vardus ir pavardes. Būtent po to autorei gimė mintis parašyti romaną apie įvaikinimą, apie vaikų sukurtas iliuzijas ir tą kartais gana skaudžią tiesą. Autorė taip pat daug kalba ir apie artimojo mirtį, kuri su savimi pasiima visą meilę, bendravimo džiaugsmą, juoką siekius ir viltis. Rašytoja taip pat atkreipia visų dėmesį ir į atpirkimą, kuris reiškia ne kažkokį veiksmą ir gailestį dėl jo rezultatų, o atsakymą už to veiksmo rezultatus. Skaitydami knygą mes panirsime į tapatybės ieškojimo kelionę, kurioje autorė naudodamasi detektyvinio romano galimybėmis mums pasiūlys meistrišką žmogaus sielvarto portretą. Manau netolimoje ateityje pasiimsiu pakartotinai skaityti romaną „Žmogžudysčių kambarys“, kuris anksčiau man tapo tikru galvos skausmu. Na o kol šis planas virs realybe aš tiesiog sakau: „Ačiū tau, Filise, ir iki greito pasimatymo!“
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą