Paieška

Rodomi pranešimai su žymėmis Alistair MacLean. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Alistair MacLean. Rodyti visus pranešimus

2016 m. vasario 20 d.

„Lėlė ant grandinės“ ~ Alisteras Maklinas

„Lėlė ant grandinės“
(Alisteras Maklinas, 1991 m.). Knygos įvertinimas: ⭐2/5.

Aprašymo nėra.

Kadangi nėra jokio oficialaus knygos aprašymo, aš trumpai nupasakosiu šio romano siužetą. Knygoje pasakojama apie majorą Polą Šermaną iš Interpolo, kuris atvyksta į Amsterdamą, susitikti su vienu pažįstamu. Šis turėjo jam perduoti itin svarbią žinią, kurios negalima buvo pasiųsti užšifravus, ar laukti kol ji bus perduota saugia linija. Deja, Polui tik nusileidus oro uoste, jo draugas nužudomas vidury baltos dienos, visų akyse. Visgi mūsų herojaus tai neišgąsdina ir jis imasi aiškintis nusikaltimą, bei ieškoti dėl to kaltų.

Romano siužetas, kaip jau pastebėjote, yra labai paprastas, net kiek banalokas, ypač kai sužinome, kad viskas sukasi apie narkotikus. Visgi knyga nėra visiškai banali ir man pasirodė net įdomiausia Maklino knyga iš tų kurias esu skaitęs.

Knygos veikėjas pasirodė irgi įdomus. Jis yra pasidaręs plastinę operaciją, bagaže vežiojasi porą patikimų pistoletų, nedidelį, bet meistriškai padarytą įsilaužėlio įrankių rinkinį, neieško žodžio kišenėje, o kietumo jam pavydėtų dauguma šiuolaikinių detektyvų. Romanas pateikiamas iš pirmojo asmens perspektyvos, kur linksmas ir sarkastiškas personažas pasakoja savo nuotykius bandant pagauti narkotikų platintojus ir jų vadeivą.

Veiksmas vyksta daugelyje vietų, tarp kurių klubas, sandėlis, bažnyčia, prieplauka, daržinė, kranas ir t. t., kas buvo labai šaunu, nes kiek pamenu, ankstesnėse Maklino knygose veiksmas daugiausia vykdavo laive. Beje veiksmas vyksta gūdžiais 1960 metais.

Pasakojimas yra gan greitas, tad nuobodžiauti nėra kada. Kartais net kiek per daug greitai peršokama nuo vieno dalyko prie kito, tad bent trumpam užsigalvojus tekdavo persiskaityti visą pastraipą iš naujo.

Labiausiai įspūdį gadino tie nelemti narkotikai, kuriais aš, visai kaip ir pagrindinis romano veikėjas esu, cituoju: „sotus iki kaklo“. Nežinau kodėl, bet narkotikų tema man yra labai nevykusi, išsemta ir taip įgrisusi, kad net vemti verčia. Galbūt, taip yra todėl, kad kol kas nesu skaitęs nė vienos vertos knygos, kurios veiksmas suktųsi apie narkotikus. Skaityti keli nevykę lietuvių rašytojų romanai, manau, prie to irgi prisidėjo.

Kaip bebūtų, ši rašytojo knyga yra verčiausia būti perskaityta lietuviškai, o jos pabaiga pasirodė ne iš piršto laužta. Pogrindinė gauja, bejėgės aukos, žiaurus sadistas, krūva ginklų ir dar daugiau Jūs privers jaustis taip, lyg Jūs būtumėte ne stebėtojai, o šio pasakojimo dalyviai.

2014 m. gruodžio 24 d.

„Numirėlio gerklėje“ ~ Alisteris Maklinas

„Numirėlio gerklėje“
(Alisteris Maklinas, 1995 m.). Knygos įvertinimas: ⭐2/5.

Ši knyga – dovana nuotykinio žanro mėgėjams. Veiksmas vyksta Škotijos vakarinėje pakrantėje, kur pastebėta, kad dingsta laivai, gabenantys aukso ir brangenybių krovinius. Kyla įtarimas, kad laivai yra grobiami. Su slapta misija laivu „Fairkrestas“ siunčiamas slaptas agentas Filipas Kalvertas išsiaiškinti padėties. Žmogžudystės, įkaitų grobimas, išdavystės. Su visu tuo teks susidurti F. Kalvertui jūroje ir pakrantės salose.

Iš tikrųjų susimaišiau pirkdamas šią knygą. Aš rinkausi ją, mat prieš tai kažkada skaitytas „Įkaitų bokštas“, pasirodė gan neblogas skaitalas. O tiesa yra tame, kad įkaitų bokštą parašė Džonas Denis pagal Alisterio Maklino scenarijų. Ten knyga buvo gan greito siužeto su daug veiksmo ir viso kito. Na o kalbant apie „Numirėlio gerklėje“, tai ji labiau priminė kažkada labai labai seniai skaitytą kitą Maklino kūrinį – „Lokių sala“. Ten veiksmas irgi vyko laive, buvo aukso ir blogiukų, kas, turbūt, yra tipiška kalbant apie Maklino kūrybą. Deja knyga sulaukė žemo mano įvertinimo. „Numirėlio gerklėje“ pasakojama, apie tai, kaip dingsta laivai gabenę įvairius krovinius nuo aukso iki deimantų. Viską išsiaiškinti, kaip visad, siunčiamas vienas britų agentų ir šioje vietoje Maklinas įžengia į Flemingo vandenis. Atrodo turėtų būti puiku, slapti agentai, laivai, narai, malūnsparniai ir pan., bet, deja, taip nėra. Knyga parašyta iš pirmo asmens perspektyvos, agento Filipo Kalverto akimis. Tačiau jis per daug jau detaliai viską piešia, aprašinėja kiekvieną savo poelgį ar išgyvenimą, kas labai vargina. Norėjosi kažko greito, bet vietoj to gavau gan neįdomaus personažo veiksmų ataskaitą. Agento pasisakymai gan taiklūs ir kandūs, bet labai holivudiškai banalūs, tarkim „Mano galvoje užsidegė raudona pavojaus lemputė. Dargi ne viena, o visa girlianda. Įspūdis buvo toks, lyg mano galvoje būtų įsižiebusi visa kalėdinė eglutė“. Kažkokiu būdų sugebėta nueiti iki Kalėdų!? Kalba parašyta grynai kaip kino filmui, kuriam gal ir tiktų, bet knygoje atrodė išties varganai. Pagal knygą beje yra pastatytas filmas, kuriame vaidina Antonis Hopkinsas. Knygos siužetas gan vidutiniškas, visai kaip ir pati knyga. Susidaro toks įspūdis, kad bandyta Flemingo tipo šnipinėjimo romaną sujungti su klasikiniu Agatos Kristi stiliaus kūriniu. Kažkas grobia laivus, neaišku kas, kažkas gadina racijas, neaišku kas, kažkas vos nenusuka geriečiui sprando, neaišku kas, na o viskas paaiškės tik knygos pabaigoje. Sakyčiau knyga daugiau jaunimui, bet, tiesa pasakius, nežinau ar ir jaunimui ji patiktų.

2013 m. rugpjūčio 4 d.

„Įkaitų bokštas“ ~ Džonas Denis ir Alisteras Maklinas

„Įkaitų bokštas“
(Džonas Denis ir Alisteras Maklinas, 1994 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Superslaptų JAV armijos Lap-lazerių vagystė, kelių neprilygstamų vagių kelionė į Paryžių duoda pagrindo manyti, kad nusikaltėlių pasaulio genijus, besimaskuojantis Smito pavarde, planuoja patį įžūliausią, patį šiurpiausią užpuolimą per visą kriminalistikos istoriją.

Man patiko. Labai paprastas, gal kiek vaikiškas ir Holivudiškai banalus kūrinys, nes kiek žinau ši knyga parašyta pagal kino scenarijų, bet man patiko. O dar labiau būtų patikusi, jei ją būčiau skaitęs paauglystėje. Čia yra daug veiksmo, yra super blogiukas, super geruolis, nepaprasta vagių komanda, lazeriai ir pan. Atrodo lyg ir nieko netrūksta. Neapkrauna sąmonės veikėjų psichologija, dramomis, išgyvenimais ir verkšlenimais. Filmas turėtų būti irgi neblogas.

2012 m. gegužės 27 d.

„Lokių sala“ ~ Alisteris Maklinas

„Lokių sala“
(Alisteris Maklinas). Knygos įvertinimas: ⭐1/5.

Įžymaus anglų rašytojo A.Maklino aštraus siužeto detektyvas, pasakojantis apie slaptojo agento darbą likviduojant banditų gaują, išsiruošusią į tolimą šiaurės salą parsigabenti paslėpto aukso.

Apsigavau aš perskaitęs aprašymą, kad knyga apie slaptąjį agentą. Deja šiam agentui iki tikro agento tai milijonas mylių. Kažkoks šunagentis. Knyga tikrai nuobodi, o pabaiga dar nuobodesnė ir šiaip niekam tikus. Nėr ką daugiau ir be pridurti. 1 balas.