Helsingborgo centre, sprukdamas nuo policijos, į sąsiaurio vandenis nulekia raudonas BMW. Iš nuskendusio automobilio narai ištraukia Peterio Brisės – vienos ryškiausių šalies IT žvaigždžių – kūną. Policija įtaria savižudybę, tačiau atlikus skrodimą paaiškėja, kad Brisė mirė dar gerokai prieš pakliūdamas į vandenį – jau du mėnesiai kaip nužudytas ir užšaldytas. Šįsyk Fabianui Riskui ir jo komandai tenka nemenkas galvosūkis. Juolab kad ne vienas tikina vos prieš kelias dienas matęs Brisę sveiką ir gyvą...
Kitame sąsiaurio krante Dunja Hougard, kartu su kolega patruliuodama mieste, gauna pranešimą apie gatvėmis besiblaškančią kruviną moterį. Nuskubėję į vietą, iš klejojančios benamės sužino, kad kraujas ne jos – ji tik žmogžudystės, kurią įvykdė gauja keistai besišypsančių užpuolikų, liudininkė. Hougard jau kuris laikas nušalinta nuo tyrėjos pareigų ir šios bylos jai niekas neplanuoja skirti, bet taip lengvai pasiduoti – ne Dunjos būdui: ji žino, ką turi daryti, – gaus tam leidimą ar ne.
Kai tyrėjai Fabianas Riskas ir Dunja Hougard imasi vienų sudėtingiausių kada nors matytų bylų, jų keliams ir vėl neišvengiamai lemta susikirsti.
Stefan Ahnhem yra švedų rašytojas augęs Helsingborge, pietų Švedijoje (Skanijos provincijoje). Nuo pat 1990-ųjų jis rašo scenarijus filmams ir televizijos laidoms, tarp kurių patenka ir pagal Heningo Mankelio knygas sukurtas serialas apie policininką Kurtą Valanderį. 2014-ais metais jis debiutavo kaip trilerių rašytojas. Jo romanas „Beveidės aukos“ iš karto tapo bestseleriu tėvynėje, o netrukus išpopuliarėjo ir kitose šalyse. 2015-ais metais pasirodė knyga „9 kapas“, o 2016-ais metais jis išleido romaną „18 laipsnių šalčio“, kuris taip pat buvo išpirktas žaibišku greičiu. Šiuo metu rašytojas su žmona ir trimis iš keturių savo vaikų gyvena Stokholmo mieste, Švedijoje. Knygoje „18 laipsnių šalčio“ autorius kalba dvejomis gana aktualiomis temomis, kaip antai tapatybės pasisavinimas ar smurtas prieš nekaltus šalies piliečius... Helsingborgo centre, sprukdamas nuo policijos, į sąsiaurio vandenis nulekia raudonas BMW. Visi požymiai rodo, kad tai nelaimingas atsitikimas. Visgi ištyrus iš mobiliųjų žaidimų praturtėjusio IT verslininko kūną paaiškėja, kad jis jau du mėnesiai kaip negyvas, mat yra sušalęs į ledo gabalą. Praėjo jau dveji metai nuo įvykių įvykusių knygoje „Beveidės aukos“. Visi spėjo stipriai atsipalaiduoti, dėl ko policijos nuovadoje vyrauja mirtina tyla. Todėl nenuostabu, kad didesnę dalį savo laiko Fabianas Riskas praleidžia lopydamas šeimą. Nors nei jis pats, nei jo kolegos garsiai to nepasakytų, tačiau jie jau pradėjo nuobodžiauti. Kai ant jų stalo atsiduria keista sušalusio milijonieriaus byla, visi pajaučia tą patį: kažkas vyksta. Tuo metu kitapus sąsiaurio Dunja Hougard vėl vilki uniformą ir dirba teisėsaugos pareigūne Helsingiore. Kai benamis narkomanas randamas mirtinai sutraiškytas, jai nelieka nieko kito, kaip tik savarankiškai imtis tyrimo. Pastarasis netrukus nuveda ją į Helsingborgą, Švediją, kur Riskas tiria keistą „šaldiklių“ bylą. Ar jiems pavyks išaiškinti savo bylas ir sulaikyti kaltininkus, mes, žinoma, sužinosime tik knygos pabaigoje... Romanas „18 laipsnių šalčio“ yra tiesiog pritrenkiantis kūrinys! Aš jau po pirmosios Stefan Ahnhem knygos supratau, kad atradau rašytoją, kuris mėgsta šiek tiek „perlenkti lazdą“. Kai kas iš Jūsų pasakysite, kad to nederėtų daryti rašant knygas, tačiau aš laikausi nuomonės, kad rašant detektyvus autorius tiesiog privalo tą daryti! Šioje knygoje visa tai taip pat yra, tad laiko nuoboduliui čia tiesiog nėra. Aišku kai kurie pradėję skaityti šį romaną iš karto pasakys, kad nors nusikaltėliai ir nėra žinomi šiame kūrinyje, tačiau jų motyvai aiškūs nuo pat knygos pradžios. Ir visgi net ir čia buvo šiokių tokių staigmenų, dėl ko vietos praregėjimams čia taip pat nestigs. Šiame kūrinyje autorius ir vėl mums prieš akis patalpins tiksintį laikrodį, kuriam pasibaigus eilinė nekalta auka atsidurs šaldiklio dugne. Kitaip sakant šį kartą žudikas ir vėl bus be galo ciniškas ir nepaprastai žiaurus! Na o įdomiausia yra tai, kad viskas baigsis dar didesnio psichopato pasirodymu, kuris savo aukas rinksis... ridendamas kauliukus! Rekomenduoju šią knygą ne tik paprastiems piliečiams, bet ir pasaulio lyderiams, kurie, matyt, iš neturėjimo ką gero paskaityti prisigalvoja visokių karinių nesąmonių. Liūdna kai pagalvoji, nes bent jau man nuotaikai pakelti užtenka ir gero detektyvo!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą