„Rinktiniai raštai 10“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 10“ (Artūras Konanas Doilis, 1999 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

„Dėdė Bernakas“ – autoriaus žodžiais tariant, mažasis romanas, kuriame vaizduojamas netikėtumų ir įtampos kupinas Napoleono adjutanto gyvenimo epizodas, piešiamas imperatoriaus portretas. „Žeraro nuotykiai“ – novelių apie narsų imperatoriaus Napoleono karį („Brigados vado Žeraro žygdarbiai“) tęsinys.

Romane „Dėdė Bernalas“ pasakojama apie prancūzą Luji de Lavalį, kuris po tremties Anglijoje, dėl tėvo politinių pažiūrų, šiam mirus, grįžta į Prancūziją. Jau pirmąją dieną jis pakliūna į sąmokslininkų rankas, tačiau dėka dėdės yra išvaduojamas. Grįžęs į Prancūziją ir atmetęs dėdės pasiūlymą vesti jo dukterį, jis papildo imperatoriaus Napoleono gretas, tapdamas jo adjutantu. Romane detaliai piešiamas imperatorius, jo žmona Žozefina, bei kiti artimi jam žmonės. Vaizduojami brangūs vakarėliai, šeimyniniai barniai, svarstoma Prancūzijos ateitis.

Pakankamai neblogas kūrinys, tik, sakyčiau, kiek per trumpas. Užima jis ne tiek jau ir mažai, apie 170 puslapių, bet jame tiek veiksmo, kaip kitose knygose būna penkiasdešimtyje ar mažiau puslapių. Na o šiaip, kūrinys skirtas trumpai nupiešti Napoleoną ir jo aplinką. Kūrinio gale autorius netgi trumpai samprotauja, kas gi buvo Napoleonas? Geras genijus ar blogio demonas? Sakyčiau knygą puikiai tikrų skaityti istorijos pamokoms, praturtintų sausą datų kalimą.

„Žeraro nuotykiuose“ brigados vadas Etjenas Žeraras toliau nesikuklindamas pasakoja savo patirtus nuotykius tarnaujant Napoleonui. Tarnybos metu jis spėja aplankyti Veneciją, Ispaniją, Angliją, Portugaliją, Minską ir kitas šalis bei miestus. Savo kelionių metu jis ne tik sudalyvauja lapių medžioklėje, bet dar ir pasiboksuoja, sužaidžia skvošą, įsivelia į dvikovą, ar pasprunka iš įkalinimo. Galiausiai jo nuotykiai baigiasi nesėkmingu bandymu išvaduoti imperatorių iš įkalinimo Šventosios Elenos saloje.

Sakyčiau dešimtoji rinktinių raštų knyga irgi pasirodė nebloga, nors norėjosi įvairesnių kūrinių. Du kūriniai apie Napoleoną paeiliui – kiek per daug. Na o šiaip, tai perskaičiau visus Doilio kūrinius lietuvių kalbą ir galiu kuriam laikui sakyti „sudie“. Lauksiu naujų knygų.

„Rinktiniai raštai 9“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 9“ (Artūras Konanas Doilis, 1999 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Šiame tome – „Brigados vado žygdarbiai“ – aštuonios novelės apie imperatoriaus Napaleono narsaus kario žygdarbius. Romane „Korosko žūtis“ – „Korosko“ laivu plaukusių įvairių tautų keleivių sunkūs pergyvenimai keliaujant po Afriką.

Galiausiai prisiverčiau pratęsti Artūro Konano Doilio „Rinktinių raštų“ skaitymą. Buvau kiek nusivylęs paskutinėmis knygomis ir metęs jų skaitymą. Daug galvojęs, gerai pailsėjęs, visgi nusprendžiau pratęsti anksčiau pradėtą darbą. Taigi viso to rezultatai yra žemiau.

„Rinktinių raštų“ devintajame tome spausdinami du romanai: „Brigados vado Žeraro žygdarbiai“ ir „„Korosko“ žūtis“.

„Brigados vado Žeraro žygdarbiuose“ mes susipažįstame su Etjenu Žeraru. Išties labai simpatišku personažu, nestokojančiu humoro jausmo, drąsos ir pagyrų sau. „Kai imperatoriui prireikdavo patikimo žmogaus paslaugų, jis padarydavo man garbę, prisimindamas Etjeno Žeraro pavardę, tačiau ši pavardė dažnokai iškrisdavo iš jo atminties skirstant apdovanojimus. Tačiau vis dėlto dvidešimt aštuonerių metų aš buvau pulkininkas, trisdešimt vienerių – brigados vadas, taigi neturiu priežasčių ant jo pykti. Jeigu karas būtų prasitęsęs dar dvejus trejus metus, tikriausiai būčiau gavęs maršalo lazdą, o tai jau tik žingsnis ligi sosto...“ – va taip linksmai apie save pasakoja pats personažas. Knygoje pateikiami aštuoni Žeraro žygdarbiai, kurie man labai priminė Robino Hudo nuotykius. Žeraras ne tik padeda draugui atkeršyti, išvaduoja imperatorių iš sąmokslo, bet dar išlošia laisvę, bei pabėga iš anglų kalėjimo.

Man labai patiko, kad istorijos pateiktos iš pirmojo asmens perspektyvos atsiminimų forma, kad rašytojas Žeraro vardu vis kreipiasi į skaitytoją žodžiais „mano bičiuliai“, kas darė šį personažą dar labiau simpatišku ir artimu skaitytojui. Istorijos parašytos su humoru, labai nuotaikingos. Manau rašytojas pasitelkdamas tik vieną vienintelį personažą puikiai atskleidė linksmąją prancūzų tautos pusę, stipriąsias ir silpnąsias puses. Romanas tikrai pakelianti nuotaiką ir įstrigsiantis atmintyje ilgam.

„„Korosko“ žūtyje“ pasakojama apie tai, kaip grupelę žmonių keliavusių garvežiu Nilo upe po Egiptą, o vėliau išlipusių ir keliavusių prie Libijos dykumos užpuola ir į nelaisvę paima arabai. Jie pareikalauja keliautojus išsižadėti krikščionybės ir priimti Koraną. Prasidėjusi gan nuobodžiai istorija visgi gan greitai užkabino ir sudomino. Stiliumi kiek priminė Žiulio Verno darbus, kuriuose išaukštinama drąsa, draugystė, meilė ir garbė.

Sakyčiau devintoji knyga mane stipriai nustebino ir pralenkė visus lūkesčius. Labai trūko tik originalių iliustracijų, kurias teko matyti internete. Kadangi Žeraro personažas mane tikrai labai sudomino, tai nelauksiu kelių metų iki dešimto tomo skaitymo, kur toliau tęsiami minimo personažo nuotykiai.

Šerlokas Holmsas (trumpa biografija)

Šerlokas Holmsas

Šerlokas Holmsas – išgalvotas (realybėje neegzistavęs), škoto rašytojo sero Artūro Konano Doilio personažas. 1885 m. pasirodė pirmoji apysaka „Kraujo spalvos etiudas“, o „Skandalas Bohemijoje“ yra pirmasis apsakymas iš „Šerloko Holmso nuotykių“ serijos – išspausdintas 1891 m. liepos „Strend magazin“ žurnale. Kaip pirmasis detektyvas-konsultantas jis persekiojo nusikaltėlius pietų Londone ir Europoje Viktorijos ir Eduardo laikotarpiu. Nors personažas buvo nukopijuotas nuo Edgaro Alano Po personažo Augustino Dupino ir Émile Gaboriau personažo Pono Lekoko, šis personažas įnešė daug naujo ir tapo vienu labiausiai žinomų detektyvinės literatūros seklių.

Šerloko Holmso prototipu realiame pasaulyje tapo Edinburgo universiteto profesorius, Karališkosios ligoninės chirurgas Džozefas Belas. Žinoma, kad profesorius gimė 1837 metais. Artūras Konanas Doilis, prieš tapdamas rašytoju, tame pačiame universitete studijavo mediciną ir buvo vienas iš jo mokinių. Štai kaip Doilis apibūdina savo mokytoją: „Belas buvo patrauklios išvaizdos ir malonaus charakterio žmogus. Aukštas, išdžiūvęs, tamsiaplaukis, ilganosis, siaurų pečių, šaižaus balso. Pilkos akys žvelgė skvarbiu žvilgsniu. Jis buvo puikus diagnostikas, beje, ne tik medicinos srityje. Jam puikiai pavykdavo nustatyti žmonių profesijas ir charakterius. Dėl man nežinomų priežasčių, jis išskyrė mane iš kitų studentų ir paskyrė savo ambulatorijos sekretoriumi...“. Tokiu būdu, būsimasis rašytojas turėjo puikią galimybę stebėti profesoriaus metodus, kurie nesiliovė stebinti aplinkinių. Neretai profesorius, tik žvilgtelėjęs į pacientą, galėdavo apie šį daug ką papasakoti. Belas mėgdavo savo studentų klausinėti, kokią nuomonę jie susidarę apie vieną ar kitą pacientą: „Na ir kokias išvadas jūs galite padaryti iš šių paprastų stebėjimų?“ – klausdavo jis savo mokinių. Paskui paaiškindavo, kad taip nutrintos kelnės išduoda batsiuvį, kuris diena iš dienos sėdi savo dirbtuvėlėje ir tarp kojų laiko taisomą avalynę. O įprotis būti patalpoje su kepure išduoda kariškius. Dažniausiai jis būdavo teisus. Belas tapo pirmuoju sekliu – konsultantu, kurio paslaugomis ir dedukciniais sugebėjimais ne kartą pasinaudojo policija. Beje, pats Belas atidžiai sekė Šerloko Holmso nuotykius ir konsultavo šių apsakymų autorių. Įžymiajam sekliui Holmso pavardė buvo suteikta pagerbiant amerikiečių rašytoją ir žurnalistą Oliverį Vendelą Holmsą, su kuriuo Konanas Doilis žaisdavo kriketą.

Šerlokas Holmsas pasirodė 56 apsakymuose ir 4 romanuose. Daugumoje atvejų pasakojimas pateikiamas Šerloko Holsmo draugo daktaro Džono Vatsono akimis, dienoraščio forma. Kaip jau minėta, pirmasis kūrinys kuriame pasirodė šis personažas pasirodė 1885 metas, o pasibaigė 1927 metais, rinkinyje „Šerloko Holmso bylos“. A. Konanas Doilis kuriam laikui tapo savo personažo auka. Po dvejų metų jis, toks ištvermingas, sveikas ir darbingas, pradėjo bodėtis nuolatine būtinybe tęsti nepabaigiamą Šerloko Holmso nuotykių grandinę. „Mieloji motule, – pranešė jis Merei Foli viename laiške, – <...> aš nutariau nužudyti Šerloką Holmsą. Jis atitraukia mane nuo daug svarbesnių dalykų.“ „Kraugeriškas“ troškimas buvo įvykdytas: apsakyme „Paskutinė Holmso byla“ (1893 m.) Šerlokas Holmsas žūva per grumtynes su profesoriumi Moriarčiu prie krioklio. Bet pasirodė, kad atsikratyti skaitančios publikos numylėtinio ne taip jau lengva. Ir nors apsakymo pabaigoje pabrėžtinai pažymėta, kad ekspertai buvo vienos nuomonės dėl dviejų žiaurių varžovų kovos ant baisios prarajos krašto baigties, nors buvo sakoma, kad pastangos rasti užsimušusiųjų kūnus buvo bevaisės, vis dėlto po dešimties metų Šerloką Holmsą teko prikelti iš mirusiųjų. Vertėtų pažymėti, kad žodį, skirtą Šerlokui Holmsui, leidėjai vertino dešimtkart brangiau nei paties autoriaus žodį.

Pats Konanas Doilis savo pasakojimuose niekada nenurodė, kada konkrečiai gimė šis personažas. Numanomu seklio gimtadieniu laikomi 1854 metai. Spaudoje taip pat sklando gandai, neva seklys gimė 1850 metais. Versija pagrįsta Džozefo Belo gyvenimu, pagal kurį rašytojas sukūrė savo personažą. Kitos svarbios datos seklio gyvenime: 1881 metais seklys susipažįsta su kitu apsakymų personažu daktaru Vatsonu; 1888 metais Vatsonas veda, o 1891 metais, susidūrime su daktaru Moriarčiu Šerlokas Holmsas neva žūva.

Vatsono pasakojimuose Holmsas yra apibūdinamas kaip labai sudėtingos asmenybės niūrus personažas, griežtas ir labai netvarkingas. Jis gyveno Baker Street 221B gatvėje Londone. Tačiau realiame pasaulyje, tai tėra tik tariamas adresas, nes tokio pastato kaip 221B niekada nebuvo. Tais laikais Baker gatvė baigėsi tik ties 100 numeriu. Šiame 221B name nuo 1990 metų yra įsikūręs nedidelis privatus muziejus. Holmsas gyveno su namų prižiūrėtoja ponia Hiudson. Holmsas dažnai aprašomas kaip mėgstantis rūkyti pypkę, groti smuiku ir kartais pasimėgauti kokainu. Personažas labiausiai pagarsėjo savo dedukciniu metodu, kurį pasitelkęs įveikia pačius painiausius nusikaltimus ir paslaptis.

Dabar Holmsas yra laikomas vienu žinomiausių detektyvinių seklių, pasirodęs daugelyje pratęsimų parašytų kitų autorių. Jis ne tik kovėsi su Džeku mėsinėtuoju, bet ir bandė įveikti Drakulą. Iš paties Konano Doilio parašytų kūrinių labiausiai išsiskyrė romanas „Baskervilių šuo“ (pradžia 1901 m.). Per pastaruosius dešimtmečius Šerlokas Holmsas persikėlė iš literatūros į kiną ir net kompiuterinius žaidimus. Holmo istorijos yra išverstos į daugelį kalbų, taip pat pasirodo daugybėje juokingų istorijų ir net anekdotų.

Eiliškumas, kurio geriausia laikytis skaitant Šerloko Holmso istorijas:

● Artūras Konanas Doilis „Rinktiniai raštai I“;
● Artūras Konanas Doilis „Rinktiniai raštai II“;
● Artūras Konanas Doilis „Rinktiniai raštai III“;
● Artūras Konanas Doilis „Rinktiniai raštai IV“.

Visas seklio istorijas ir romanus taip pat galima rasti knygoje – „Šerloko Holmso ir daktaro Džono H. Vatsono istorijos“ (leidykla „Obuolys“, 2020 m.). Ten jos, beje, išdėstytos eiliškumo tvarka, ko mes nerasime „Rinktinių raštų I-IV tomuose“.

Naudinga:
● Užrašai apie Šerloką Holmsą (PDF, ePUB, MP3, TXT)

„Rinktiniai raštai 8“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 8“ (Artūras Konanas Doilis, 1998 m.). Knygos įvertinimas: ⭐1/5.

Romano „Baltoji kuopa“ veiksmas vyksta XIV a. Anglijoje. Lengvu stiliumi autorius aprašo istorinius įvykius bei asmenybes, šiek tiek su ironija vaizduoja riterių kovas. „Raudonosios lempos istorijos“ – pasakojimai iš XIX a. pabaigos gy dytojų gyvenimo.

Pirmasis romanas apie Baltąją kuopą, kurios nariai keliauja kaip Donkichotas ieškodami problemų, bet neskaitant pastarojo, kaunasi su realiais, o ne išgalvotais priešininkais. Rašoma apie riterių kovas, kelionę ir įvairius nuotykius. Nors viskas skamba labai patraukliai, bet iš tikrųjų skaitosi nuobodžiai. Su kiekviena rinktinių raštų knyga tikiuosi galybės nuotykių, bet, deja, pirmoms keturioms knygoms (Šerlokui Holmsui) niekas neprilygsta. Antra dalis, tai novelių rinkinys iš gydytojų gyvenimo. Gal tik kelios novelės man pasirodė patrauklios ir su mintimi, kitos – be ryšio, lengvai sakant. Ne Mopasanas kur galima būtų kapstyti kažką gilesnio.

„Rinktiniai raštai 7“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 7“ (Artūras Konanas Doilis, 1997 m.). Knygos įvertinimas: ⭐2/5.

Septintajame tome du romanai – „Pabėgėliai“ ir „Rodnis Stounas“. „Pabėgėliai“ tai istorinis romanas, kurio veiksmas plėtojasi XVII a. Prancūzijoje, karaliaus Liudviko XIV dvare, ir Šiaurės Amerikoje, tarp indėnų ir čia beįsitvirtinančių kolonistų, kur atvyksta iš Prancūzijos ištremti romano herojai hugenotai. Romane „Rodnis Stounas“ vaizduojama XIX a. pradžios Anglija. Plačiai pasakojama apie tuo metu ypač populiarias boksininkų kovas, žymius anglų jūrininkus, Londono dabitas, madų kūrėjus, Velso princo rūmus. Romane gausu detektyvo elementų.

Pirmasis kūrinys man patiko. Pateiktas tikroviškai ir detaliai, ko nestinga A. Doilio kūrybai. Tiesa, skaitosi gan sunkiai. Istorija pakankamai įdomi, neskaitant vangios pradžios. Kiek primena Ž. Verno kūrybą. Pabaiga per staigi, lyg nutrūkusi styga. Apie antrą kūrinį ne ką te galiu pasakyti. Kažkur skraidžiau padangėse skaitydamas, gal tekstas nebuvo pakankamai įdomus, nežinau. Daug šalutinių temų, nepagavau kas jas vienija ir išvis kokia pagrindinė mintis. Boksų kovos? Kaskart pratęsiant skaitymą, būdavo sunku prisiminti kuo viskas baigėsi. Atrodydavo lyg kažką būčiau praleidęs. Toks jausmas išliko lygi pat pabaigos. Knygą įvertinčiau neblogai, tik antras kūrinys viską gadina. Todėl du iš penkių.

„Rinktiniai raštai 5“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 5“ (Artūras Konanas Doilis, 1995 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Džonui ir jo sūnui Ezrai Gerdlstonams priklauso „Gerdlstonų bendrovė“. „Ji ypač pelninga ir teikianti pasitikėjimo“ – bent jau taip kalba pašaliniai, ypač senajam Gerdlstonui labdarai paaukojus net 25 svarus. Ezra, vadovo sūnus, dar didesnis cinikas nei tėvas, nors jo verslo žinios ir stulbina.

Netrukus, po kelių klaidingų tėvo spekuliacijų, bendrovė atsiduria ant bankroto slenksčio. Tačiau firmos galva, tuoj pat sugalvoja tiesiog unikalų planą, kaip įveikti sunkumus ir susikrauti didelius turtus – tai didžiausia Europoje deimantų spekuliacija.

Ar bendrovės vadovams pavyks išbristi iš pražūtingų skolų? Ir ko tektų imtis, jei viskas pakryptų kita linkme?

Penktame tome spausdinama socialinė buitinė detektyvinio siužeto apysaka „Gerdlstonų bendrovė“ ir apsakymai: „„Šiaurinės žvaigždės“ kapitonas“; „Daktaro Džefsono pasakojimas“; „Didysis Kainplaco eksperimentas“; „Žmogus iš „Archangelsko““; „Keturkampė dėžutė“; „Džono Heksfordo gyvenimo spraga“; „Kiprijonas Overbekas Velsas“; „Džonas Baringtonas Kaulsas“; „Elijas B. Hopkinsas, pastorius iš Džekmans Galčo“; „Toto žiedas“.

Prisipažinsiu, imdamas šią knygą, buvau skeptiškai nusiteikęs jos atžvilgiu, mat prieš tai skaityti „Rinktiniai raštai 6“ buvo šiaip sau. Visgi klydau. Kūrinys „Gerdlstonų bendrovė“ pasirodė pakankamai įdomus ir intriguojantis. Pagal jį galima būtų susukti net kokį serialą ar filmą, kas berods sėkmingai įgyvendinta. Tačiau nors istorija verta dėmesio, jos pateikimas kiek per detalus ir nuobodokas. 334 puslapiai! Šiuolaikiniu formatu turbūt būtų per 500! Tai tikrai per daug tokiam kūriniui. Atrodo lyg jis būtų dirbtinai išpūstas, o kai kurie skyreliai kėlė jausmą, lyg būtų išvis nurašyti nuo kokios enciklopedijos!? ...bet pasitelkus kantrybę, galima atrasti neblogą, intriguojančią istoriją. Turiu pripažinti ir tai, kad nors ir turiu priekabių, kūrinys išsiskyrė iš kitų, pastaruoju metu mano skaitytų pigių, sutrūnijusių detektyviūkščių, o tai jau geras ženklas. Kalbant apie kitus apsakymus, tai jie man visai patiko. Skaitėsi lengvai, gan įvairūs, nors ir nevisų mintį pagavau. Primena rašytojo pamąstymus įvairiomis temomis, nors ne iki galo išgimdytus. Taip pat atrodo, kad jie buvo rašyti tik tam, kad pademonstruoti savo, kaip rašytojo, gebėjimus. Kai kurie jų persmelkti melancholija ir pamišimu, bet bendrai imant, sakyčiau, pusė pėdos. Taip pat čia jaučiama paties rašytojo Konan Doilio pasaulėžiūra, atrandamos jį dominusios temos – spiritizmas, hipnozė ir t. t.

„Rinktiniai raštai 6“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 6“ (Artūras Konanas Doilis, 1997 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

„Paslaptinga šalis“ – Profesoriaus Čelendžerio pranešimas Londono karališkoje geografijos draugijoje apie galimą „dingusio Jūros periodo pasaulio“, laiko nepaliesto ir apgyvendinto priešistorinėmis būtybėmis, nuo Žemės paviršiaus išnykusiomis prieš 50 milijonų metų, egzistavimą tapo tikra sensacija. Čelendžeris surenka ekspediciją, kurios tikslas yra patvirtinti arba paneigti jo draugo, profesoriaus Vaito, žuvusio pirmosios kelionės į šį numanomą „dingusį pasaulį“ metu, teoriją. Įveikę ilgą ir sunkų kelią tyrinėtojai aptinka plokščiakalnį, į kurį neįmanoma užlipti.

Tai kupina širdį gniaužiančių nuotykių knyga, nukelianti skaitytoją į paslaptingąjį Pietų Amerikos pasaulį, kur dar gyvena stebuklingi dinozaurai, skraidantys pterodaktiliai, beždžionžmogiai ir indėnai... Romanas turi mokslinį pagrindą. Prieš mus atsiveria pasaulis, kuris egzistavo prieš šimtą dvidešimt milijonų metų...

Knygą taip pat sudaro apsakymai: „Nuodingoji juosta“, „Raflo Ho išradimai“.

Kad ir kaip Konanas Doilis nekentė savo sukurto personažo Šerloko Holmso, mat jis užgožė kitus rašytojo kūrinius, visgi pripažinkime, tai buvo jo šedevrų šedevras. Šie trys kūriniai gal ir geri, bet ne tiek, kad mes, bent jau aš, norėčiau juos detaliau nagrinėti. Kūrinį „Paslaptinga šalis“ aš jau buvau skaitęs prieš kelis metus. Nors pirmi trys puslapiai mane užkabino, visa kita – tai neaiški ir nesuprantama paleontologų kalba, paprastam mirtingajam kelianti eilinį nuobodulį. Antrasis kūrinys – „Nuodingoji juosta“ – tęsia profesoriaus Čelendžerio nuotykius. Istorijoje mes aptinkame jau pažįstamus personažus, tačiau pats kūrinys, sakyčiau, tai pamąstymai apie gyvenimo beprasmybę, kuomet žinai tikslią visa ko sunaikinimo datą. Trečiasis – „Raflo Ho išradimai“, man pasirodė įdomiausias. Tai viena tų istorijų, turinčių gilesnę prasmę, kelianti pamąstymų bangą. Šiuo atveju kalbama apie materialinius ir dvasinius turtus... Jei kažkam rekomenduočiau šią knygą, tai siūlyčiau daugiausia dėmesio skirti trečiajam kūriniui, o pirmus du, galima net ir praleisti 🙂

„Rinktiniai raštai 4“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 4“ (Artūras Konanas Doilis, 1994 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Ketvirtame tome spausdinami apsakymų rinkiniai „Paskutinis nusilenkimas“ ir „Šerloko Holmso archyvas“. Rašytojo kūrybai būdingas patrauklus pasakojimas, fantazijos ir meistriškumo jėga, su kuria jis rezga įtemptą detektyvini siužetą.

Knygą sudaro: Visterijų lodžoje; Kartoninė dėžutė; Raudonasis ratas; Briuso ir Partingtono brėžiniai; Šerlokas Holmsas marinamas; Ledi Frensis Karfeks dingimas; Velnio koja; Paskutinis nusilenkimas; Kilmingasis klientas; Nublyškęs kareivis; Mazarinio brangakmenis; „Trijų frontonų“ vila; Sasekso vampyras; Trys geridebai; Toro tilto mįslė; Keturpėsčias žmogus; Liūto karčiai; Dama su šydu; Įvykis senajame Šoskume; Dažų pirklys išėjo poilsio.

Apžvalgos nėra.

„Rinktiniai raštai 3“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 3“ (Artūras Konanas Doilis, 1994 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Trečiame tome spausdinama apysaka „Baskervilių šuo“ ir pluoštelis apsakymų apie seklį Šerloką Holmsą.

Knygą sudaro: Baskervilių šuo; Atsitikimas tuščiame name; Norvudo rangovas; Šokantys žmogiukai; Vieniša dviratininkė; Atsitikimas pensione; Juodasis Piteris; Čarlzas Ogastas Milvertonas; Šeši Napoleonai; Trys studentai; Pensnė su auksiniais apsodais; Dingęs regbio žaidėjas; Žmogžudystė Ebi Greindže; Antroji dėmė.

Apžvalgos nėra.

„Rinktiniai raštai 2“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 2“ (Artūras Konanas Doilis, 1993 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Antrame tome spausdinamos apysakos „Baimės slėnys“ ir „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. Rašytojo kūrybai būdingas patrauklus pasakojimas, fantazijos ir meistriškumo jėga, su kuria jis rezga įtemptą detektyvinį siužetą.

Knygą sudaro: Baimės slėnis; Sidabras; Geltonasis veidas; Biržos klerkas; „Glorija Skot“; Masgreivų giminės apeigos; Reigeito mįslė; Luošys; Nuolatinis pacientas; Graikas vertėjas; Jūrų sutartis; Paskutinė Holmso byla.

Apžvalgos nėra.

„Rinktiniai raštai 1“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 1“ (Artūras Konanas Doilis, 1993 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Anglų rašytojo, 75 knygų autoriaus A. Konano Doilio raštų pirmame tome spausdinamos apysakos „Kraujo spalvos etiudas“ ir „Keturių ženklas“, taip pat apsakymų rinkinys. Rašytojo kūrybai būdingas patrauklus pasakojimas, fantazijos ir meistriškumo jėga, su kuria jis rezga įtemptą detektyvinį siužetą.

Knygą sudaro: Kraujo spalvos etiudas; Keturių ženklas; Skandalas Bohemijoje; Raudonplaukių lyga; Tapatybės nustatymas; Boskombo slėnio paslaptis; Penkios apelsino sėklos; Kreivalūpis; Mėlynasis karbunkulas; Margoji juosta; Inžinieriaus nykštys; Kilmingasis viengungis; Berilų diadema; Variniai Bukai.

Apžvalgos nėra.