„Esi tiktai velnias“ ~ Džo Aleksas

„Esi tiktai velnias“ (Džo Aleksas, 1994 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Žymaus kriminalinių romanų autoriaus (tikroji pavardė Maciejus Slomcszynskis) knygoje veikia tuo pačiu vardu ir pavarde – Džo Aleksu – vadinamas Skotlend Jardo talkininkas, padėjęs ištirti daugybę bylų, kurios policijai nebuvo įkandamos. Romane įmenama neįtikėtina kriminalinė mįslė, Džo tampa beveik tobulo nusikaltimo liudininku, o susidūręs su neįprastu, policiją provokuojančiu nusikaltėliu, įviliojusiu detektyvą į metafizinių samprotavimų apie velnią ir raganas labirintą, parodo nepaprastą išradingumą...

Romanas „Esi tiktai velnias“ kelia dvejopas mintis. Iš vienos pusės, tai yra puikus detektyvo „aukso“ amžiaus pavyzdys. Iš kitos pusės – jis eilinį kartą parodo, kad iš mados gali išeiti net ir geriausi kūriniai, o kažkada populiarios knygos, anksčiau ar vėliau tampa literatūrinėmis „iškasenomis“. Visgi lenkų rašytojas Maciejus Slomczynskis kurdamas savo angliško detektyvo pavyzdį deda dvigubas, o gal net ir trigubas pastangas, tad jo kūryba ne tik atrodo labai kokybiška bet ir yra velniškai įtraukianti. Šioje knygoje autorius kalba apie tobulą nusikaltimą, kurį padaro žmogus, turintis absoliutų alibi ir nenuspėjamą nužudymo motyvą. Jei to dar būtų negana kūrinys yra pripildytas dar ir mitologijos, bei antgamtinių jėgų veikimo. Tai ne tik suteikia pasakojimui papildomą paslaptį, bet ir kuria tą keistą, bei bauginančią atmosferą.

„Užuodžiu kraują...“ ~ Džou Aleksis

„Užuodžiu kraują...“ (Džou Aleksis, 2000 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Seras Gordonas Bedfordas, nenorėdamas stoti skersai kelio savajai žmonai ir jos mylimajam, nusprendžia nusižudyti. Tačiau iš gyvenimo garsusis naktinių drugių žinovas pasitraukia labai jau keistomis aplinkybėmis: nei ant kabineto durų rankenos, nei ant nuodų stiklainėlio nepalikęs nė vieno savo pirštų atspaudo, užsisakęs kitai dienai bilietus kelionei į Ameriką ir parašęs net du atsisveikinimo laiškus, kurie vienas su kitu visiškai nesusiję ir ant kurių taip pat, deja, nerasta savižudžio pirštų atspaudų...

Gordonas Bedfordas, profesorius, ekonomistas, kuris rašydavo apie drugelius, randamas negyvas prie savo rašomojo stalo. Kaip manoma – nunuodytas. Policija iš pradžių pamano, kad tai savižudybė, net savižudžio raštelį randa. Tačiau apieškojus kambarį detaliau, randamas dar vienas savižudžio raštelis. Ką reiškia du rašteliai ir kas kaltas dėl profesoriaus mirties, bandys išsiaiškinti policija.

Džou Aleksis arba Džo Aleksas yra lenkų rašytojo Maciej’o Slomczynski’o pseudonimas. Po šiuo pseudonimu rašytojas rašė detektyvus, kurie vyksta Anglijoje ir yra tikra klasikinė angliška mįslė. Džou Aleksis yra rašytojo pseudonimas ir pagrindinio knygos veikėjo vardas. Knygos veikėjas Džou taip pat yra detektyvų rašytojas ir Skotland Jardo pagalbininkas. Jis padeda įminti įvairias mįsles ir nusikaltimus. Nedaug esu skaitęs knygų parašytų lenkų rašytojų, bet šios išties vertos dėmesio. Gan įdomus rašytojo pasirinkimas rašyti detektyvus kurių veiksmas vyksta Anglijoje. Nesidomėjau detaliau, kokia to priežastis, gal rašytojas ten gyveno ar turėjo giminių, kiek žinau jis yra maišyto kraujo, tad priežasčių gali būti įvairių. Kaip bebūtų, juk svarbiausia ne priežastis, o kokybė. Knyga iš esmės pasimeta tarp begalės panašių romanų, tačiau man patiko, galbūt, labiausiai dėl to, kad buvau jau išsiilgęs klasikinės angliškos mįslės. Namuose nužudoma šeimos galva, o visi tampa įtariamaisiais. Įminti mįslę bandoma aiškinantis mirties aplinkybes bei vykdant šeimos narių apklausą. Tikra Agatos Kristi siužeto knyga. Pabaiga, o tiksliau nusikaltimas, atskleidžiamas gan detaliai pateikiant padarytas išvadas. Dar turiu vieną šio rašytojo knygą, tad ateityje dar bus apžvalgų.

„Tikrai jį nužudžiau“ ~ Džo Aleksas

„Tikrai jį nužudžiau“ (Džo Aleksas, 1994 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Detektyviniame romane aštriai susipina inteligentų interesai ir dramatiški, tragiški likimai, įdomiai narpliojama aštri intriga.

Knygoje pasakojama kaip du mokslininkai yra ties atradimu, kuris gali pakeisti sintetinių medžiagų pramonę. Taip jau atsitinka, kad policija gauna anoniminį raštelį su pranešimu, kad mokslininkams gresia mirtinas pavojus. Vienas policininkas, kuris yra geras vieno mokslininko bičiulis, labai sunerimsta ir pasiūlo savo pagalbą. Deja mokslininkas tai priima už nerimtą pokštą. Tuomet bičiulis paprašo kito savo draugo, kuris kaip tik vyksta pasisvečiuoti pas mokslininką į dvarą, pagalbos. Jis paprašo, kad draugas ir rašytojas Džo Aleksas pastebėtų dvarą ir visus gyventojus, bei svečius. Gal netyčiom jis pastebės kažką įtartino. Gan painus atrodo siužetas, kai bandau jį aprašyti, bet iš tikrųjų taip nėra. Knyga parašyta lenkų rašytojo Maciej’o Slomczynski’o, pasirašiusio Džo Alekso slapyvardžiu. Taip romano herojaus ir rašytojo slapyvardis tas pats. Jei atvirai niekaip nebūčiau atspėjęs, jei nebūčiau pasidomėjęs rašytoju, kad knyga parašyta lenko. Knygos veiksmas vyksta Anglijoje, visi knygos herojai ir atmosfera tikrai angliška. Šiaip knyga sakyčiau yra klasikinis detektyvas, primena Agatos Kristi kūrybą. Knyga man pasirodė per vidurį, nes niekuo neišsiskyrė ir nepasiūlė nieko naujo. Be to analoginių esu skaitęs marias, o ir siužetas labai nuspėjamas. Viena kas man tikrai patiko, kad knygos pabaigoje labai aiškiai išdėstyta kas žudikas ir kodėl. Nekyla neaiškumų ar klausimų, kaip kitose knygose. Mėgėjams šis kūrinys turėtų patikti, o apsiskaičiusiems – nebūtinai. Visgi šaunu, kad kaimyninės šalies rašytojai irgi moka suregzti ne ką prastesnius detektyvus nei anglai. Ir dar vienas dalykas. Pavyko atspėti kas yra žudikas, net nesivadovaujant jokia logika. Nors kaip jau minėjau, knyga gan nuspėjama.