High school all-American Neely Crenshaw was probably the best quarterback ever to play for the legendary Messina Spartans. Fifteen years have gone by since those glory days, and Neely has come home to Messina to bury Coach Eddie Rake, the man who molded the Spartans into an unbeatable football dynasty.
Now, as Coach Rake’s “boys” sit in the bleachers waiting for the dimming field lights to signal his passing, they replay the old games, relive the old glories, and try to decide once and for all whether they love Eddie Rake – or hate him. For Neely Crenshaw, a man who must finally forgive his coach – and himself – before he can get on with his life, the stakes are especially high.
Džonas Grišemas yra išties puikus rašytojas. Kiekviena jo knyga – naujas nuotykis skaitytojui. Teisinių trilerių autoriaus reputacija yra tvirta ir neginčijama, ir visgi kart nuo karto, norėdamas išnaudoti visus savo kūrybinius užmojus, Džonas Grišemas peržengia savo žanro ribas ir parašo kažką visiškai kitokio. Du tokius autoriaus mėginimus mes turime ir lietuvių kalba. Tai būtų knygos „Dažytas namas“ ir „Kalėdų nebus“. Romanas „Tribūnos“ taip pat priklauso šiai kategorijai. Tai „sportinė drama“, kalbanti apie seniai praėjusias dienas. Jos centre atsiduria garsusis Mesinos vidurinės mokyklos futbolo komandos treneris Edis Reikas. Jo gyvenimo kelionė jau beveik baigėsi ir visi jo treniruoti žaidėjai dabar atvyksta išlydėti jį paskutinei kelionei. Praėjo lygiai penkiolika metų, nuo tada kai draugai matėsi, tad dabar jie turi apie daug ką pasikalbėti. Visi jie kažkada žaidė futbolą, o dabar, po daugelio metų, susitinka gimtajame miestelyje. Kažkas ieškodamas laimės išvažiavo į didžiuosius miestus, į šiaurę, kažkas liko gyventi savo gimtojoje provincijoje. Jie mato vienas kitą nedažnai, todėl dabar nori atsigriebti ir prisiminti senus laikus. Kai kurių iš jų praeitis dabar yra įamžinta senuosiuose Mesinos stadiono stenduose, kiti gi liko užmarštyje. Susitikę jau kiek apleistame futbolo stadione, bičiuliai kalbasi apie praeitį, apie buvusias tragedijas, jaudinančias meiles ir berniukiškus nuotykius, aptarinėja suaugusiųjų problemas, drąsias svajones ir žlugusias viltis. Kalbėdamiesi jie iškelia vieną svarbiausią gyvenimo klausimų – ar praeitis tikrai yra pasmerkta nugrimzti užmarštin? Skaitydami šią knygą kiekvienas mes prisiminsime ir savo seniai praėjusias dienas, galbūt, kažkiek paliūdėsime, o galbūt, pasidžiausime atsikratę senųjų nuoskaudų. Nors ši knyga yra labai trumpa, ją sudaro tik 230 puslapių, visgi kiekvienas šio romano žodis yra aukso vertės. Skaitydami šį kūrinį mes suprasime vieną akivaizdžią tiesą – nors praeitis daugeliui, galbūt, primena nevisiškai saldaus „pyrago“ kąsnį, visgi ji yra ta mūsų gyvenimo dalis, kuri padarė mus tokiais, kokie mes esame šiandien. Neleiskime praeičiai likti praeityje, prisiminkime ją, nes mums „išėjus“ ji iš tiesų prapuls amžiams.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą