Tamsią rudens naktį vienoje Kopenhagos ligoninių budinti slaugytoja pritraukia švirkštą mirtinos vaistų dozės ir tyliai įeina į senyvo paciento palatą.
Po šešių dienų, lietingą spalio rytą miesto centrinės gatvės fontane randamas buvusios psichiatrijos ligoninės darbuotojos kūnas, nusėtas keistomis simetriškomis pjautinėmis žaizdomis. Policijos tyrėjas Jepė Kiorneris išsyk imasi tirti šią šiurpią bylą: viena po kitos atsirandančios aukos nužudytos iki šiol jam negirdėtu būdu – visiškai nuleidžiant kraują. Jepė įsitraukia į sveikatos priežiūros sistemą, vedamas siaubą keliančio klausimo: ligoninės suteikia saugų prieglobstį, tačiau ar visomis jomis verta aklai pasitikėti?
Tuo metu jo porininkė Anetė Verner išėjusi gimdymo atostogų. Ji bando pratintis motinystę, tačiau nepajėgia lengvai palikti policijos tyrėjos vaidmens. Anetė nusprendžia sudalyvauti Jepės tyrime iš šalies, nė nenujausdama jos tykančio pavojaus...
Katrine Engberg yra danų kriminalinių romanų autorė, buvusi choreografė, šokėja, scenos režisierė ir aktorė. Jos debiutinis romanas „Sėjikas“ pasirodė 2016-ais metais, po ko tapo tikra sensacija! Knyga tapo hitu ne tik tarp eilinių skaitytoju ir skeptiškiausių kritikų, bet ir buvo nominuota kelioms svarbioms kategorijoms. Po jos sekė romanas „Kruvinasis mėnulis“, kuris pelnė Katrine’i metų autorės titulą. Galiausiai pasirodė romanas „Drugelio namai“, kuris taip pat sulaukė didžiulės sėkmės, buvo nominuotas MARTHA apdovanojimui. Katrine Engberg užaugo Esterbro rajone, kur su sūnumi ir vyru ji gyvena lygi šiol. Romane „Drugelio namai“ autorė savo dėmesį skiria psichologinių problemų turintiems asmenims, kurie čia tampa ne tik aplaidaus darbo aukomis, bet ir sąmoningos žmogžudystės liudininkais... Kopenhagoje ruduo. Jaunas dviratininkas siaučiant lietui išvežioja laikraščius. Staiga, pačiame Strioget gatvės viduryje esančiame fontane, jis pamato nuogą moters kūną. Ant jo yra keistų, simetriškų įpjovimų, kurie ir tapo moters nukraujavimo priežastimi. Tyrimas atveda policijos detektyvą Jepė Kiornerį ir jo kolegas į vieną sveikatos priežiūros įstaigų, kurioje kadaise buvo gydomi įvairiomis psichinėmis ligomis sirgę paaugliai. Tuo metu Anetė Verner, Jepės Kiornerio partnerė, yra išėjusi motinystės atostogų. Jų metu ji bando laviruoti tarp sunkaus mamos vaidmens ir dalyvavimo policijos tyrime iš šalies. Kol detektyvai ieško žmogžudystės kaltininko, Estera de Laurenti, sena Jepės draugė, kenčia nuo melancholijos ir ieško psichiatro pagalbos... Viskas susiveržia į gana tvirtą tinklą, kur manipuliacijos sveikatos apsaugos sistema kartais sukelia nepataisomų pasekmių jos ieškantiems. Kas šioje maišalynėje yra kalčiausi: trapaus proto pacientai, ar tie, kurie jais rūpinasi?.. Romanas „Drugelio namai“ yra tikrai neblogas kūrinys. Jis kalba apie psichines negalias turinčius žmones, apie kuriuos skaityti yra visad įdomu. Ir visgi ta psichinė negalia čia pavaizduota ne kaip kažkokio monstro kerštas, o kaip situacija, kurioje atsidūrę jauni žmonės neturi jokios ateities. Sistema šioje knygoje vaizduojama kaip nežinanti nei kaip tokiais žmonėmis pasirūpinti, nei ką su jais daryti, šiems suaugus. Knygoje taip pat bus kalbama ir apie apgavystę, kuri irgi yra gana bjaurus nusikaltimas. Juk jos metu pavagiamas ne tik daiktas, bet ir pavogtojo savigarba... Romanas „Drugelio namai“ visus patrauks ne tik įdomiai dėstomu siužetu, bet ir kaltųjų paieška, kuri čia yra tiesiog „iš koto“ verčianti. Šioje vietoje rašytojai norisi paploti atsistojus, mat autorė manipuliuoja skaitytoju tiesiog nepriekaištingai! Manau visi mano išvardinti elementai daro šią knygą jei ne puikia, taip bent jau arti to puikumo. Ateityje lauksiu ir daugiau Katrine Engberg knygų, kurios man atrodo išties perspektyvios.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą