Klantonas, Misisipė, 1990-ieji. Džeikas Brigansas įtraukiamas į labai kontroversišką bylą. Teismas paskiria jį Driu Gemblo, baugštaus šešiolikmečio, apkaltinto vietinio šerifo pareigūno nužudymu, gynėju. Dauguma miestiečių trokšta greito teismo ir mirties bausmės, bet Brigansas atkapsto tai, kas slypi giliau, nei matoma iš pirmo žvilgsnio. Aršiai atsidavęs tikslui išgelbėti Driu nuo dujų kameros Džeikas pastato į pavojų savo karjerą, finansinį stabilumą ir šeimos saugumą.
Šiame bene asmeniškiausiame ir meistriškiausiame teisiniame trileryje per visą legendinę Johno Grishamo karjerą dar artimiau susipažįstame su ikonišku JAV Pietų miesteliu Klantonu ir ryškiais personažais, kuriuos tiek daug skaitytojų pamena su meile ir susižavėjimu. Šis seniai lauktas ir laikui nepavaldus romanas, pilnas sąmojo, dramatizmo ir širdingumo, teikia didžiulį skaitymo malonumą.
Kupina teisinių sąmokslų, mažo miestelio intrigų ir stulbinančių siužeto posūkių, kuriais išsiskiria visa teisinių trilerių meistro Johno Grishamo kūryba, „Metas pasigailėti“ yra galingiausia jo parašyta teisinė drama.
Džonas Grišemas yra bene geriausias teisinių trilerių rašytojas, kurio net keturiasdešimt septynios knygos tapo bestseleriais ne tik Amerikoje bet ir už Atlanto. Jis yra Harper Lee premijos laureatas, yra apdovanotas Kongreso bibliotekos apdovanojimu už įspūdingus grožinės literatūros kūrybinius pasiekimus. Savo naujausiame romane „Metas pasigailėti“ jis pasakoja mums tyčiniu nužudymu kaltinamo jaunuolio istoriją, kuri pavergė ne tik kritikų ir eilinių skaitytojų gretas, bet ir kino industrijos žmones, nusprendusius pagal kūrinį sukurti mini HBO serialą. Romano veiksmas mus nukelia į 1990-tų metų Misisipę, Klantoną. Čia advokatas Džeikas Brigansas paskiriamas ginti Driu Gemblą, šešiolikos metų jaunuolį, kaltinamą Fordo apygardos šerifo pavaduotojo Stiuarto Koferio nužudymu. Vaikinui yra vos tik šešiolika metų, jis yra drovus ir išsigandęs, kas daro jo nusikaltimą ne tik nežmogiškai žiauriu, bet ir nepaprastai šiurpiu. Tačiau jo motina ir sesuo, kurios gyveno Stiuarto namuose, puikiai žino šio poelgio aplinkybes: juk jos ne tik ragavo policininko kumščio skonio, bet ir buvo seksualiai išnaudojamos. Klantone policininko nužudymas, net jam nevykdant pareigos, yra laikomas tyčiniu nusikaltimu ir yra baudžiamas mirties bausme. Nužudytasis dar būdamas gyvas tuo naudojosi, kas darė ji tarsi „neliečiamu“. Berniukas turi mažai galimybių išvengti dujų kameros, o Džeikas Brigansas yra be ne vienintelis žmogus, galintis jį išgelbėti šiame prieštaringame teismo procese. Pastarasis ne tik suskaldys visuomenės nuomonę, bet ir sukels pavojų advokatui ir jo šeimai... Romanas „Metas pasigailėti“ yra vienas geriausių Džono Grišemo kūrinių. Jis yra nepaprastai gilus, dramatiškas, pilnas žmogiškumo ir atjautos. Jame kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, prievartą ir žaginimus. Šlykščias temas, siaubingus dalykus, apie kuriuos visai nesinori nei skaityti, nei šnekėti. Ir visgi ponas Grišemas juos pasirinko, nes mano, kad turi ką išdėstyti šia tema. Šioje knygoje aukomis taps ne tik nužudytasis, bet ir pats žudikas ar jo šeima. Driu Alenas Gemblas – šešiolikos metų smulkaus sudėjimo, žemas, išblyškęs, baikštus ir sugniužęs, visiškai nepanašus į žudiką, vaikinas. Jo sesuo Kira Geilė Gembl, kurią Stiuartas žagino ir mušė, ar mama Džoudė Gembl, kuri Stiuartui buvo it bokso kriaušė sporto klube. Visų jų miestas dabar nekęs, visi jie greitu metu susidurs su teisingumo sistemos rūstybe. Aišku nepamirškime ir advokato Džeiko Briganso, nuo kurio miestas nusigręš, ir kuris bus vertas PASIGAILĖJIMO visai kaip ir jo klientas. Kas yra Driu Gemblas šioje knygoje? Šaltakraujis žudikas, ar pasimetęs paauglys, kurio poelgis reiškė paprasčiausią savigyną, būtinybę, norą išgyventi, ir – pelnytą atpildą niekšui? Manau kiekvienas šios knygos skaitytojas liks tiesiog sužavėtas šiuo kūriniu, kuris ne tik eilinį kartą pademonstruos mums nepaprastus Džono Grišemo kūrybinius gabumus, bet ir įrodys, kad ponui Grišemui nėra lygių. Autorius savo literatūrinę karjerą pradėjo nuo išgalvoto Klantono miestelio, į kurį sugrįžti jį ir vėl paskatino vaizduotė. Visos Fordo apygardoje vykstančios rašytojo knygos yra tiesiog pritrenkiančios, jose autorius sukoncentruoja visą savo talentą, visus savo gebėjimus, tarsi jausdamas savotišką nostalgiją pirmajai knygai. Ją rašydamas jis buvo dar jaunas ir pilnas veržlios bei neišsenkančios energijos. Tegu ta energija lydi autorių ir toliau, o jo knygos te neišnyksta iš visų pasaulio knygynų lentynų...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą