Paieška

2024 m. birželio 20 d.

2024 m. II ketv.: „Vaikinai iš Biloksio“ ~ John Grisham

Knygos viršelis
„Vaikinai iš Biloksio“
(John Grisham, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Dvi šeimos teisingumo akistatoje.

Johnas Grishamas, savo kūryboje sugrįžęs į Misisipę, pasakoja jaudinančią istoriją apie du imigrantų šeimų sūnus, vaikystės draugus, galiausiai atsidūrusius skirtingose įstatymo pusėse. Grishamui būdingi intriguojantys siužeto posūkiai ir vingiai prikaustys jūsų dėmesį iki paskutinio puslapio, kuriame lauks stulbinama atomazga.


Daugumą pastarojo šimtmečio metų Biloksis garsėjo savo pajūriu, kurortais ir jūrų gėrybių pramone. Tačiau jis turėjo ir savo tamsiąją pusę. Šis miestas buvo žinomas dėl korupcijos bei nusikalstamos veiklos, pradedant azartiniais lošimais, prostitucija, alkoholio kontrabanda, prekyba narkotikais ir baigiant užsakomosiomis žmogžudystėmis. Visa tai kontroliavo nedidelė banditų grupuotė. Remiantis gandais, dauguma jos narių priklausė Diksio mafijai.

Keitas Rudis ir Hju Malkas užaugo septintajame dešimtmetyje Biloksyje. Vaikystėje jie buvo geri draugai, Mažosios lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyviai. Paauglystėje gyvenimo tėkmė juos nubloškė į skirtingas puses. Keito tėvas tapo žymiu prokuroru, pasiryžusiu „išvalyti pakrantę“. O Hju tėvas pasidarė Biloksio nusikalstamo pasaulio bosu. Keitas pasirinko teisės studijas ir sekė tėvo pėdomis. Hju, pirmenybę teikęs naktiniam gyvenimui, dirbo tėvui priklausančiuose klubuose. Neišvengiamai artėjo šeimų akistata, kuri galiausiai įvyks teismo salėje.

Didelės apimties sagoje „Vaikinai iš Biloksio“, kupinoje istorinių detalių ir ryškių, nepamirštamų personažų, ant plauko pakibęs visas gyvenimas.

Džonas Grišemas yra garsus amerikiečių autorius, labiausiai žinomas dėl savo kvapą gniaužiančių teisinių trilerių. Gimęs 1955 m. vasario 8 d. Džounsboro mieste, Arkanzaso valstijoje, Grišemas augo baptistų šeimoje, kur augo ir jo noras siekti teisininko karjeros. 1977 m. jis įgijo apskaitos bakalauro laipsnį Misisipės valstijos universitete, o 1981 m. – teisės mokslų daktaro laipsnį Misisipės universiteto Teisės fakultete. Grišemas beveik dešimtmetį praktikavo teisę, specializavosi baudžiamosios gynybos ir asmens sužalojimo bylose. Jo pirmosios patirtys teisinėje sferoje padarė didelę įtaką jo kūrybai. 1983 m. jis buvo išrinktas į Misisipės Atstovų Rūmus, kur dirbo iki pat 1990 m. Jo literatūrinė karjera prasidėjo 1989 m. išleidus pirmąjį romaną „Metas žudyti“. Nors knyga nebuvo komerciškai sėkminga, antrasis romanas – „Firma“ (1991) tapo pasauliniu bestseleriu, pagal kurį buvo netgi pastatytas labai sėkmingas filmas su aktoriumi Tomu Kruzu (Tom Cruise) pagrindiniame vaidmenyje. Šio romano ir jo ekranizacijos sėkmė ne tik papildė jaunojo rašytojo kišenę, bet ir atkreipė skaitytojų dėmesį į anuomet dar mažai kam žinomą autorių. Per vaisingą savo, kaip teisinių trilerių rašytojo, karjerą ponas Grišemas parašė daugybę bestselerių, tokių kaip „Pelikano dosjė“, „Klientas“, „Partneris“ ar „Testamentas“. Jo knygose dažnai nagrinėjamos teisingumo, korupcijos ir moralinių dilemų teisinėje sistemoje temos. Daugelis jo romanų buvo pritaikyti kinui ir televizijai, kas, be jokios abejonės, tik sustiprino jo, kaip pagrindinės figūros teisinio trilerio žanre, statusą. Be savo teisinių trilerių, Grišemas yra parašęs ir vieną negrožinės literatūros kūrinį bei kelis grožinės literatūros kūrinius vaikams. Tam tikrame žmonių rate jis yra žinomas ir dėl savo filantropinės veiklos, ypač raštingumo bei teisinės pagalbos srityse. Dėl savo gilių jurisprudencijos žinių ir romanų temų, kalbančių apie dalykus, kuriuos „reikia pataisyti“, ponas Grišemas yra laikomas vienu geriausių šiuolaikinės Amerikos grožinės literatūros atstovų. Romanas „Vaikinai iš Biloksio“ taip pat priskiriamas teisinių trilerių žanrui ir kalba apie dvi kroatų imigrantų šeimas, atsidūrusias skirtingose įstatymo pusėse. Istorija, kurią šiandien kiekvienas iš mūsų galime perskaityti lietuvių kalba, prasideda šimtą metų atgal, kai Amerikos miestas Biloksis buvo šurmuliuojanti žvejų bendruomenė pietinės Misisipės įlankos pakrantėje. Ten gyvenantiems žmonėms pragyvenimą užtikrindavo gausi vandenyno pasiūla, dėl kurios gyvenvietė augo kaip „ant mielių“ ir vieną dieną gavo garbingą „Jūros gėrybių sostinės“ vardą. Tačiau greitai uždirbami pinigai ir per didelės jų sankaupos žmonių kišenėse turėjo ir neigiamą pusę. Būtent tada pradėjo populiarėti azartiniai lošimai, prekyba narkotikais ir prostitucija, tapusi nenuplaunama dėme Amerikos istorijos žemėlapyje. Korumpuota policija, mafijos karai ir su darbu nesusidorojantys teisėjai buvo tik nedidelė viso to dalis. Štai tokiame laikotarpyje ir augo Keitas Rudis ir Hju Malkas: du varžovai ir geriausi draugai, tam tikru gyvenimo laikotarpiu atsidūrę skirtingose įstatymo pusėse. Hju tėvas anuomet buvo nusikalstamo pasaulio bosas, o Džesis Rudis, Keito Rudžio tėvas, buvo aršus advokatas, siekęs atsikratyti nusikalstamumo mieste. Nenuostabu, kad vaikams suaugus, jie pasekė savo mylimų tėvų pėdomis. Na, o kuo visa tai anksčiau ar vėliau pavirto, aš leisiu Jums patiems sužinoti. Aš tiesiog pasakysiu tai, kad romanas „Vaikinai iš Biloksio“ yra viena tų knygų, kuriose detaliai nagrinėjamos nusikaltimo, bausmės, kaltės, keršto ir teisingumo temos. Taip, ji yra gana ilga – net 496 puslapių, tačiau talpina savyje įdomią, nors ir gėdingą Amerikos istorijos dalelę. Nepamirškime ir nepriekaištingos pono Grišemo prozos, ar puikiai išplėtotų aplinkos ir veikėjų aprašymų, kurie skaitytojui užtikrins patį didžiausią skaitymo malonumą. Bet „Luktelk!“ – pertrauksite mane Jūs ir paklausite: „Ar knyga yra tiek gera, kad tu ją pasiliktum savo asmeninės bibliotekos lentynoje?“ O atsakymas būtų paprastas: „Ne“. Taip, knyga yra iš tiesų labai šauni ir įdomi, tačiau perskaitęs visus į lietuvių kalbą išverstus Džono Grišemo romanus galiu užtikrintai pasakyti, kad jų yra daug, daug įdomesnių. Neklauskite manęs, kurie iš jų man patiko labiausiai, geriau patys tą sužinokite įsitaisę patogiame fotelyje su knyga rankoje arba pasinagrinėję kitas rašytojo knygų apžvalgas šiame mano tinklaraštyje.

Kitos skaitytos knygos


● „Memoria“ ~ David Lagercrantz: ⭐3/5.
● „Arkties nuotaka“ ~ Aslak Nore: ⭐1/5.
● „Šešėlis“ ~ Kristina Ohlsson: ⭐3/5.
● „Konteineris“ ~ A. M. Ollikainen: ⭐3/5.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra