Ši knyga – dovana nuotykinio žanro mėgėjams. Veiksmas vyksta Škotijos vakarinėje pakrantėje, kur pastebėta, kad dingsta laivai, gabenantys aukso ir brangenybių krovinius. Kyla įtarimas, kad laivai yra grobiami. Su slapta misija laivu „Fairkrestas“ siunčiamas slaptas agentas Filipas Kalvertas išsiaiškinti padėties. Žmogžudystės, įkaitų grobimas, išdavystės. Su visu tuo teks susidurti F. Kalvertui jūroje ir pakrantės salose.
Iš tikrųjų susimaišiau pirkdamas šią knygą. Aš rinkausi ją, mat prieš tai kažkada skaitytas „Įkaitų bokštas“, pasirodė gan neblogas skaitalas. O tiesa yra tame, kad įkaitų bokštą parašė Džonas Denis pagal Alisterio Maklino scenarijų. Ten knyga buvo gan greito siužeto su daug veiksmo ir viso kito. Na o kalbant apie „Numirėlio gerklėje“, tai ji labiau priminė kažkada labai labai seniai skaitytą kitą Maklino kūrinį – „Lokių sala“. Ten veiksmas irgi vyko laive, buvo aukso ir blogiukų, kas, turbūt, yra tipiška kalbant apie Maklino kūrybą. Deja knyga sulaukė žemo mano įvertinimo. „Numirėlio gerklėje“ pasakojama, apie tai, kaip dingsta laivai gabenę įvairius krovinius nuo aukso iki deimantų. Viską išsiaiškinti, kaip visad, siunčiamas vienas britų agentų ir šioje vietoje Maklinas įžengia į Flemingo vandenis. Atrodo turėtų būti puiku, slapti agentai, laivai, narai, malūnsparniai ir pan., bet, deja, taip nėra. Knyga parašyta iš pirmo asmens perspektyvos, agento Filipo Kalverto akimis. Tačiau jis per daug jau detaliai viską piešia, aprašinėja kiekvieną savo poelgį ar išgyvenimą, kas labai vargina. Norėjosi kažko greito, bet vietoj to gavau gan neįdomaus personažo veiksmų ataskaitą. Agento pasisakymai gan taiklūs ir kandūs, bet labai holivudiškai banalūs, tarkim „Mano galvoje užsidegė raudona pavojaus lemputė. Dargi ne viena, o visa girlianda. Įspūdis buvo toks, lyg mano galvoje būtų įsižiebusi visa kalėdinė eglutė“. Kažkokiu būdų sugebėta nueiti iki Kalėdų!? Kalba parašyta grynai kaip kino filmui, kuriam gal ir tiktų, bet knygoje atrodė išties varganai. Pagal knygą beje yra pastatytas filmas, kuriame vaidina Antonis Hopkinsas. Knygos siužetas gan vidutiniškas, visai kaip ir pati knyga. Susidaro toks įspūdis, kad bandyta Flemingo tipo šnipinėjimo romaną sujungti su klasikiniu Agatos Kristi stiliaus kūriniu. Kažkas grobia laivus, neaišku kas, kažkas gadina racijas, neaišku kas, kažkas vos nenusuka geriečiui sprando, neaišku kas, na o viskas paaiškės tik knygos pabaigoje. Sakyčiau knyga daugiau jaunimui, bet, tiesa pasakius, nežinau ar ir jaunimui ji patiktų.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą