V., lenkų kilmės vokietis, suimtas už buvusios meilužės nužudymą, neneigia savo kaltės. Per apklausas psichologui jis pasakoja apie savo praeitį. Gimęs neturtingoje šeimoje, anksti netekęs tėvų – jis lyg lapas, vėjo nešamas per gyvenimą. Jo pasakojimas kupinas atradimų ir įžvalgų, į jį įsipina psichologo išvados, medicinos ekspertų pastabos apie beprotybės kilmę ir ištraukos iš Georgo Büchnerio dramos „Voicekas“, paremtos tikrais įvykiais.
Romanas vaizduoja karų plėšomą XIX a. Europą. V. kaip rekrūtas kaunasi olandų armijoje, paskui, paimtas į švedų armiją, kovoja Suomijoje, vėliau su Napoleono kareiviais keliauja per nusiaubtas Lietuvos žemes. Jo gyvenimas kupinas žiaurumo, bet kartu jis nori mylėti ir ieško Dievo. Taip, V. – žudikas, bet jis kelia užuojautą, lyg būtų aplinkybių auka. V. mato tai, ko nemato kiti, bet nebando priešintis jį nešantiems įvykiams.
Šis romanas – negailestingas pažeidžiamos žmogaus prigimties tyrimas, žvilgsnis į prarają, pasak G. Büchnerio, glūdinčią kiekviename iš mūsų.
Kūrinys nominuotas Augusto premijai ir apdovanotas Švedijos nacionalinio radijo romano prizu (2020).
Steve Sem-Sandberg yra švedų publicistas, intelektualiosios prozos atstovas, vienas svarbiausių šiuolaikinių Europos rašytojų. Tarptautinio pripažinimo jis sulaukė 2009-ais metais išleidęs romaną „Melo imperatorius“. Jo literatūrinis meistriškumas, intelektinis užmojis ir istorinis dabarties pojūtis buvo įvertintas solidžiomis literatūros premijomis. Knygoje „V.“ autorius pasakoja lenkų kilmės vokiečio Johano Kristiano Voiceko istoriją, kuris prieš beveik du šimtus metų nužudė savo meilužę Johaną Vust. Visa tai tapo aistros nusikaltimu, kuris 1836-tais metais įkvėpė dramaturgą Georg Büchner parašyti Europos teatrų scenas užkariavusią pjesę. Savo romane „V.“ Steve Sem-Sandberg seka istoriškai patvirtintą atvejį, pateikia beprotybės ir kaltės, vidinės suirutės ir meilės galvosūkį... Kai 1790-ais metais V. pradėjo stažuotis pas Leipcigo perukų gamintoją, jam buvo vos dešimt metų. Jo mama mirė nuo tuberkuliozės, o tėvas – girtas, nesugebėjęs saugiai suvaldyti skustuvo ir žirklių. V. gyvenimas sukosi tik apie darbą, į kurį jis buvo nukreipęs visą savo dėmesį. Visgi jį išlaikyti jam sekėsi ne visada, mat į svečius kartais užsukdavo perukų meistro podukra. Pastarąją V. pradeda persekioti ir šnipinėti, kas tampa savotiška manija, įaugusia į jo asmenybę. Vėliau jis pakeičia profesiją įstodamas į Olandų kariuomenę, po ko seka daug kitų graudžių įvykių. Tik grįžęs atgal į Leipcigą jis vėl susiduria su perukų meistro podukra Johana Vust, kurios ankstyva mirtis nulemia tolesnį Voiceko gyvenimą... Romanas „V.“ yra gana neblogas, tačiau labai, labai sunkiai skaitomas kūrinys. Jame Sem-Sandberg piešia sudraskytos Europos vaizdą, kuri grimzta į karą, tačiau kartu svajoja ir apie individą, kaip apsišvietusią socialinę būtybę. Tai istorija apie vienišą vyrą, kuris norėdamas pabėgti nuo kančių, įstoja į kariuomenę užklupdamas daugybę XIX amžiaus pradžios įvykių. Steve Sem-Sandberg yra Eyvind Johnson, Kerstin Ekman ir Per Olof Enquist premijų laureatas. Knygoje jis pateikia mums likimo nuskriausto ir neišmatuojamas kančias patyrusio žmogaus pasakojimą, kuris savo gyvenimą užbaigia giljotinoje. Autorius knygoje visiškai atsisako dialogų, čia jis juos pakeičia žmogaus išgyvenimais, kurie skaitytoją priverčia susimąstyti – kas toks yra Voicekas: dezertyras, bailys, pabėgėlis ir žudikas, ar sugniuždytas žmogus, visą gyvenimą ieškojęs meilės ir pripažinimo, tačiau taip jų ir nesuradęs? Skaitydami šią knygą mes patirsime daug įvairių emocijų, kurios maišysis tarp gailesčio veikėjui ir kančios nuo begalinių teksto eilučių. Manau šią knygą tikrai verta perskaityti, nors įveikti ją pavyks tik patiems atkakliausiems.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą