Aprašymo nėra.
Kadangi nėra jokio oficialaus knygos aprašymo, aš trumpai nupasakosiu šio romano siužetą. Knygoje pasakojama apie majorą Polą Šermaną iš Interpolo, kuris atvyksta į Amsterdamą, susitikti su vienu pažįstamu. Šis turėjo jam perduoti itin svarbią žinią, kurios negalima buvo pasiųsti užšifravus, ar laukti kol ji bus perduota saugia linija. Deja, Polui tik nusileidus oro uoste, jo draugas nužudomas vidury baltos dienos, visų akyse. Visgi mūsų herojaus tai neišgąsdina ir jis imasi aiškintis nusikaltimą, bei ieškoti dėl to kaltų.
Romano siužetas, kaip jau pastebėjote, yra labai paprastas, net kiek banalokas, ypač kai sužinome, kad viskas sukasi apie narkotikus. Visgi knyga nėra visiškai banali ir man pasirodė net įdomiausia Maklino knyga iš tų kurias esu skaitęs.
Knygos veikėjas pasirodė irgi įdomus. Jis yra pasidaręs plastinę operaciją, bagaže vežiojasi porą patikimų pistoletų, nedidelį, bet meistriškai padarytą įsilaužėlio įrankių rinkinį, neieško žodžio kišenėje, o kietumo jam pavydėtų dauguma šiuolaikinių detektyvų. Romanas pateikiamas iš pirmojo asmens perspektyvos, kur linksmas ir sarkastiškas personažas pasakoja savo nuotykius bandant pagauti narkotikų platintojus ir jų vadeivą.
Veiksmas vyksta daugelyje vietų, tarp kurių klubas, sandėlis, bažnyčia, prieplauka, daržinė, kranas ir t. t., kas buvo labai šaunu, nes kiek pamenu, ankstesnėse Maklino knygose veiksmas daugiausia vykdavo laive. Beje veiksmas vyksta gūdžiais 1960 metais.
Pasakojimas yra gan greitas, tad nuobodžiauti nėra kada. Kartais net kiek per daug greitai peršokama nuo vieno dalyko prie kito, tad bent trumpam užsigalvojus tekdavo persiskaityti visą pastraipą iš naujo.
Labiausiai įspūdį gadino tie nelemti narkotikai, kuriais aš, visai kaip ir pagrindinis romano veikėjas esu, cituoju: „sotus iki kaklo“. Nežinau kodėl, bet narkotikų tema man yra labai nevykusi, išsemta ir taip įgrisusi, kad net vemti verčia. Galbūt, taip yra todėl, kad kol kas nesu skaitęs nė vienos vertos knygos, kurios veiksmas suktųsi apie narkotikus. Skaityti keli nevykę lietuvių rašytojų romanai, manau, prie to irgi prisidėjo.
Kaip bebūtų, ši rašytojo knyga yra verčiausia būti perskaityta lietuviškai, o jos pabaiga pasirodė ne iš piršto laužta. Pogrindinė gauja, bejėgės aukos, žiaurus sadistas, krūva ginklų ir dar daugiau Jūs privers jaustis taip, lyg Jūs būtumėte ne stebėtojai, o šio pasakojimo dalyviai.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą