2024 m. II ketv.: „Vaikinai iš Biloksio“ ~ John Grisham

„Vaikinai iš Biloksio“ (John Grisham, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Dvi šeimos teisingumo akistatoje.

Johnas Grishamas, savo kūryboje sugrįžęs į Misisipę, pasakoja jaudinančią istoriją apie du imigrantų šeimų sūnus, vaikystės draugus, galiausiai atsidūrusius skirtingose įstatymo pusėse. Grishamui būdingi intriguojantys siužeto posūkiai ir vingiai prikaustys jūsų dėmesį iki paskutinio puslapio, kuriame lauks stulbinama atomazga.

Daugumą pastarojo šimtmečio metų Biloksis garsėjo savo pajūriu, kurortais ir jūrų gėrybių pramone. Tačiau jis turėjo ir savo tamsiąją pusę. Šis miestas buvo žinomas dėl korupcijos bei nusikalstamos veiklos, pradedant azartiniais lošimais, prostitucija, alkoholio kontrabanda, prekyba narkotikais ir baigiant užsakomosiomis žmogžudystėmis. Visa tai kontroliavo nedidelė banditų grupuotė. Remiantis gandais, dauguma jos narių priklausė Diksio mafijai.

Keitas Rudis ir Hju Malkas užaugo septintajame dešimtmetyje Biloksyje. Vaikystėje jie buvo geri draugai, Mažosios lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyviai. Paauglystėje gyvenimo tėkmė juos nubloškė į skirtingas puses. Keito tėvas tapo žymiu prokuroru, pasiryžusiu „išvalyti pakrantę“. O Hju tėvas pasidarė Biloksio nusikalstamo pasaulio bosu. Keitas pasirinko teisės studijas ir sekė tėvo pėdomis. Hju, pirmenybę teikęs naktiniam gyvenimui, dirbo tėvui priklausančiuose klubuose. Neišvengiamai artėjo šeimų akistata, kuri galiausiai įvyks teismo salėje.

Didelės apimties sagoje „Vaikinai iš Biloksio“, kupinoje istorinių detalių ir ryškių, nepamirštamų personažų, ant plauko pakibęs visas gyvenimas.

Džonas Grišemas yra garsus amerikiečių autorius, labiausiai žinomas dėl savo kvapą gniaužiančių teisinių trilerių. Gimęs 1955 m. vasario 8 d. Džounsboro mieste, Arkanzaso valstijoje, Grišemas augo baptistų šeimoje, kur augo ir jo noras siekti teisininko karjeros. 1977 m. jis įgijo apskaitos bakalauro laipsnį Misisipės valstijos universitete, o 1981 m. – teisės mokslų daktaro laipsnį Misisipės universiteto Teisės fakultete. Grišemas beveik dešimtmetį praktikavo teisę, specializavosi baudžiamosios gynybos ir asmens sužalojimo bylose. Jo pirmosios patirtys teisinėje sferoje padarė didelę įtaką jo kūrybai. 1983 m. jis buvo išrinktas į Misisipės Atstovų Rūmus, kur dirbo iki pat 1990 m. Jo literatūrinė karjera prasidėjo 1989 m. išleidus pirmąjį romaną „Metas žudyti“. Nors knyga nebuvo komerciškai sėkminga, antrasis romanas – „Firma“ (1991) tapo pasauliniu bestseleriu, pagal kurį buvo netgi pastatytas labai sėkmingas filmas su aktoriumi Tomu Kruzu (Tom Cruise) pagrindiniame vaidmenyje. Šio romano ir jo ekranizacijos sėkmė ne tik papildė jaunojo rašytojo kišenę, bet ir atkreipė skaitytojų dėmesį į anuomet dar mažai kam žinomą autorių. Per vaisingą savo, kaip teisinių trilerių rašytojo, karjerą ponas Grišemas parašė daugybę bestselerių, tokių kaip „Pelikano dosjė“, „Klientas“, „Partneris“ ar „Testamentas“. Jo knygose dažnai nagrinėjamos teisingumo, korupcijos ir moralinių dilemų teisinėje sistemoje temos. Daugelis jo romanų buvo pritaikyti kinui ir televizijai, kas, be jokios abejonės, tik sustiprino jo, kaip pagrindinės figūros teisinio trilerio žanre, statusą. Be savo teisinių trilerių, Grišemas yra parašęs ir vieną negrožinės literatūros kūrinį bei kelis grožinės literatūros kūrinius vaikams. Tam tikrame žmonių rate jis yra žinomas ir dėl savo filantropinės veiklos, ypač raštingumo bei teisinės pagalbos srityse. Dėl savo gilių jurisprudencijos žinių ir romanų temų, kalbančių apie dalykus, kuriuos „reikia pataisyti“, ponas Grišemas yra laikomas vienu geriausių šiuolaikinės Amerikos grožinės literatūros atstovų. Romanas „Vaikinai iš Biloksio“ taip pat priskiriamas teisinių trilerių žanrui ir kalba apie dvi kroatų imigrantų šeimas, atsidūrusias skirtingose įstatymo pusėse. Istorija, kurią šiandien kiekvienas iš mūsų galime perskaityti lietuvių kalba, prasideda šimtą metų atgal, kai Amerikos miestas Biloksis buvo šurmuliuojanti žvejų bendruomenė pietinės Misisipės įlankos pakrantėje. Ten gyvenantiems žmonėms pragyvenimą užtikrindavo gausi vandenyno pasiūla, dėl kurios gyvenvietė augo kaip „ant mielių“ ir vieną dieną gavo garbingą „Jūros gėrybių sostinės“ vardą. Tačiau greitai uždirbami pinigai ir per didelės jų sankaupos žmonių kišenėse turėjo ir neigiamą pusę. Būtent tada pradėjo populiarėti azartiniai lošimai, prekyba narkotikais ir prostitucija, tapusi nenuplaunama dėme Amerikos istorijos žemėlapyje. Korumpuota policija, mafijos karai ir su darbu nesusidorojantys teisėjai buvo tik nedidelė viso to dalis. Štai tokiame laikotarpyje ir augo Keitas Rudis ir Hju Malkas: du varžovai ir geriausi draugai, tam tikru gyvenimo laikotarpiu atsidūrę skirtingose įstatymo pusėse. Hju tėvas anuomet buvo nusikalstamo pasaulio bosas, o Džesis Rudis, Keito Rudžio tėvas, buvo aršus advokatas, siekęs atsikratyti nusikalstamumo mieste. Nenuostabu, kad vaikams suaugus, jie pasekė savo mylimų tėvų pėdomis. Na, o kuo visa tai anksčiau ar vėliau pavirto, aš leisiu Jums patiems sužinoti. Aš tiesiog pasakysiu tai, kad romanas „Vaikinai iš Biloksio“ yra viena tų knygų, kuriose detaliai nagrinėjamos nusikaltimo, bausmės, kaltės, keršto ir teisingumo temos. Taip, ji yra gana ilga – net 496 puslapių, tačiau talpina savyje įdomią, nors ir gėdingą Amerikos istorijos dalelę. Nepamirškime ir nepriekaištingos pono Grišemo prozos, ar puikiai išplėtotų aplinkos ir veikėjų aprašymų, kurie skaitytojui užtikrins patį didžiausią skaitymo malonumą. Bet „Luktelk!“ – pertrauksite mane Jūs ir paklausite: „Ar knyga yra tiek gera, kad tu ją pasiliktum savo asmeninės bibliotekos lentynoje?“ O atsakymas būtų paprastas: „Ne“. Taip, knyga yra iš tiesų labai šauni ir įdomi, tačiau perskaitęs visus į lietuvių kalbą išverstus Džono Grišemo romanus galiu užtikrintai pasakyti, kad jų yra daug, daug įdomesnių. Neklauskite manęs, kurie iš jų man patiko labiausiai, geriau patys tą sužinokite įsitaisę patogiame fotelyje su knyga rankoje arba pasinagrinėję kitas rašytojo knygų apžvalgas šiame mano tinklaraštyje.

Kitos skaitytos knygos

● „Memoria“ ~ David Lagercrantz: ⭐3/5.
● „Arkties nuotaka“ ~ Aslak Nore: ⭐1/5.
● „Šešėlis“ ~ Kristina Ohlsson: ⭐3/5.
● „Konteineris“ ~ A. M. Ollikainen: ⭐3/5.

„Teisėjo sąrašas“ ~ John Grisham

„Teisėjo sąrašas“ (John Grisham, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Romane „Demaskuotojas“ Leisė Stolts ėmėsi tirti korumpuoto teisėjo, kuris ėmė milijoninius kyšius iš kriminalinio susivienijimo. Jai pavyko sulaikyti nusikaltėlius, tačiau tik po to, kai ją pačią užpuolė, ir ji vos nežuvo. Po trejų metų, artėjant keturiasdešimtmečiui, Leisė Stolts jau pavargo nuo darbo Floridos teisėjų veiklos vertinimo komisijoje ir yra pasiruošusi pokyčiams.

Tačiau tada ji susitinka su paslaptinga moterimi, kuri tokia įsibaiminusi, kad dangstosi slapyvardžiais ir jokiu būdu nesutinka atskleisti savo tapatybės. Na, bent jau kol kas.

Prieš dvidešimt metų Džerės Krosbi tėvas buvo nužudytas, o byla nuo to laiko vis dar neištirta, tyrimas taip ir nepajudėjęs iš mirties taško. Vis dėlto Džerė įtariamąjį turi – ji taip įniko į tėvo žudiko paieškas, kad įtariamąjį sekė du dešimtmečius. Paaiškėjo stulbinantis faktas – jo aukų gali būti ne viena.

Įtarinėti lengva, bet įrodyti, regis, neįmanoma. Tas žmogus nepaprastai nuovokus, kantrus ir visad žingsniu lenkia teisėsaugą. Klastingiausias iš visų žinomų serijinių žudikų. Jis išmano teismo mediciną, policijos procedūras, o svarbiausia – teisę.

Jis – teisėjas iš Floridos. Ir jis turi sąrašą aukų. Tiems žmonėms tiesiog nepasisekė, kad kadaise su juo prasilenkė ir kažkokiu būdu jį užrūstino. Kaip Leisei jį prigriebti, kad pačios pavardė neatsidurtų tame jo sąraše?

Džonas Grišemas yra vienas produktyviausių JAV autorių. Pasaulyje jis geriausiai žinomas dėl savo teisinių trilerių, kurie yra vienas iš kriminalinės literatūros pogrupių. Jo knygų pagrindinis veikėjas dažniausiai būna teisininkas, o teisinė sistema yra viena iš centrinių romanų dalių. Tarp geriausių jo kūrinių patenka tokios knygos kaip „Metas žudyti“, „Firma“, „Klientas“ ir kt. Šie romanai, be daugelio kitų, vėliau virto ir garsiais Holivudo filmais. Grišemas išleido daugiau kaip 40 romanų, šį sąrašą papildydamas po viena nauja knyga kasmet. Knygoje „Teisėjo sąrašas“ autorius kalba gana baugia tema, kurios pabaigą norės sužinoti visi rimti detektyvinės literatūros gerbėjai. Čia dėmesio centre atsiduria Leisė Stolts, kuri dirbdama „Teisėjų veiklos vertinimo komisijoje“ jau spėjo susidurti su didžiausiu korupcijos skandalu teisinėje sistemoje. Ji yra beveik keturiasdešimties metų moteris, vis dažniau susimąstanti apie karjeros pokyčius ir netgi vedybas. Tačiau tuomet į ją kreipiasi išsigandusi moteris, žinanti gana baugią paslaptį. Jos vardas yra Džerė Krosbi, tačiau Leisei ji prisistato išgalvotu vardu. Moteris teigia žinanti kas prieš dvidešimt metų nužudė jos tėvą. Tada kaltininkas nebuvo surastas, tačiau Džerė mano jį aptikusi. Jai būtinai reikia Leisės pagalbos, mat kaltininkas yra nepriekaištingos reputacijos teisėjas. Ji niekada neprarado vilties surasti tėvo mirties kaltininką ir naudodamasi skirtingomis tapatybėmis, seklių darbu ir buvusio policininko dėka atliko išsamų tyrimą. Taip palaipsniui ji aptiko ir daugiau žudiko aukų, kurios visos buvo nužudytos tuo pačiu būdu. Ji yra visiškai įsitikinusi savo įtarimais, tačiau įrodymų – neturi. Juk teisėjas Rosas Banikas yra nepaprastai sumanus psichopatas, geriau negu kas kitas išmanantis įstatymus ir policijos veikimo principus. Kol jis ieško naujos aukos savo sukruvintoms rankoms, Leisė turi atrasti tiesą ir tuo pat metu nepakliūti į teisėjo sąrašą... Romanas „Teisėjo sąrašas“ yra išties šaunus teisinis trileris. Tai pirmasis Džono Grišemo romanas kalbantis apie serijinio žudiko medžioklę. Taip, kai kam jis gali pasirodyti per daug „sausas“ ir netgi lėkštas, tačiau asmeniškai man jis pasirodė tikrai vertas dėmesio. Jame autorius grįžta prie Leisės Stolts, veikėjos, kuri praeitoje knygoje pričiupo pajamas slapsčiusį teisėją ir netgi tapo žmogumi padėjusiu išsiaiškinti „Vieną didžiausių kyšininkavimo skandalų Amerikos jurisprudencijos istorijoje“. Kai į ją kreipėsi paslaptingoji Mardžė, Leisė pamanė, kad tai dar viena pamišėlė. Juk Leisei nuolat tekdavo turėti reikalų su visokiais pakvaišėliais ir isterikais, nešinais dokumentų segtuvais, – esą kažkoks teisėjo mantiją vilkintis niekšelis neabejotinai korumpuotas. Tačiau Mardžė, ar koks jos tikrasis vardas, neatrodė, nei pakvaišėlė, nei isterikė. Ji kažką susekė ir buvo nepaprastai įsibaiminusi. Leisė net pati negalėjo pasakyti kodėl, tačiau mintis apie pakvaišusį teisėją ją labai sudomino. Gal iš dalies dėl to, kad tarnyboje diena iš dienos ją vargino visokie tušti ir nuobodūs nelaimingų žmonių, neturinčių ko prarasti, zyzimai ir jų menkos bėdos. O štai pareigas einančio teisėjo žmogžudystės – ohoho, kokia sensacija! Na o kaip Leisei seksis surinkti įrodymus reikalingus psichopato įkalinimui cypėje, aš leisiu Jums patiems sužinoti. Aš šioje vietoje tiesiog pasakysiu, kad visi ieškantys gero, teisine tema kalbančio, rašytojo, gali šioje vietoje stabdyti savo paieškas. Jūs ką tik atradote patį geriausią teisinių trilerių rašytoją ir toliau tęsti paieška yra beprasmiška. Ponas Grišemas rašo labai įtikinamai, įdomiai ir, žinoma, proziškai. Jo knygų veikėjai yra realistiški, o kalba verta „aukso puodo“. Dar nesu atradęs autoriaus, kurio žodžių dėstymas į sakinius būtų toks nepriekaištingas. Kiekvienas pono Grišemo romanų sakinys – atgaiva sielai! Na o knygų siužetai – kažkas tikrai nežemiško! Taip, Džonas Grišemas galėtų rašyti apie kasdienius teisinius mažmožius, tokius kaip smulkių ieškinių kėlimas, bylų vilkinimas ar net dokumentų kopijavimas, tačiau jis to nedaro, nes visad randa kažką įdomesnio pateikti. Na o jei ir rašytų tokiomis temomis, mes vis tiek negalėtume nuo to atsitraukti. Juk kas geriau nei buvęs teisininkas gali taip puikiai išmanyti šią sferą. Linkiu šiam rašytojui visokeriopos sėkmės, na o mums, Lietuvos skaitytojams, sulaukti dar daugiau jo „prakilnybės“ knygų!

„Metas pasigailėti“ ~ John Grisham

„Metas pasigailėti“ (John Grisham, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Klantonas, Misisipė, 1990-ieji. Džeikas Brigansas įtraukiamas į labai kontroversišką bylą. Teismas paskiria jį Driu Gemblo, baugštaus šešiolikmečio, apkaltinto vietinio šerifo pareigūno nužudymu, gynėju. Dauguma miestiečių trokšta greito teismo ir mirties bausmės, bet Brigansas atkapsto tai, kas slypi giliau, nei matoma iš pirmo žvilgsnio. Aršiai atsidavęs tikslui išgelbėti Driu nuo dujų kameros Džeikas pastato į pavojų savo karjerą, finansinį stabilumą ir šeimos saugumą.

Šiame bene asmeniškiausiame ir meistriškiausiame teisiniame trileryje per visą legendinę Johno Grishamo karjerą dar artimiau susipažįstame su ikonišku JAV Pietų miesteliu Klantonu ir ryškiais personažais, kuriuos tiek daug skaitytojų pamena su meile ir susižavėjimu. Šis seniai lauktas ir laikui nepavaldus romanas, pilnas sąmojo, dramatizmo ir širdingumo, teikia didžiulį skaitymo malonumą.

Kupina teisinių sąmokslų, mažo miestelio intrigų ir stulbinančių siužeto posūkių, kuriais išsiskiria visa teisinių trilerių meistro Johno Grishamo kūryba, „Metas pasigailėti“ yra galingiausia jo parašyta teisinė drama.

Džonas Grišemas yra bene geriausias teisinių trilerių rašytojas, kurio net keturiasdešimt septynios knygos tapo bestseleriais ne tik Amerikoje bet ir už Atlanto. Jis yra Harper Lee premijos laureatas, yra apdovanotas Kongreso bibliotekos apdovanojimu už įspūdingus grožinės literatūros kūrybinius pasiekimus. Savo naujausiame romane „Metas pasigailėti“ jis pasakoja mums tyčiniu nužudymu kaltinamo jaunuolio istoriją, kuri pavergė ne tik kritikų ir eilinių skaitytojų gretas, bet ir kino industrijos žmones, nusprendusius pagal kūrinį sukurti mini HBO serialą. Romano veiksmas mus nukelia į 1990-tų metų Misisipę, Klantoną. Čia advokatas Džeikas Brigansas paskiriamas ginti Driu Gemblą, šešiolikos metų jaunuolį, kaltinamą Fordo apygardos šerifo pavaduotojo Stiuarto Koferio nužudymu. Vaikinui yra vos tik šešiolika metų, jis yra drovus ir išsigandęs, kas daro jo nusikaltimą ne tik nežmogiškai žiauriu, bet ir nepaprastai šiurpiu. Tačiau jo motina ir sesuo, kurios gyveno Stiuarto namuose, puikiai žino šio poelgio aplinkybes: juk jos ne tik ragavo policininko kumščio skonio, bet ir buvo seksualiai išnaudojamos. Klantone policininko nužudymas, net jam nevykdant pareigos, yra laikomas tyčiniu nusikaltimu ir yra baudžiamas mirties bausme. Nužudytasis dar būdamas gyvas tuo naudojosi, kas darė ji tarsi „neliečiamu“. Berniukas turi mažai galimybių išvengti dujų kameros, o Džeikas Brigansas yra be ne vienintelis žmogus, galintis jį išgelbėti šiame prieštaringame teismo procese. Pastarasis ne tik suskaldys visuomenės nuomonę, bet ir sukels pavojų advokatui ir jo šeimai... Romanas „Metas pasigailėti“ yra vienas geriausių Džono Grišemo kūrinių. Jis yra nepaprastai gilus, dramatiškas, pilnas žmogiškumo ir atjautos. Jame kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, prievartą ir žaginimus. Šlykščias temas, siaubingus dalykus, apie kuriuos visai nesinori nei skaityti, nei šnekėti. Ir visgi ponas Grišemas juos pasirinko, nes mano, kad turi ką išdėstyti šia tema. Šioje knygoje aukomis taps ne tik nužudytasis, bet ir pats žudikas ar jo šeima. Driu Alenas Gemblas – šešiolikos metų smulkaus sudėjimo, žemas, išblyškęs, baikštus ir sugniužęs, visiškai nepanašus į žudiką, vaikinas. Jo sesuo Kira Geilė Gembl, kurią Stiuartas žagino ir mušė, ar mama Džoudė Gembl, kuri Stiuartui buvo it bokso kriaušė sporto klube. Visų jų miestas dabar nekęs, visi jie greitu metu susidurs su teisingumo sistemos rūstybe. Aišku nepamirškime ir advokato Džeiko Briganso, nuo kurio miestas nusigręš, ir kuris bus vertas PASIGAILĖJIMO visai kaip ir jo klientas. Kas yra Driu Gemblas šioje knygoje? Šaltakraujis žudikas, ar pasimetęs paauglys, kurio poelgis reiškė paprasčiausią savigyną, būtinybę, norą išgyventi, ir – pelnytą atpildą niekšui? Manau kiekvienas šios knygos skaitytojas liks tiesiog sužavėtas šiuo kūriniu, kuris ne tik eilinį kartą pademonstruos mums nepaprastus Džono Grišemo kūrybinius gabumus, bet ir įrodys, kad ponui Grišemui nėra lygių. Autorius savo literatūrinę karjerą pradėjo nuo išgalvoto Klantono miestelio, į kurį sugrįžti jį ir vėl paskatino vaizduotė. Visos Fordo apygardoje vykstančios rašytojo knygos yra tiesiog pritrenkiančios, jose autorius sukoncentruoja visą savo talentą, visus savo gebėjimus, tarsi jausdamas savotišką nostalgiją pirmajai knygai. Ją rašydamas jis buvo dar jaunas ir pilnas veržlios bei neišsenkančios energijos. Tegu ta energija lydi autorių ir toliau, o jo knygos te neišnyksta iš visų pasaulio knygynų lentynų...

„Vėjai Kamino saloje“ ~ John Grisham

„Vėjai Kamino saloje“ (John Grisham, 2021 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Sveiki sugrįžę į Kamino salą, kur gali nutikti bet kas – net ir žmogžudystė per patį uraganą, nes, pasirodo, jog tai tinkamiausias laikas nusikaltimui...

Vos tik Briusas Keiblas pradėjo ruošti sutiktuves literatūrine sėkme besimėgaujančiai rašytojai Mersersai Man, uraganas Leo nukrypo nuo savo numatytos trajektorijos ir pasuko tiesiai link salos. Floridos gubernatorius įsako pradėti evakuaciją, tad daugelis gyventojų užkala savo namų langus ir sprunka į žemyną, tačiau Briusas nusprendžia likti ir atlaikyti audrą.

Uragano žala neįsivaizduojama: namai ir kotedžai sulyginti su žeme, viešbučiai ir parduotuvės sugriautos, gatvės užtvindytos, tuzinas žmonių žuvo. Regis, viena nelaimės aukų – Briuso bičiulis, trilerių rašytojas Nelsonas Keras. Tačiau iš sužalojimų galima spręsti, kad dėl jo mirties kaltas ne vėjas – ant jo galvos matyti keletas labai įtartinų žaizdų, lyg kažkas būtų smogęs.

Kam būtų naudinga Nelsono mirtis? Vietinę policiją užgriuvo audros padarinių likvidavimo darbai, be to, ji nėra pasirengusi tirti tokius nusikaltimus. Briusas ima svarstyti, ar paslaptingieji Nelsono romanų veikėjai nebus tikresni, nei gali pasirodyti. O juk Nelsono kompiuteryje turėtų būti pastarojo romano juodraštis. Ar tik ten juodu ant balto nepateiktas raktas, ieškant nusikaltimo užsakovų? Pradėjęs nuodugniau tyrinėti, Keiblas suvokia, jog romano tekstas sukrečia labiau nei bet kuris ankstesnių Nelsono romanų siužeto vingis. Ir kelia rimtų pavojų.

Džonas Grišemas yra teisininkas, politikas ir rašytojas iš JAV. Trilerių gerbėjams labiausiai žinomas dėl savo tarptautinių bestselerių, tokių kaip „Firma“, „Bendradarbis“, „Metas žudyti“, ar „Kamino sala“. Įdomu tai, kad prieš tapdamas rašytoju, Džonas Grišemas ne vienerius metus siekė svajonės būti teisininku. Jau daug vėliau, kai bylų narpliojimas tapo kasdienybe, vieno posėdžio metu pagautas nugirstos istorijos įkvėpimo, jis sumanė nutikimo versiją perteikti knygoje. Nors pirmasis romanas stulbinančios sėkmės sulaukė ne iškart, Džonas nesiliovė rašyti. Šiandien jis žinomas visame pasaulyje, jo knygos parduotos kelių šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu. Romane „Vėjai Kamino saloje“ rašytojas grįžta į neįtikėtino grožio atogrąžų salą Floridoje, kurioje vyksta išties nešvarūs darbeliai... Uraganas „Leo“ su savo niokojančia jėga artinasi Kamino salos link. Nors sala jau evakuota, visgi knygų pardavėjas Briusas Keiblas, nepaisydamas valdžios įspėjimų, lieka vietoje. Įsismarkavęs „Leo“ ne tik sulyginą dalį salos namų su žeme, bet ir pareikalauja vienuolikos žmonių gyvybių. Viena iš aukų – trilerių rašytojas ir geras Briuso draugas Nelsonas Keras. Bet ar mirtinos Nelsono galvos traumos tikrai sukeltos audros? Briusas pradeda įtarti kažką rimtesnio, kažką besislepiančio šešėlyje. Ar tik planuojamo išleisti Nelsono romano personažai nėra paimti iš realaus gyvenimo? Briusas pradeda savo paties tyrimą ir atranda kažką daug baisesnio, kažką daug globališkesnio... Romanas „Vėjai Kamino saloje“ yra vienas geriausių kūrinių skirtų vasarai ir vasaros atostogoms. Jis lengvai skaitomas, paprastas, turintis įdomų siužetą ir gana aktualią temą. Iš pradžių jis primena eilinę kas tai padarė mįslę, tačiau gana greitai virsta stambiu nusikaltimu, kurio šešėlyje slepiasi viena farmacijos kompanija ir kelių slaugos namų valdytojai. Ją skaitydami mes ne tik, kad šauniai praleisime laiką, bet ir susirūpinsime savo susenusių artimųjų sveikata. Romane rašytojas pateikia mums kelis gyvybe alsuojančius personažus, gana sumaniai parodo sunkumus, su kuriais susiduria visi rojaus salose gyvenantys žmonės, atskleidžia baisiąją slaugos namų industrijos pusę. Rašytojas nepamiršta ir kelių teisinių vingrybių, kurios, be abejonės, lydi beveik visus autoriaus darbus. Manau visi pasiėmę skaityti šią knygą atras joje kažką savito, kažką įdomaus tik jiems patiems. Kažkam patiks lengvabūdiškas veikėjų gyvenimas, kai kas liks sudomintas praūžusios audros padariniais, o kai kas tiesiog džiaugsis nors kelioms dienoms atitrūkęs nuo to pandeminio-karantininio gyvenimo. Nors ši knyga greičiausiai netaps tuo kūriniu, dėl kurio Jūs pamilsite Džoną Grišemą, visgi ji yra tikrai įdomi ir žadinanti apetitą...

„Sergėtojai“ ~ John Grisham

„Sergėtojai“ (John Grisham, 2020 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Mažame Floridos miestelyje Sibruke vieną vakarą prie savo rašomojo stalo nušaunamas iki vėlumos dirbęs advokatas Kitas Ruso. Žudikas nepaliko jokių įkalčių. Liudininkų nėra, motyvo irgi. Tačiau tuoj pat nusikaltimu įtariamas Kvinsis Mileris, buvęs Ruso klientas.

Kvinsis nuteisiamas ir įkalinamas iki gyvos galvos. Pasmerktasis dvidešimt dvejus metus kamuojasi kalėjime ir neigia savo kaltę, bet kalinio niekas nesiklauso. Jis neturi advokato, nieko, kas gintų jo interesus. Beveik praradęs viltį Kvinsis parašo Sergėtojų draugijai, pelno nesiekiančiai organizacijai, kuriai vadovauja advokatas Kalenas Postas.

Kalenas Postas keliauja iš vienos valstijos į kitą, kovoja už neteisingų nuosprendžių panaikinimą ir imasi bylų nuteistųjų, kuriuos pamiršo teisingumo sistema. Kvinsio Milerio byla suteikia didesnių iššūkių, nei kas būtų galėjęs numanyti. Galingi, negailestingi žmonės, nužudę Ruso, nenori, kad Kvinsis Mileris būtų išteisintas.

Jie nužudė vieną advokatą prieš dvidešimt dvejus metus. Kas jiems sutrukdys nužudyti ir kitą?

Paskutiniai keli Džono Grišemo romanai nesulaukė tokios didelės sėkmės, kokios rašytojas tikėjosi. Todėl kūrinyje „Sergėtojai“ autorius nusprendė grįžti prie savo ištakų. Čia jis kalba apie kiekvieno žmogaus taip trokštamą dalyką – teisybę. Pastarąją turi garantuoti teismas, na o teismas yra visad teisus. Tačiau ar tikrai? Būtent apie tai mums ir pasakoja naujausias Džono Grišemo romanas „Sergėtojai“... Sibruke, Floridoje, nušaunamas jaunas teisininkas Kitas Ruso. Žudikas nepalieka pėdsakų. Nėra liudininkų, įtariamųjų, nėra net motyvo. Nepaisant to, jaunas afroamerikietis Kvinsis Mileris, ankstesnis advokato klientas, areštuojamas ir nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos. Po daugelio metų įkalinimo, jis galiausiai parašo laišką Sergėtojų draugijai, pelno nesiekiančiai organizacijai, užsibrėžusiai tikslą reabilituoti nekaltus nuteistuosius. Kalenas Postas, organizacijos vadovas, žinoma, susidomi byla. Tačiau jis net giliausiame košmare negalėjo įsivaizduoti, kokią košę netrukus užvirs... Romanas „Sergėtojai“ yra išties nepakartojamas. Jis eilinį kartą kalba apie teisybę ir teisingumą, eilinį kartą leidžia mus patikėti gerų žmonių egzistavimu. Čia protingas teisininkas stoja į kovą prieš neteisybę, neįtikėtinų pastangų ir „teisinės magijos“ dėka bando pasiekti teisingumą. Žinoma, knygoje nebus apsieita ir be teisinių klaidų, korupcijos, ar piktnaudžiavimo valdžia. Taip, šiais laikais dauguma visuomenės narių yra nusivylę teisine sistema. Štai Amerikoje užteko vieno nužudyto afroamerikiečio, kad žmonės išeitų į gatves. Jie tiki: „visi yra lygūs, tad visiems turi galioti vienodi įstatymai...“. Kol kas to vis dar nėra, tad kol šis teiginys virs tikrove, aš siūlau į rankas pasiimti romaną „Sergėtojai“. Juk jame puoselėjama kiekvieno žmogaus taip siekiama svajonė – teisingumo svajonė! Ją pasiekti mums siūlo Džonas Grišemas, puikus teisinių trilerių rašytojas ir dar puikesnis pasakotojas!

„Bleachers“ ~ John Grisham

„Bleachers“ (John Grisham, 2003 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

High school all-American Neely Crenshaw was probably the best quarterback ever to play for the legendary Messina Spartans. Fifteen years have gone by since those glory days, and Neely has come home to Messina to bury Coach Eddie Rake, the man who molded the Spartans into an unbeatable football dynasty.

Now, as Coach Rake’s “boys” sit in the bleachers waiting for the dimming field lights to signal his passing, they replay the old games, relive the old glories, and try to decide once and for all whether they love Eddie Rake – or hate him. For Neely Crenshaw, a man who must finally forgive his coach – and himself – before he can get on with his life, the stakes are especially high.

Džonas Grišemas yra išties puikus rašytojas. Kiekviena jo knyga – naujas nuotykis skaitytojui. Teisinių trilerių autoriaus reputacija yra tvirta ir neginčijama, ir visgi kart nuo karto, norėdamas išnaudoti visus savo kūrybinius užmojus, Džonas Grišemas peržengia savo žanro ribas ir parašo kažką visiškai kitokio. Du tokius autoriaus mėginimus mes turime ir lietuvių kalba. Tai būtų knygos „Dažytas namas“ ir „Kalėdų nebus“. Romanas „Tribūnos“ taip pat priklauso šiai kategorijai. Tai „sportinė drama“, kalbanti apie seniai praėjusias dienas. Jos centre atsiduria garsusis Mesinos vidurinės mokyklos futbolo komandos treneris Edis Reikas. Jo gyvenimo kelionė jau beveik baigėsi ir visi jo treniruoti žaidėjai dabar atvyksta išlydėti jį paskutinei kelionei. Praėjo lygiai penkiolika metų, nuo tada kai draugai matėsi, tad dabar jie turi apie daug ką pasikalbėti. Visi jie kažkada žaidė futbolą, o dabar, po daugelio metų, susitinka gimtajame miestelyje. Kažkas ieškodamas laimės išvažiavo į didžiuosius miestus, į šiaurę, kažkas liko gyventi savo gimtojoje provincijoje. Jie mato vienas kitą nedažnai, todėl dabar nori atsigriebti ir prisiminti senus laikus. Kai kurių iš jų praeitis dabar yra įamžinta senuosiuose Mesinos stadiono stenduose, kiti gi liko užmarštyje. Susitikę jau kiek apleistame futbolo stadione, bičiuliai kalbasi apie praeitį, apie buvusias tragedijas, jaudinančias meiles ir berniukiškus nuotykius, aptarinėja suaugusiųjų problemas, drąsias svajones ir žlugusias viltis. Kalbėdamiesi jie iškelia vieną svarbiausių gyvenimo klausimų – ar praeitis tikrai yra pasmerkta nugrimzti užmarštin? Skaitydami šią knygą kiekvienas mes prisiminsime ir savo seniai praėjusias dienas, galbūt, kažkiek paliūdėsime, o galbūt, pasidžiaugsime atsikratę senųjų nuoskaudų. Nors ši knyga yra labai trumpa, ją sudaro tik 230 puslapių, visgi kiekvienas šio romano žodis yra aukso vertės. Skaitydami šį kūrinį mes suprasime vieną akivaizdžią tiesą – nors praeitis daugeliui, galbūt, primena nevisiškai saldaus „pyrago“ kąsnį, visgi ji yra ta mūsų gyvenimo dalis, kuri padarė mus tokiais, kokie mes esame šiandien. Neleiskime praeičiai likti praeityje, prisiminkime ją, nes mums „išėjus“ ji iš tiesų prapuls amžiams.

„Atpildas“ ~ John Grisham

„Atpildas“ (John Grisham, 2019 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

1946-ųjų spalis, Klantonas, Misisipės valstija.

Pitas Beningas buvo numylėtas Klantono sūnus – medaliais apdovanotas Antrojo pasaulinio karo didvyris, ūkininkas, tėvas, kaimynas ir ištikimas metodistų bažnyčios narys. Vieną ankstyvą spalio rytą jis atsikėlė iš lovos, nuvažiavo į miestą ir įvykdė sukrečiantį nusikaltimą. Šerifui, advokatams, teisėjui, prisiekusiesiems ir šeimai tepareiškė: „Aš neturiu ką pasakyti.“ Jis nebijojo mirties ir savo motyvą ketino nusinešti į kapus.

Rimtame romane, nepanašiame į jokias kitas anksčiau jo parašytas knygas, Johnas Grishamas surengia mums neįtikėtiną kelionę – nuo segregacijos laikų Jungtinių Valstijų iki Filipinų džiunglių, į kurias patenkame per Antrąjį pasaulinį karą; nuo paslapčių kupino beprotnamio iki Klantono teismo rūmų salės.

„Atpildas“ yra romanas, kurį be galo įdomu skaityti ir analizuoti. Jis pasakoja apie Pitą Beningą, mylimą Klandono gyventoją, Antrojo pasaulinio karo herojų, garbingą šeimos žmogų, ūkininką, tėvą, besąlyginį metodistų bažnyčios narį, vieną 1946-ųjų metų spalio mėnesio rytą anksti atsikėlusį, išvažiavusį į miestą ir ten padariusį šokiruojantį nusikaltimą. Vieninteliai Pito žodžiai šerifui, jo advokatui, teisėjui ir visiems prisiekusiesiems buvo – „aš neturiu ką pasakyti“. Jis nebijojo mirties ir buvo pasiryžęs visą tiesą nusinešti su savimi į kapus. Jums iš karto, turbūt, kilo klausimas: „Kodėl jis tai padarė?“, o štai čia ir pasirodo ponas Grišemas su savo neįtikėtinais pasakojimo gabumais... Romanas „Atpildas“ yra vienas įtaigiausių ir labiausiai stebinančių Džomo Grišemo darbų. Jame autorius atsisako įprastų jo trileriams būdingų taisyklių ir pateikia mums jaudinančią meilės ir karo istoriją. Joje jis kalba apie tai, kaip žmonės tampa didvyriais ar piktadariais, ir kad šias dvi sąvokas skirianti riba yra labai plona. Knygoje rašytojas taip pat atkreipia dėmesį į netinkamus sprendimus ir jų katastrofišką žalą mūsų aplinkiniams. Skaitydami šį kūrinį mes nusikelsime į rasinės segregacijos Jungtinėse Valstijose laikus, Antrojo pasaulinio karo Filipinų salų džiungles, psichiatrinę ligoninę ir net daug kaltinamųjų mačiusią Klantono teismo rūmų salę. Kelionės metu mes patirsime daug nuotykių ir šokiruojančių tiesų, o mus užplūstančios emocijos tiesiog liesis per kraštus. Jeigu ir Jūs mėgstate teisinius trilerius, ar istorijas su moralu, būtinai pasiimkite šį Džono Grišemo darbą į rankas.

„„Gaidžio“ baras“ ~ John Grisham

„„Gaidžio“ baras“ (John Grisham, 2019 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Markas, Todas ir Zola stojo į teisės mokyklą ketindami pakeisti pasaulį, norėdami jį paversti geresne vieta. Visi užsivertė sunkią paskolų naštą, kad galėtų baigti komercinę menkavertę mokslo įstaigą, kurios studijų kokybė tokia prasta, jog retas kuris absolventas išlaiko advokatūros egzaminą, ką jau kalbėti apie galimybes gauti padorų darbą. Mokykla tėra viena iš jų tinklo, priklausančio įtartinam Niujorko verslininkui, ribotos rizikos fondo savininkui, kuris, negana to, dar valdo studentams paskolas dalijantį banką. Ir tai išsiaiškinę visi trys suvokia, kad jie įtraukti į didžiąją teisės mokyklų aferą.

Bet trijulei galbūt pavyktų rasti išeitį. Galbūt pavyktų išsisukti nuo gniuždančio įsiskolinimo, demaskuoti banką ir suktybes bei tuo pat metu užsidirbti kažkiek dolerių. Tačiau mėginant įgyvendinti savo planus pirmiausia reikėtų mesti studijas. Apleisti mokslus, kai iki diplomų teikimo lieka keli trumpi mėnesiai? Taip elgtis beprotiška, tiesa? Na, ir taip, ir ne...

Džonas Grišemas yra daugiau nei dvidešimties romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio „Nekaltasis“ autorius. Jis yra dirbęs baudžiamosios teisės advokatu, baigė Misisipės universiteto Teisės fakultetą, taip pat dvi kadencijas buvo išrinktas valstijos Atstovų rūmų nariu. Šiuo metu jis gyvena Misisipės ir Virdžinijos valstijoje. Savo naujausiame kūrinyje autorius kalba apie studentiškas paskolas, kurios paprastus studentus gali paversti paskolas dalijančių fondų įkaitais...

Trys draugai Markas, Todas ir Zola mokosi privačioje juridinėje mokykloje ir laukia nesulaukia semestro galo, išleistuvių, o tada advokatūros egzamino. Iki šiol jie manė, kad mokykla aprūpins juos geru darbu, o šis, savo ruožtu, leis išsimokėti paimtus kreditus už mokslą. Tačiau po vieno tragiško įvykio jie pradeda galvoti kitaip. Nė vienai stambiai juridinei firmai jie nerūpi. Rinka perpildyta. Kai trijulė sužino, kad tapo stambaus paskolas dalijančio fondo aferos aukomis, o pagrindinis fondo tikslas – įtraukti būsimus advokatus į didžiulį paskolų naštos tinklą – jiems gimsta sudėtingas planas. Jie ketina pasinaudoti visomis mokykloje įgytomis žiniomis ir teisinėmis spragomis, kad tik sukiltų prieš fondo savininkus. O jeigu įstatymas visgi stos į sukčių pusę – ką gi, tada teks pasinaudoti ne visiškai teisėtais veiksmais. Kad viskas pavyktų sklandžiai, jiems pirmiausia reikia viską apgalvoti „Gaidžio“ bare, vietoje, kurioje jie nuo šiol leis daug savo asmeninio laiko...

Taigi po nedidelės pertraukos aš pasiėmiau skaityti dar vieną juridinį romaną, dar vieną puikų rašytojo Džono Grišemo kūrinį. Romano akiratyje atsidurs trys veikėjai, o būtent Markas, Todas ir Zola. Markas buvo vyriausiasis sūnus savo šeimoje. Jo tėvas paliko jo motiną dėl nėščios ir jaunos savo sekretorės, o brolis Luisas dabar kentė teismus dėl kaltinimų prekyba narkotikais. Jo vairuojamas „Ford Branco“ reikalavo naujo kuro siurblio, o prieš aštuonis dešimtmečius pastatytas akivaizdžiai prastėjančios būklės penkiaaukštis namas kuriame jis gyveno matė ir geresnių dienų. Po studijų jam buvo pasiūlytas darbas „Neso Skeltono“ advokatų kontoroje, bet kol kas jo vadovas visiškai nešnekėjo apie galimą atlyginimą, o pati firma dvokė klikų bei snobiškumo tvaiku.

Tapti advokatu Todą, kaip ir Marką, paskatino bare nugirsti ir svaigalais atmiešti pokalbiai. Pastaruosius trejus metus jis ruošė gėrimus „Senajame raudonajame katine“, Džordžo Vašingtono Teisės fakulteto ir Ūkanotos Žemumos studentų aludės stiliaus girdykloje. Po mokslų Frostbergo valstybiniame universitete jis atsisveikino su Baltimore ir ieškodamas karjeros galimybių persikraustė į Kolumbijos apygardą. Nieko doro neradęs, „Senajame raudonajame katine“ nusisamdė dirbti ne visu etatu, bet neilgai trukus suprato, kad pilstyti alų ir maišyti stiprius kokteilius jam patinka. Pastaruosius dvejus su puse metų jis ne kartą svarstė mesti teisės studijas ir įsigyti išsvajotą nuosavą barą. Bet tam griežtai prieštaravo tėvas. Ponas Luseras, policininkas iš Baltimorės, nuolat akstino sūnų įgyti kokios nors profesijos diplomą. Taip Todas įkliuvo į paskolų spąstus ir buvo skolingas didelius pinigus gobšiems kreditoriams.

Zolos tėvai pabėgo iš Senegalo treji metai iki jos gimimo. Kartu su dviem mažais sūnumis atsibeldė į Johanesburgo lūšnynus, rado menkai apmokamus darbus – šveitė grindis ir kasė griovius, – bet per dvejus metus pasitaupė tiek, kad pinigų užteko apmokėti vietas laive. Naudodamiesi žmonėmis prekiaujančio tarpininko paslaugomis, atsiskaitė už varganą, sunkią kelionę į Majamį. Vėliau juos, slapta išlaipino į krantą, pasitiko dėdė ir nuvežė į savo namus Niuarke, Naujajame Džersyje. Po metų Niuarko universitetinėje ligoninėje gimė Zola, ir ji išsyk tapo Jungtinių Valstijų piliete. Kol tėvai plūkėsi dviejuose trijuose darbuose, gaudami minimalaus užmokesčio nesiekiančius atlygius, dirbdami vien už grynuosius, Zola su broliais lankė mokyklą ir įsiliejo į bendruomenę. Kaip pamaldūs musulmonai, jie praktikavo religiją, bet Zola nuo mažų dienų juto, kad ją traukia vakarietiška gyvensena. Po nemalonios patirties su tingiais ir bukais advokatais, Zola nusprendė, kad šį darbą ji atliktų geriau. Galiausiai užkibusi ant apgaulingų teiginių, esą lengvai gaunami federaliniai pinigai visiems leidžia studijuoti teisės mokykloje, ji ryžtingai pasuko keliu „Ūkanotos Žemumos“ link...

Pagal planą visi draugai turėjo gegužę baigti studijas, liepą išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą ir jau rugsėjį įsidarbinti kokioje nors juridinėje firmoje, kuri leistų jiems pradėti mokėti išmokas už mokslą. Deja, viskas pasirodė žymiai sudėtingiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio...

Na o visa kita Jūs patys žinote: proziškas pasakojimas, spalvingai veikėjai, veiksmo gausa, lengvas humoras, šokiruojanti realybė ir visų taip mėgstama jurisprudencija. Ko dar galima tikėtis iš tokio rašytojo kaip Džonas Grišemas.

Iš tikrųjų, nors daugelis skaitytojų šį kūrinį laiko vienu prastesnių autoriaus darbų, man jis pasirodė visai neblogas. Jame daug dėmesio skiriame įtikinamiems veikėjų portretams, daug kalbama apie paskolas dalijančius fondus, teisininko karjerą ir kitus ne ką mažiau įdomius dalykus. Viską vainikuoja ir tai, kad romano siužetas nėra visiškai išgalvotas, o remiasi tiriamuoju Paul Campos straipsniu apie „Teisės mokyklų aferą“. Prie knygos pliusų priskirčiau ir hyperrealistišką pasakojimą, kuris tiesiog vertė iš „koto“. Kai vieną iš bičiulių Džonas Grišemas nusprendė nužudyti, aš vos neapsiverkiau iš liūdesio. Vaikino personažas buvo toks tikroviškas, o po to sekę jo ketinimai atrodė tokie įtikinami, kad man tiesiog atėmė žadą. Negaliu rasti nė vienos priežasties, kodėl ši knyga turėtų Jums nepatikti, todėl tiesiog sakau – tau ir vėl pavyko, Džonai! Netikusi teisės mokykla, advokatūros egzaminas, bedarbystė, skolų išmušinėtojai, fiktyvi teisinė firma, lengvas pesimizmas, bei optimizmas – visa tai ir dar daugiau bus šiame nuostabiame romane.

„Kamino sala“ ~ John Grisham

„Kamino sala“ (John Grisham, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Gauja vagių surengia įžūlią vagystę ir Prinstono universitete įsibrauna į požeminę Fairstouno bibliotekos saugyklą. Grobis neįkainojamas, bet Prinstonas jį apdraudęs dvidešimt penkiais milijonais dolerių.

Kurortiniame Santa Rosos miestelyje Kamino saloje, Floridos valstijoje, Briusui Keiblui priklauso populiarus knygynas. Bet rimtus pinigus jis užsidirba prekiaudamas retais leidiniais. Labai mažai kas žino, kad Keiblas kartais pasidomi ir juodąja vogtų knygų bei rankraščių rinka.

Merserą Man, išgyvenančią kūrybos krizę, todėl rašyti nebeįstengiančią jauną romanistę, atleidžia iš dėstytojos pareigų. Į ją kreipiasi elegantiška mįslinga moteris, atstovaujanti dar mįslingesnei kompanijai. Dosnus piniginis atlygis įtikina Merserą imtis darbo priedangoje, infiltruotis į grupę literatų, su kuriais Briusas draugauja, ir taip suartėti su knygyno savininku, kad pavyktų išsiaiškinti jo paslaptis.

Galų gale Mersera sužino gerokai per daug, ir rojuje kyla bėdų, kurias Johnas Grishamas perteikia savo išskirtine maniera.

Džonas Grišemas yra daugiau nei dvidešimties romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio „Nekaltasis“ autorius. Jis yra dirbęs baudžiamosios teisės advokatu, baigė Misisipės universiteto Teisės fakultetą, taip pat dvi kadencijas buvo išrinktas valstijos Atstovų rūmų nariu. Šiuo metu jis gyvena Misisipės ir Virdžinijos valstijoje. Viename iš savo naujausių kūrinių autorius kalba apie retus knygų rankraščius, bei mažai kam žinomą šių neįkainojamų vertybių paklausą „juodojoje“ rinkoje...

Įžūlaus apiplėšimo metu iš stipriai apsaugotos saugyklos Prinstono universitete dingsta penki be galo reti F. Skoto Ficdžeraldo darbai. Nors policija sureaguoja labai greitai, nusikaltėliams visgi pavyksta pasprukti. Visas pavogtas lobis yra įkainojamas ne viena dešimtimi milijonų dolerių. Nepaisant visų policijos ir FTB pastangų, rankraščiai dingsta kaip į vandenį.

Lygiai po šešių mėnesių nuo mįslingo apiplėšimo, rašytoja Mersera Man išvyksta į Kamino salą esančią saulėtoje Floridoje. Čia ji kažkada leido vaikystę kartu su savo senele Tesa. Tačiau Mersera čia sugrįžta visai ne ieškoti seniai prarastų prisiminimų. Jos misija – užmegzti kontaktą su Briusu Keiblu, charizmatišku nedidelio knygyno savininku. Briusas mėgsta gražias moteris, puikų maistą, skanius gėrimus ir, žinoma, labai retas knygas...

Taigi kaip jau supratote aš ir vėl pasiėmiau skaityti dar vieną rašytojo Džono Grišemo trilerį. Šiuo metu mano skaitomų knygų prioritete yra skandinaviški detektyvai ir ponas Grišemas, be kurio aš jau negaliu gyventi. Savo naujausiame kūrinyje „Kamino sala“ autorius dėmesio akiratyje pastato jauną rašytoją Merserą Man. Pastaroji išgyvena ne pačias geriausias savo karjeros dienas, mat jau kuris laikas kenčia nuo kūrybinės krizės. Netrukus ji dar ir atleidžiama iš dėstytojos pareigų, tad sulaukusi pasiūlymo už dosnų piniginį atlygį įsidarbinti po priedanga, su viskuo sutinka. Dabar jos vienintelė misija – Briusas Keiblas, populiaraus knygyno, esančio kurortiniame Santa Rosos miestelyje Kamino saloje, savininkas ir jo literatai draugai. Visi jie yra įtariami besidomintys juodąja vogtų knygų, bei rankraščių rinka.

Na o kaip seksis Mersenai įsijausti į jos naująjį vaidmenį karščiu alsuojančioje Floridoje aš siūlau Jums patiems sužinoti. Juk romanas „Kamino sala“ yra pats geriausias pasirinkimas kiekvienam rimtam bibliofilui. Jame bus daug kalbama apie retų spaudinių kolekcionavimą ir saugojimą, apie knygų leidybos ir pardavimo verslą, apie rašytojų gyvenimo užkulisius, ar „juodąją“ retų egzempliorių prekybos rinką. Knyga taip pat turėtų patikti ir visiems dievinantiems knygas, literatūrą, rašytojus, ar leidybos pasaulį apskritai.

Iš kitos pusės, šiame romane beveik nėra jokių teisinių dalykų, dėl ko jis pasimeta panašių, stambaus apiplėšimo tema kalbančių, knygų pasiūloje. Pasakojimas man pasirodė irgi gan nuobodokas, na bent jau iki tol, kol prasideda visas tas „katės ir pelės“ žaidimas, arba kai rankraščius pradeda medžioji dar ir gauja banditų. Pastarieji nori atgauti juos artimiausiu metu ir net yra pasiryžę tam panaudoti smurtą.

Nuobodulį šalin ginė ir įtikinami veikėjų portretai, bei tas „grišemiškas“ rašymo stilius. Na o įdomiausia šioje knygoje yra pats Briusas Keiblas, kuris nėra tiesiog eilinis antagonistas, o savotiškas antiherojus, pasiryžęs pakerėti kiekvieną romano skaitytoją. Jis turėjo mielą šypseną, gerą išvaizdą, specifinį garderobą, sąmoningumą, buvo aštraus proto ir elgėsi nevaržomai.

Paslaptingas knygyno vadovas, dingę rankraščiai, grėsmingi žudikai, išsikvėpusi rašytoja ir ant kulnų minanti FTB, visa tai ir dar daugiau bus šioje nuostabioje knygoje. Rekomenduoju ją visiems pono Grišemo gerbėjams, bei tiems žmonėms kurie nori atsipūsti nuo jau pabodusios žiemos ir nukeliauti kur toliau, kur saulė, šiltas klimatas ir į krantą besiritančios jūros bangos.

„Demaskuotojas“ ~ John Grisham

„Demaskuotojas“ (John Grisham, 2017 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Kas būna, kai teisėjas nusižengia įstatymui ir paima kyšį?

Leisė Stolts dirba tyrėja Floridos teisėjų veiklos vertinimo komisijoje. Ji ne policininkė, o juristė, nagrinėjanti skundus dėl neetiško teisėjų elgesio.

Vieną dieną ant jos rašomojo stalo atsiduria korupcijos byla. Advokatas, kuriam kitados buvo uždrausta verstis praktika, atgauna licenciją ir pasikeitęs vardą imasi veikti. Jis prisistato Gregu Majersu ir teigia žinąs apie Floridos teisėją, kuris pavogė daugiau pinigų, nei kiti sukčiai teisėjai kartu paėmus per visą ne tik Floridos, bet ir visos JAV gyvavimo istoriją.

Kaip nelegalios pajamos įgytos? Regis, teisėjas susijęs su Amerikos indėnų teritorijoje iškilusiais didžiuliais lošimo namais. Statybas finansavo Pakrantės mafija, kuri kas mėnesį nusigriebia nemažą jų įplaukų dalį. Teisėjas gauna savo užmokestį ir apsimeta nieko nematąs.

Gregas ketina padaryti tam galą. Visą tiesą žino vienintelis klientas, jis nori demaskuoti nusikaltėlį ir, remiantis Floridos įstatymais, gauti milijonų vertės atlygį. Gregas pateikia oficialų skundą Teisėjų veiklos vertinimo komisijai, ir byla atitenka Leisei Stolts, kurią bemat užvaldo nuojauta, kad tyrimas, ko gero, neatsiejamas nuo pavojų.

Bet pavojai yra viena. O mirtina grėsmė – kas kita.

Džonas Grišemas yra daugiau nei dvidešimties romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio „Nekaltasis“ autorius. Jis yra dirbęs baudžiamosios teisės advokatu, baigė Misisipės universiteto Teisės fakultetą, taip pat dvi kadencijas buvo išrinktas valstijos Atstovų rūmų nariu. Šiuo metu jis gyvena Misisipės ir Virdžinijos valstijoje. Viename iš savo naujausių kūrinių autorius kalba apie korumpuotus teisininkus, bei jų veiklą tiriančius valstybės pareigūnus...

Leisė Stolts niekada nesitikėjo atsidurti ugnies linijoje. Tirdama įvairius teisėjų nusižengimus Floridos teisėjų veiklos vertinimo komisijoje, ji jau peržiūrėjo tūkstančius bylų, kurių dauguma buvo gan nuobodžios. Tačiau tik iki tol, kol ji susitiko su Gregu Majersu, advokatu prisistačiusiu išgalvotu vardu ir galinčiu atskleisti tiesiog pritrenkiančią tiesą!

Jis sakosi atstovaujantis žmogui, pažįstančiam teisėją, kuri yra įsitraukusi į nusikalstamą veiklą. Kartu su savo draugais gangsteriais ji palengvino kazino statybas viename indėnų rezervate. Pasak jo, du žmonės kurie bandė priešintis šiems nusikaltėliams, jau guli po velėna. Nuo to laiko kai kazino buvo pastatytas, teisėja užsidirbo nemažai pinigų iš nedeklaruotų lošimų pajamų. Ji turi turtą visame pasaulyje, samdo privačius lėktuvus, galinčius pristatyti ją į bet kurią pasaulio vietą, o jos slaptos saugyklos yra prikrautos retomis knygomis, meno kūriniais ir žibančiais brangakmeniais.

Iki šios niekas nežinojo apie jos darbelius. Pagal Floridos įstatymus, tie kurie padeda valstybei susigrąžinti neteisėtai įgytą turtą, gauna didelį procentą „dovanų“. Šio tikslo būtent ir siekia Majersas, bei jo anoniminis klientas. Visgi iš pradžių jiems reikalinga Leisė, moteris, galinti pradėti teisėjos veiklos tyrimą. Tačiau ar ji yra pasiryžusi stoti prieš labiausiai korumpuotą teisėją Amerikos istorijoje, teisėją, kurios pagalbininkai gindami savo interesus yra pasiryžę netgi žudyti?

Taigi kaip jau supratote aš ir vėl pasiėmiau skaityti dar vieną Džono Grišemo teisinį trilerį. Šį karta jame rašytojas bandys mums atsakyti į svarbiausią teisinį klausimą, o kas gi laukia teisėjo, pažeidusio įstatymą ir teisingumą vardan didelių pinigų? Romano akiratyje atsidurs keli žmonės, vienas iš kurių yra Teisėjų veiklos vertinimo komisijos darbuotoja Leisė Stols. Pastaroji buvo daili trisdešimt šešerių metų viengungė, dirbanti kartu su savo partneriu Hjugu Heču. Vieną dieną su ja susisiekia Gregas Majersas, buvęs advokatas, atsėdėjęs kelerius metus kalėjime už sukčiavimą. Dabar jis yra išėjęs į laisvę ir atstovaudamas anoniminiam klientui nori papasakoti apie didžiausią kada nors JAV istorijoje įvykdytą teisėjo sukčiavimo atvejį. Jo istorija aprėpė organizuotus nusikaltėlius, lošimo namus valdančius indėnų ir nedorą teisėją viskam bendrininkaujantį.

Tuo metu visos Leisės ir Hjugo mintys sukosi tik apie tai, o kas gi yra tas anoniminis informatorius ir kas bus po to, kai bus iškeltas oficialus skundas, kaltinantis gerbiamą teisėją tarnybiniais nusižengimais ir korupcija? Jeigu ir Jums parūpo atsakymai į šiuos du klausimus, būtinai pasiimkite skaityti šį nuostabų pono Grišemo kūrinį.

Iš karto pasakysiu, kad tai yra gan tipinis rašytojo trileris. Jis kalba apie sukčiavimą stambiu mastu ir labai didelius pinigus. Pridėkime dar tai, kad pagrindiniams veikėjams gresia didelis pavojus ir gausime tiesiog pritrenkiantį romaną. Tiesa, personažų portretai jame man pasirodė gan skurdoki, o ir į veiksmą čia neriama tiesiog stačia galva. Atrodo lyg rašytojas būtų bandęs viską užrašyti vienu prisėdimu, tol kol iš galvos dar nepradingo istorijos apmatai. Kaip bebūtų, pasakojimas yra gan šaunus, o saulėtoji Florida nuteikė pritrenkiantiems vasariškiems nuotykiams.

Rekomenduoju šia knygą visiems tiesios ieškotojams, bei tiems žmonėms, kurie tiki teisingumu, net jeigu jo akiratyje atsiduria žmonės iš „viršūnės“. Galingųjų nuodėmės, beširdžiai nusikaltėliai, atkaklūs biurokratai, slaptas informatorius ir jachtoje besislapstantis jo pagalbininkas – tai tik keli įdomūs ir skaitytojo dėmesį prikaustantys šios knygos elementai.

„Sukčius advokatas“ ~ John Grisham

„Sukčius advokatas“ (John Grisham, 2016 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Sebastianas Radas nėra toks gatvės advokatas, kokį esate įpratę matyti. Jo kontora – neperšaunamas krovininis furgonas, pagamintas pagal užsakymą, su aukščiausios kokybės belaidžio ryšio aparatūra, baru, nedideliu šaldytuvu, puikiais odiniais krėslais ir slaptu skyreliu ginklams. Radas neturi partnerių ar bendradarbių, o jo samdomas iki dantų ginkluotas vairuotojas yra ir asmens sargybinis, ir sekretorius, ir golfo kedis. Gyvena vienas, mažame, bet itin saugiame ir prabangiame bute, o svarbiausias jo baldas – senovinis pulo stalas. Jis geria nedidelėmis partijomis pagamintą burboną ir nešiojasi su savimi pistoletą.

Sebastianas gina žmones, prie kurių kiti advokatai nė nesiartina: narkomaną vaikiną, pasak gandų, priklausantį satanistams ir kaltinamą dviejų mažų mergaičių išžaginimu bei nužudymu; žiaurų nusikalstamo pasaulio baroną, patekusį į mirtininkų flygelį; namų savininką, areštuotą už šaudymą į Specialiosios paskirties būrio pareigūnus, per klaidą įsiveržusius į jo namus. Kodėl jis renkasi tokius klientus? Nes, Rado įsitikinimu, kiekvienas turi teisę į nešališką teismą, net jeigu jam, Sebastianui, tenka apgaudinėti, kad galėtų tokį teismą užtikrinti. Jis neapkenčia neteisybės, nemėgsta draudimo kompanijų, bankų ar stambių korporacijų; nepasitiki visų lygmenų valdžia ir išjuokia teisinės sistemos etiško elgesio sampratą.

Sebastianas Radas – iki šiol vienas iš spalvingiausių, keliančių pasipiktinimą ir gyvai pavaizduotų Johno Grishamo personažų. Šiurkštus, sąmojingas romanas „Sukčius advokatas“ reprezentuoja teisinio trilerio meistrą iš geriausios pusės.

Sebastianas Radas yra neįprastas advokatas. Jo biuras – neperšaunamų stiklų furgonas, turintis nepertraukiamą prieigą prie interneto, prašmatnų barą, brangius odinius fotelius ir ginklų saugyklą. Jo vienintelis padėjėjas ir draugas – apsiginklavęs iki dantų vairuotojas, dažnai virstantis Rado asmens sargybiniu. Jo numerio jūs nerasite telefonų knygoje, nėra jo ir geltonuosiuose puslapiuose. Jis imasi ginti visus tuos, kurių nesiryžta ginti daugiau niekas. Jis nepasitiki valdžios institucijomis, draudimo bendrovėmis, ar didelėmis korporacijomis. Jis nepaiso teisinių etikos normų. Tačiau jeigu reikia ištraukti nekaltąjį iš kalėjimo kameros, būtų tai neturtingas nevykėlis, kaltinamas nužudymu, patekęs į bėdą senyvas žmogus, nušovęs policininką, ar net kriminalinis autoritetas – jis yra pasirengęs padėti kiekvienam. Taip jis elgiasi tik dėl to, jog tiki, kad kiekvienas turi teisę į teisingą verdiktą. Dėl to jis yra pasirengęs eiti iki pat galo, net jei dėl to jam pačiam tektų peržengti įstatymo slenkstį...

Taigi kaip jau supratote, aš ką tik baigiau skaityti dar vieną Džono Grišemo romaną, dar vieną juridinį autoriaus trilerį. Šį kartą jo centre atsiduria vienas spalvingiausių ir įdomiausių rašytojo personažų – gatvės advokatas Sebastianas Radas. Jis gyvena vienas, miega dažniausiai taip pat vienas, be to neturi kantrybės bei supratimo draugystei palaikyti. Teisė yra jo gyvenimas. Nepavadintų jis jos „pavydžia meiluže“, ji labiau jam panaši į valdingą žmoną, nuolat tikrinančią čekių knygutę. Jis dažnai miega pigių motelių numeriuose, kuriuos keičia kiekvieną savaitę. Taip jis daro ne dėl to, kad taupo, tiesiog bando išlikti gyvas. Yra daugybė žmonių, trokštančių jį nudėti, keletas iš jų yra tai pareiškę netgi garsiai.

Teisės fakultete nemokoma, kad kada nors galbūt ginsi žmogų, kaltinamą tokiu baisiu nusikaltimu, jog šiaip taikiems piliečiams kils noras paimti į rankas ginklus ir pagrasinti nušauti kaltinamąjį, jo advokatą ir net patį teisėja. Taip jau būna, kai esi sukčius advokatas. Paprastai tai reiškia tai, kad Valstija tau moka už tai, kad suteiksi pirmaklasę gynybą teisiamajam, kaltinamam sunkiu nusikaltimu, už kurį gresia mirties bausmė. Sukčiaus advokato pareiga – sunkiai kovoti, draskytis ir kelti skandalus teismo salėje, kad tik įrodytum savo ginamojo nekaltumą. Tokiame darbe retai kada sulauki sąjungininkų, o priešų įgyji pakankamai greitai.

Štai ir dabar jis apsiima ginti nedidelio miestelio kvailelį, kaltinamą dviejų mergaičių nužudymu. Nors teisinėje sistemoje galioja principas, kad žmogus yra nekaltas tol, kol neįrodyta jo kaltė, jaunajam Gardžiui Beikeriui tai visiškai negaliojo. Visi jau pasmerkė jį mirties bausmei, o visas teisminis procesas vyko tik tam, kad vietinis prokuroras ir teisėjas galėtų pasireklamuoti prieš kitus rinkimus.

Na o kokių dar sudėtingų bylų imsis gatvės advokatas Sebastianas Ratas, Jūs sužinosite tiktai paėmę skaityti šį puikų rašytojo Džono Grišemo romaną. Juk tai pasakojimas apie žmogaus teisę į nešališką teismą, apie prokurorų ir teisėjų suktybes, apie žmonių neapykantą kaltinamiesiems, ar nieko nebijantį advokatą. Nors sukčių advokatų ginamieji dažniausiai yra kalti iki pat kaulų smegenų, tačiau čia pasitaiko ir visiškų išimčių. Skaitydami šį romaną mes pamatysime kaip vienas iš tokių advokatų kovos už savo kliento gyvybę ir garbę, net jei dėl to jam pačiam teks vogti įkalčius, keikti teisėją, ar net sėsti į kalėjimo vienutę. Romanas „Sukčius advokatas“, tai sudėtinga ir daugiasluoksnė istorija, pasakojanti apie tokias teismines bylas, kurių atsisako imtis kiekvienas sveiko proto advokatas. Jūs taip pat būkite sveiko proto žmonėmis ir būtinai pasiimkite skaityti šį nuostabų rašytojo Džono Grišemo kūrinį.

„Grėjaus kalnas“ ~ John Grisham

„Grėjaus kalnas“ (John Grisham, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Samantos Kofer karjera didžiulėje Volstrito teisė firmoje klostosi kuo puikiausiai, tačiau recesija, ir ji patenka į etatų mažinimo mėsmalę. Tačiau Samanta – viena iš bendradarbių, kuriai „pasisekė“. Jai pasiūloma metus be atlygio dirbti teisinės pagalbos klinikoje, o po to galbūt atsiras menkutė galimybė sugrįžti į ankstesnes pareigas.

Samanta iš Manhatano persikelia į nedidelį Virdžinijos miestelį Breidį pačiame kalnuotosios Apaleičijos viduryje. Ten Kalnų teisinės pagalbos klinikai vadovaujanti Metė Vajat daugybę metų be atlygio gina paprastus žmones ir padeda spręsti jų problemas, kai niekas nesiima ginti jų teisių. Netrukus Samanta sužino, kad Breidis, kaip ir daugelis mažų miestelių, slepia nemažai paslapčių.

Naujas darbas ir pažintis su teisininku Donovanu Grėjumi, Samantą nuveda į tamsų ir pavojingą pasaulį, kur įstatymai dažnai laužomi, taisyklių nepaisoma, o į žmones numojama ranka. Smurtas tyko čia pat už kampo, ir per kelias savaites Samanta pasijunta įtraukta į bylinėjimąsi, kuris tampa mirtinai pavojingas.

Po nedidelės pertraukos pasiėmiau skaityti dar vieną Džono Grišemo romaną, dar vieną juridinį rašytojo kūrinį. Pastarajame bus kalbama apie 2007-2008 metų finansų krizę, arba kitaip sakant žlugimą antrinių būsto paskolų žaidime JAV. Į tuos laikus, kai nedarbas Jungtinėse Amerikos Valstijose pašoko iki naujų aukštumų, o rinkos nusmuko perpus. Būtent tuo laikotarpiu viena stambios teisinės firmos advokatė buvo praktiškai išmesta iš darbo, o vėliau nusiųsta stažuotis vienoje atokioje labdaros organizacijoje kažkur kalnuose...

Pastate vyravo chaosas. Bendradarbiai ignoravo vienas kitą ir slėpėsi užsirakinę duris. Sekretorės ir teisininkų padėjėjai nešiojo gandus ir vengė pažiūrėti į akis. Visi buvo įsitempę ir klausinėjo: „Kas bus kitas?“ Partneriai, svarbūs vaikinai, atrodė priblokšti ir visai nenorėjo bendrauti su pavaldiniais. Sklido žiaurios paskalos, buvo uždaromi įvairūs padaliniai. Atmosfera buvo tokia užnuodyta, kad išbūti pastate buvo tiesiog neįmanoma.

Būtent tokią dieną Samantai Kofer teko susitikti su jai vadovaujančiu partneriu, kuris pasiūlė jai ir dar keliems kitiems kolegoms išlaikyti darbą jei šie metus stažuotis kokioje nors pelno nesiekiančioje organizacijoje. Kitaip sakant jie išeis, atliks savąjį geradario darbelį, gelbės pasaulį ir velniškai tikėsis, kad ekonomika atsistatys, o paskui po metų ar panašiai sugrįš į firmą, neprarasdami vyresniškumo eilės.

Samantai nebuvo iš ko rinktis, tad jau netrukus ji tuštino stalčius, bei krovė visą savo asmeninę mantą į kartotinę dėžę. Nors ji ir jautėsi kaip nešulinis mulas, tačiau jai visgi palengvėjo, kai staiga suvokė, kad ką tik buvo išlaisvinta nuo darbo, kurio neapkentė. Šįvakar septintą galbūt žiūrės filmą arba vakarieniaus su draugais, o ne vergaus biure, tiksint laiko skaitikliui.

Visgi prisiminus pajamų netektį ir staigiai pakrypusią jos karjerą užplūsdavo baimė ir nežinomybė. Kaip trečių metų bendradarbė, Samanta per metus uždirbdavo 180 tūkstančių dolerių pagrindinės algos, o kur dar solidžios premijos. Pinigai dideli, bet gyvenimas mieste kažkaip gebėdavo juos suryti. Baigė ji brangią privačią parengiamąją mokyklą Kolumbijos apygardoje. Tada įstojo į Džordžtauno universitetą, kur įgijo politinių mokslų bakalauro laipsnį. Lengvai įveikė Teisės fakultetą, buvo apdovanota pasižymėjimo ženklais. Po stažuotės federaliniame teisme visos stambiausios firmos jai pradėjo siūlyti darbus. Pirmi dvidešimt devyneri gyvenimo metai jai buvo kupini nuolatinės sėkmės, o štai ateitis laukė išties neapibrėžta.

Galiausiai Samanta sulaukia pasiūlymo dirbti teisinės pagalbos klinikoje, Dievo pamirštame Breidžio šachtininkų miestelyje, kažkur kalnuotosios Apaleičijos viduryje. Samanta nusprendžia prisitaikyti ir ramiai „atsėdėti“ tuos nelengvus jos karjerai laikus. Ji manė, kad vienintelis dalykas su kuriuo jai teks grumtis teisme, bus tik didelis nuobodulys ir nieko daugiau. Tačiau netrukus Kofer supranta, kad mažas miestelis slepia daug pavojingų paslapčių, kurias daugelis gyventojų yra pasiryžę ir toliau slėpti. Čia ji susipažįsta su aršiu teisininku Donovanu Grėjumi, po ko jos gyvybė ir saugumas atsiduria dideliame pavojuje...

Na iš karto pasakysiu, kad romanas „Grėjaus kalnas“ yra vienu metu ir tipinis ir netipinis rašytojo kūrinys. Romano dėmesio centre atsiduria jauna advokatė moteris, kas man pasirodė išties netipiška. Kiek man teko skaityti Džono Grišemo knygų, paprastai jų centre atsidurdavo koks jaunas advokatas ieškantis teisybės sukčių pilname pasaulyje. Knygoje mes taip pat atrandame ir šiek tiek politikos, ko pono Grišemo knygose aš iš viso nesu sutikęs anksčiau. Iš kitos pusės kūrinyje kalbama apie neteisybę ir kelis drąsius advokatus, nusprendusius tai ištaisyti. Tiesa, šioje knygoje ginamasis yra ne vien dėl anglies išgavimo nukentėję žmonės, bet ir niokojama gamta.

Turiu pasakyti, kad mėgstu teisę, mėgstu Ameriką, mėgstu mažų miestelių gyventojų kasdienybę, o sutikti visus šiuos tris dalykus vienoje knygoje yra mano svajonės išsipildymas. Aš jau nekalbu apie išties svarbias ekologines ir aplinkosaugos problemas, kurioms rašytojas skyrė išskirtinį dėmesį. „Grėjaus kalnas“, tai rimtas juridinis romanas, pasakojantis apie žmonių godumą ir norą greitai praturtėti. Romane daug kalbama apie angliakasybą, atkreipiamas dėmesys į nedarbą, narkotikų vartojimą, ar smurtą šeimoje. Manau, šis kūrinys turėtų patikti visiems ištikimiems Džono Grišemo gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie dar nėra skaitę nė vieno rašytojo kūrinio. Aš jį perskaičiau ir jis man labai patiko.

„Nekaltasis“ ~ John Grisham

„Nekaltasis“ (John Grisham, 2010 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Pirmasis Johno Grishamo negrožinės literatūros kūrinys. Mažame miestelyje vykdomo tariamo teisingumo tyrimas, tapęs sensacingiausiu autoriaus iki šiol parašytu teisiniu trileriu.

Oklahomos valstijoje rastas išžagintos dvidešimt vienerių padavėjos Debros Siu Karter lavonas. Penkerius metus vykęs nusikaltimo tyrimas buvo perniek. Dėl priežasčių, kurios niekada nepaaiškėjo, policija įtarimus pareiškė Ronui Viljamsonui ir jo draugui Denisui Fricui. Apkaltinus žmogžudyste, jiedu buvo suimti.

Baudžiamoji byla buvo pagrįsta ne tiesioginiais įkalčiais, kurių iš tikrųjų nė nebuvo, bet klaidinamais teismo medicinos ekspertizės rezultatais, kalėjimo skundikų ir kitų nuteistųjų parodymais. Denisas Fricas pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Ronas Viljamsonas nuteistas mirties bausme.

Tačiau istorija tuo nesibaigia...

Ados miestelyje, Oklahomoje, Ronas Viljamsonas turėjo tapti kitu Mikiu Mantliu – dar viena A lygos beisbolo žvaigžde. Tačiau jo šlovės kelionė buvo sužlugdyta rankos traumos, besaikio gėrimo, narkotikų ir vienadienių moterų. Tada vieną 1982 metų žiemą, netoli nuo Rono namų, buvo išžaginta ir nužudyta jauna kokteilių išnešiotoja Debra Siu Karter. Policijos tyrimas net penkis metus niekur nevedė, kol vieną dieną į policijos akiratį pateko pats Ronas. Taip jaunas, tačiau psichiškai sugniuždytas ir svajonėmis gyvenantis vyras buvo suimtas bei apkaltintas nusikaltimu kurio jis nepadarė. Melagingais įrodymais, netiesioginiais įkalčiais, nuogirdomis ir kalėjimo skundikais suteptas teismas galiausiai apkaltino Roną žmogžudyste, o netrukus nuteisė ir mirties bausme. Paliktas laukti savo likimo galo, Viljamsonas buvo vienintelis asmuo*, kuris žinojo baisią tiesą: nekaltas žmogus bus išsiųstas keliauti pragaran, o tikrasis nusikaltėlis ir toliau vaikščios laisvėje...

Taigi po šiokios tokios pertraukos pasiėmiau skaityti dar vieną Džono Grišemo romaną. Šį kartą tai tapo neišgalvotas pasakojimas apie jauną žmogų, žinomą sportininką Roną Viljamsoną, nuteista už nužudymą, kurio jis nepadarė. Romane mums bus iškelti tokie klausimai, kaip kad, kaip nekaltas asmuo galėjo būti nuteistas mirties bausme? Kodėl žmogžudystės tyrimas buvo atliekamas su tokiais dideliais pažeidimais? Kiek laiko ir pastangų prireikė teisininkams, kol teisingumas buvo atstatytas? Bei kodėl policija taip atkakliai laikėsi savo? Į šiuos ir kitus klausimus mums atsakymus bandys suteikti nuostabus rašytojas Džonas Grišemas, autorius labiausiai žinomas dėl savo įtaigių ir be galo tikroviškų teisinių trilerių.

Iš tikrųjų ilgai delsiau pasiimti skaityti šią knygą, mat maniau, kad tai bus ilgas teisminis protokolas be vaizdingų dialogų, gyvo pasakojimo ir nelauktų posūkių. Aš tikėjau, kad jame bus tik sausi faktai ir dar sausesnė teisinė kalba. Tačiau tik paėmęs skaityti šį kurinį supratau, kad net ir čia rašytojas sugebėjo viską pateikti vaizdžiai, išsamiai, tačiau visai nenuobodžiai. Taip, romane dialogų visai nėra. Taip, čia daug medžiagos iš teismo protokolų. Taip, veikėjų čia nėra labai daug. Tačiau rašytojas viską aprašė taip įtaigiai ir realistiškai, kad kiekvienas skaitytojas netrukus pasijunta gyvu visų knygoje aprašytų įvykių liudininku.

Romanas priverčia suabejoti Amerikos teisine sistema, šokiruoja ir nuteikia prieš „nepriekaištingą“ policininkų darbą, verčia permąstyti mirties bausmė klausimą, verčia susimąstyti apie baudžiamąją teisę ir jos objektyvumą. Iš tikrųjų jau perskaitęs romaną galiu išskirti kelis man į galvą šovusius dalykus. Visų pirmą, venkite alkoholio ir visų tipų narkotikų. Jei Jus suėmė policija, būtinai kvieskite advokatą. Jai tokio neturite, prašykite tokį parūpinti. Kol advokatas dar neatvyko – tylėkite. Tai tik keli man į galvą atėję dalykai, tačiau ir šie, manau, nemažai padėtų sunkiu momentu.

Knygoje kalbama apie tai, ką apsiskaitę bei išsilavinę žmonės gali padaryti vieni kitiems, kai aklai tiki kažkokiu faktu. Romanas kalba apie žmogaus konstitucines teises, apie grubius teisingumo organų veikimo metodus, apie mirties bausmę, apie „nepriekaištingus“ policijos įrodymus, bei realius dalykus, kurie gali atsitikti kiekvienam iš mūsų. Juk vieną dieną Rono Viljamsono vietoje galite atsidurti ir Jūs, Jūsų šeimos narys, draugas ir pažįstamas. Nelikite abejingi šiam pasakojimui ir būtinai pasiimkite jį skaityti. Knyga eilinį kartą įrodo, kad teisinei sistemai dar yra kur tobulėti ir kad ji nėra jau tokia visažinė kokia tariasi esanti.

* Knygoje kartu su Ronu apkaltinamas ir jo draugas Denisas Fricas, kuriam paskiriamas kalėjimas iki gyvos galvos. Į mano pateiktą knygos aprašymą jis neįsikomponavo, tačiau nenorėjau jo palikti užmiršto, nes jis irgi tapo šio tariamai „teisingo“ teismo dalyviu.

„Jovarų Takas“ ~ John Grisham

„Jovarų Takas“ (John Grisham, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Vienas iš populiariausių mūsų laikų romanų – Johno Grishamo „Metas žudyti“. Dabar mes grįžtame į tuos įžymiuosius Klantono teismo rūmus, kai Džeikas Brigansas vėl įveliamas į be galo prieštaringą teismo procesą, iškelsiantį į paviršių visas senąsias rasines įtampas ir priversiantį Fordo apygardą stoti akistaton su savo praeitimi.

Setas Habardas – turtuolis, mirštantis nuo plaučių vėžio. Jis niekuo nepasitiki. Prieš pasikardamas ant jovaro, Habardas palieka naują, savo paties ranka parašytą testamentą. Toks poelgis įtraukia suaugusius jo vaikus, juodaodę tarnaitę ir Džeiką į konfliktą, tiek pat jaudinantį ir dramatišką kaip ir prieš trejus metus įvykęs žmogžudystės teismo procesas, per kurį Džeikas tapo vienas iš žinomiausių Fordo apygardos piliečių.

„Jovarų Take“ Grishamas grįžta prie fono ir personažų, pirmą kartą jį įtvirtinusių tarp mėgstamiausių Amerikos rašytojų. Šis stiprus ir įdomus romanas – tai įtaigus liudijimas, kad beveik po dvidešimties metų, kai buvo išleistas „Metas žudyti“, Grishamas tebeišlieka teisinio trilerio meistras.

Po šiokios tokios pertraukos pasiėmiau skaityti jau dvidešimt ketvirtąjį Džono Grišemo romaną, kūrinį, kurio veiksmas mus ir vėl nukels į Fordo apygardą! Būtent čia įvyko pirmojo rašytojo romano „Metas žudyti“ veiksmas, pelnęs autoriui pasaulinę šlovę, taip pat atvedęs prie klasika tapusio filmo ekranizacijos su aktoriumi Metju Makonahju, Samueliu L. Džeksonu ir Sandra Bulok pagrindiniame vaidmenyje. Būtent šiame romane pasirodė jaunas advokatas Džeikas Brigansas, žmogus, metęs iššūkį nepriekaištingai Fordo apygardos teisinei sistemai. Juk tik jis vienintelis ėmėsi ginti susikrimtusį tėvą, nužudžiusį du niekšus, išžaginusius jo nepilnametę dukterį. Ir štai dabar – Džeikas Brigansas ruošiasi ir vėl į teismą. Jis gauna ginti paskutiniąją vieno turtingo vyro valią, kurią šis nusprendė išreikšti savo testamente taip, kad sukrėtė savo artimuosius ir visus kurie jį pažinojo. Turtuolio sūnus ir dukra yra pasiruošę nuversti kalnus, kad tik įrodytų, jog jų tėvas buvo ne viso proto, kuomet rašė savo testamentą. Juk visgi jis savo gyvenimą baigė pasikoręs ant vienos jovaro medžio šakos. Tačiau Džeikas Brigansas yra pasirengęs įtikinti prisiekusiuosius priešingu dalyku – Setas Habardas turėjo rimtų priežasčių tokiam savo pasirinkimui ir ne kitaip. Kad tą padarytų, jis yra pasiruošęs net atskleisti pavojingą paslaptį, kuri ilgus metus slėpėsi po jaukiais Pietinio miesto namų fasadais...

Taigi romano veiksmas mus nukels į 1988-ųjų spalį, į Misisipės provinciją, Klantono miestelį, kuriame buvo visko: tiek bankų, tiek draudimo agentūrų, tiek nekilnojamo turto biurų, tiek parduotuvių ir kavinių. Išskyrus kelis, visi pastatai čia buvo dviaukščiai, raudonų plytų, su kaldintos geležies pinučių juosiamomis terasomis, išsikišusiomis virš šaligatvių, besidriekiančiu tobulu kvadratu aplink teismo rūmus ir veją priešais juos. Klantonas anaiptol nebuvo klestintis miestas, bet ir nemerdėjo kaip daugelis kaimiškų miestukų Pietuose. Anot 1980 metų gyventojų surašymo, jo populiaciją truputį pranoko aštuonis tūkstančius. Čia nebuvo tuščių parduotuvių vitrinų, nieko užkalto lentomis, jokių iškabų „išnuomojama“ languose.

Būtent čia, savo valdose, bus surastas Seto Habardo lavonas, kyburiuojantis ant virvės, šešios pėdos virš žemės, šiek tiek besisukiojantis vėjyje, permirkęs kiaurai, nors tai ne tiek ir svarbu. Pasikarti ant medžio nėra taip paprasta. Matyt, Habardas pagalvojo apie viską. Virvė buvo trijų ketvirčių colio storumo, supinta iš natūralaus manilinio pluošto, nebenauja, bet pakankamai tvirta atlaikyti Setą. Vienas jos galas buvo pririštas prie žemesnės to paties medžio šakos ir sutvirtintas daugybe bet kaip sunarstytų raizginių. Kitas virvės galas buvo trylika kartų spirališkai persuktas, kad tempiama kilpa užsiveržtų. Šešių pėdų aukščio skėčiamosios kopėčios, nuspirtos į šalį, gulėjo nekaltai šalimais. Šiai progai jis išsirinko geriausią savo kostiumą. Per kelias valandas paaiškės, kad Setas Habardas dalyvavo vienuoliktos valandos pamaldose bažnyčioje netoliese. Jis kalbėjosi su pažįstamais, juokavo su diakonu, padėjo ant aukų lėkštės pinigų ir atrodė geros nuotaikos. Pirmas įvykio vietoje atsidurs Kelvinas Bogas, visų galų meistras ir ūkio darbininkas, tarnavęs pas Setą kelerius metus...

Būtent tą akimirką ir užvirs visa šita košė, kurią srėbti apsiims Džeikas Brigansas, Klantono miestelio advokatas, trisdešimt penkerių metų vyras, nuolat abejojantis ar tik neperkopė savo karjeros viršūnės. Prieš trejus metus jo numylėtasis ir smarkiai įkeistas karalienės Viktorijos epochos stiliaus namas Adamso gatvėje sudegė iki pat pamatų. Tai atsitiko per patį Heilio teismo proceso įkarštį 1985-ųjų liepą, kai jį padegė kukluksklanas. Tada jis gynė juodaodį, nužudžiusį du niekšus išžaginusius jo nepilnametę dukrą. Savo baigiamąją kalbą teisme jis sakė vilkėdamas pasiskolintu kostiumu. Draudimo už sudegusį namą jis taip ir negavo, tad su žmona ir dukra dabar gyveno išsinuomotame name. Vairavo jis raudiną „Saab“ su 190 000 ridos mylių pagal odometrą, nes geresnės transporto priemonės neišgalėjo sau leisti. Džeikas ėmėsi Karlo Li Heilio bylos už skatikus, dirbo kaip šuo, vangstėsi kulkų, nepaisydavo realių grėsmių, prarado beveik viską, iki iškovojo išteisinamąjį verdiktą, Fordo apygardoje vis dar teberezonuojantį ir dabar, dėl ko Džeikui net ir šiandien vis dar reikėjo nešiotis ginklą kartu su savimi. Na o dabar jo laukė dar viena skandalinga byla, kurios baigtį norės sužinoti kiekvienas rimtas juridinių romanų gerbėjas.

Iš tikrųjų prieš imdamas skaityti šią knygą, peržvelgiau savo apžvalgą, kurią buvau parašęs po romano „Metas žudyti“ perskaitymo. Tada rašiau, kad teisniai romanai yra ne man, ir kad juose yra per daug juridinių dalykų. Visgi kaip parodė laikas, aš tapau jais tiesiog apsėstas ir niekaip negaliu nustoti juos skaityti. Galbūt, ne veltui žmonės sako, kad nespręstume apie rašytoją iš vieno jo knygos, o ir tą pačią knygą reikia bandyti skaityti būnant skirtingo amžiaus ir skirtingos nuotaikos. Juk net ir naujas patiekalas pradžioje gali pasirodyti neskanus, tačiau kuo dažniau tu jį valgai, tuo jis tampa skanesnis.

Romanas „Jovarų takas“ yra puikus teisinis trileris, visai kaip ir kiti autoriaus darbai. Prisipažinsiu, kad skaitydamas šią knygą tikėjausi pajusti akivaizdžių skirtumų, lyginant su pirmuoju rašytojo darbu, tačiau abi knygos yra gan panašios, nesiskiria net pasakojimo stilius, dėl ko jas abi galima drąsiai statyti viena šalia kitos. „Jovarų takas“ yra labai intriguojantis, įdomus ir daug juridinių niuansų bei teisinės kalbos kupinas kūrinys. Tiesa, jis yra gan smulkmeniškas, tad gali patikti ne kiekvienam. Man asmeniškai jis pasirodė be galo realistiškas, dėl ko padėtį jį į šalį buvo tiesiog neįmanoma. Rekomenduoju jį visiems rimtiems juridinių romanų gerbėjams, bei tiems žmonėms, kuriems patinka skaityti apie aštuoniasdešimtųjų Misisipės valstijos teisinę sistemą.

„Sėkmės šauklys“ ~ John Grisham

„Sėkmės šauklys“ (John Grisham, 2001 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Dukart (1997 ir 2000 m.) lietuvių kalba išleista Johno Grishamo „Firma“ patraukė ir daugelio mūsų skaitytojų dėmesį. „Sėkmės šauklys“ – antrasis į lietuvių kalbą išverstas šio talentingo rašytojo romanas, kuriame, sumaniai plėtodamas veiksmą, autorius pasakoja apie ką tik baigusį koledžą jauną, neturtingą advokatą Rudį Beilorą, kuriam į rankas pakliūva byla, galinti ne tik išgelbėti jį nuo skurdo, bet ir užtikrinti turtingą, prabangų gyvenimą bei puikią karjerą. Rudis vienas stoja ginti milžiniškos draudimo korporacijos nuskriaustą neturtingą šeimą. Kas nugalės – pinigai ar teisingumas? Storžieviškumas ar meilė? Paprasta, kasdieniška kalba, šmaikštūs dialogai, įdomus ir sklandus pasakojimas, vis didėjanti veiksmo įtampa sukte įsuka į įvykių verpetą, iš kurio ne tik romano herojus, bet ir skaitytojas negali ištrūkti iki pat netikėtos atomazgos.

Savo baigiamajame semestre Teisės koledže Rudis Beiloras privalo teikti labdaringą teisinę pagalbą keliems jo žinių reikalaujantiems senukams. Čia jis susipažįsta su pagyvenusia pora, naujaisiais „klientais“, Dote ir Badžiu Blekais. Jų sūnus Donis Rėjus miršta nuo leukemijos, o draudimo bendrovė kategoriškai atsisako mokėti už vaikino gydymą. Iš pradžių Rudis į šią situaciją pažiūri labai skeptiškai, tačiau netrukus supranta, kad didžiulė bendrovė tikrai labai bjauriai elgiasi su Blekais. Rudis pradeda domėtis šiuo atveju ir įsitikina, kad jis susidūrė su vienu didžiausiu kada nors šalyje vykstančiu sukčiavimo atveju ir išties pelninga byla. Visa problema tame, kad Rudžio kišenėse švilpauja vėjai, nėra ir tikrų pareigų – jis dar net nebaigęs mokslų, o teismo atveju jo lauktų tikri advokatai ir dar tikresnis nuosprendis. Ar pavyks sąžiningam ir vardan tiesios rizikuoti pasirengusiam vaikinui laimėti šią sudėtingą bylą mes sužinosime tik perskaitę šį nuostabų ir labai jaudinantį teisinį trilerį...

Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Džono Grišemo romaną, dar vieną neįtikėtiną rašytojo trilerį. Šį kartą jame bus kalbama apie jauną teisininką ir jo bandymą prasimušti rūsčiame Amerikos teisininkų pasaulyje. Dėmesio centre atsidurs Rudis Beiloras, paskutiniojo kurso Memfio valstybinio Teisės koledžo studentas. Liepą jis laikys advokatūros egzaminą. Pagyrimo gauti jis nesitikėjo, bet buvo vienas iš geresnių savo kurso studentų. Vienintelis protingas dalykas, kurį jis padarė per trejus metus Teisės koledže, buvo tas, kad sudėtingus privalomus kursus pasirinko studijuoti iš pat pradžių, todėl dabar, per paskutinį semestrą, gali dykinėti sau į valias. Jau netrukus jis bus tikras advokatas, vilkės tamsų kostiumą, turės lagaminėlį ir nedidelį bloknotą. Bet dabar jis vis dar studentas ir privalo atlikti šiek tiek „labdaros“ teikdamas įvairias teisines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Spręsti sveikatos apsaugos klausimus, biudžeto apkarpymus, testamentus, blogo elgesio su senukais atvejus, jungtinio draudimo įmokas ir pan.

Vieną dieną Rudis aptarnauja seną moterį pasiryžusią pakeisti savo turto testamentą, o tada susiduria su vienos poros žvilgsniu, spoksančiu į jį akyliomis akimis. Tai buvo Dotė ir Badis Blekai ir jie turėjo labai rimtą problemą. Jie įsigijo sveikatos draudimą iš „Greit Benefit Laif“ draudimo kompanijos prieš penkerius metus, kai jų berniukams buvo po septyniolika. Dabar Donis Rėjus miršta nuo leukemijos, o draudimo kompanija atsisako mokėti už vaikino gydymą. Jų vaikai yra identiški dvyniai ir Ronas yra idealus kaulų čiulpų donoras savo broliui Doniui Rėjui. Bėda ta, kad transplantacija kainuoja apie šimtą penkiasdešimt tūkstančių dolerių. Už operaciją turėtų sumokėti draudimo kompanija, bet tą padaryti ji atsisako...

Na o šioje vietoje aš dedu tris juodus taškus, mat pastraipos pabaigą privalo sužinoti kiekvienas skaitytojas atskirai. Juk kas jei ne Džonas Grišemas parašys tokį puikų ir realistišką juridinį romaną, kuriame skaitomi puslapiai tiesiog tirps akyse. Turiu pasakyti, kad esu didelis pono Grišemo romanų gerbėjas. Mėgstu teisę ir viską kas su ja susiję. Na o geresnio teisinio rašytojo už Džoną Grišemą tiesiog nėra. Jo kūriniai yra įkvėpti paties autoriaus ar jo draugų patirtimi. Juose yra daug intrigos, daug teisinių terminų, jie yra realūs ir labai įtaigūs.

Romanas „Sėkmės šauklys“ yra vienas iš jų. Nors jis nėra trumpas, jį sudaro beveik penki šimtai puslapių, tačiau kiekvienas puslapis yra įdomus ir labai intriguojantis. Jis pasakoja apie jauną Teisės koledžo studentą nepabūgusį siekti savo svajonės tapti advokatu. Jau netrukus jis apsiims spręsti sudėtingą bylą, kurios pabaiga yra labai neaiški. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra ne proceso pabaiga, o Rudžio nuotykiai ieškant darbo advokatų pilname mieste. Čia daug kas žaidžia ne pagal taisykles, daug kas mėgsta sukčiauti, daug kas naudoja bet kokias priemones ir triukus: tiek teisėtus, tiek ir nelabai... Kviečiu visus mėgstančius teisę ar tiesiog pasiilgusius nuotaikingo ir linksmo pasakojimo pasiimti skaityti šį puikų rašytojo kūrinį. Šmaikštūs dialogai, ironija ir lengvas sarkazmas, visa tai ir dar daugiau bus šioje nuostabioje istorijoje.