Paieška

2011 m. birželio 29 d.

„Rinktiniai raštai 6“ ~ Artūras Konanas Doilis

„Rinktiniai raštai 6“
(Artūras Konanas Doilis, 1997 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

„Paslaptinga šalis“ – Profesoriaus Čelendžerio pranešimas Londono karališkoje geografijos draugijoje apie galimą „dingusio Jūros periodo pasaulio“, laiko nepaliesto ir apgyvendinto priešistorinėmis būtybėmis, nuo Žemės paviršiaus išnykusiomis prieš 50 milijonų metų, egzistavimą tapo tikra sensacija. Čelendžeris surenka ekspediciją, kurios tikslas yra patvirtinti arba paneigti jo draugo, profesoriaus Vaito, žuvusio pirmosios kelionės į šį numanomą „dingusį pasaulį“ metu, teoriją. Įveikę ilgą ir sunkų kelią tyrinėtojai aptinka plokščiakalnį, į kurį neįmanoma užlipti.

Tai kupina širdį gniaužiančių nuotykių knyga, nukelianti skaitytoją į paslaptingąjį Pietų Amerikos pasaulį, kur dar gyvena stebuklingi dinozaurai, skraidantys pterodaktiliai, beždžionžmogiai ir indėnai... Romanas turi mokslinį pagrindą. Prieš mus atsiveria pasaulis, kuris egzistavo prieš šimtą dvidešimt milijonų metų...

Knygą taip pat sudaro apsakymai: „Nuodingoji juosta“, „Raflo Ho išradimai“.

Kad ir kaip Konanas Doilis nekentė savo sukurto personažo Šerloko Holmso, mat jis užgožė kitus rašytojo kūrinius, visgi pripažinkime, tai buvo jo šedevrų šedevras. Šie trys kūriniai gal ir geri, bet ne tiek, kad mes, bent jau aš, norėčiau juos detaliau nagrinėti. Kūrinį „Paslaptinga šalis“ aš jau buvau skaitęs prieš kelis metus. Nors pirmi trys puslapiai mane užkabino, visa kita – tai neaiški ir nesuprantama paleontologų kalba, paprastam mirtingajam kelianti eilinį nuobodulį. Antrasis kūrinys – „Nuodingoji juosta“ – tęsia profesoriaus Čelendžerio nuotykius. Istorijoje mes aptinkame jau pažįstamus personažus, tačiau pats kūrinys, sakyčiau, tai pamąstymai apie gyvenimo beprasmybę, kuomet žinai tikslią visa ko sunaikinimo datą. Trečiasis – „Raflo Ho išradimai“, man pasirodė įdomiausias. Tai viena tų istorijų, turinčių gilesnę prasmę, kelianti pamąstymų bangą. Šiuo atveju kalbama apie materialinius ir dvasinius turtus... Jei kažkam rekomenduočiau šią knygą, tai siūlyčiau daugiausia dėmesio skirti trečiajam kūriniui, o pirmus du, galima net ir praleisti 🙂

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

2 komentarai

Montekristo rašė...

Šerloką Holmsą ryte praryjau, guli ir šitie raštai lentynoj, bet net nepradėjau, nevilioja ;D pritariu, Holmsas man tikra detektyvo klasika, kai norisi kažko tikrai gero, atsiverčiu bet kokią bylą ir kaifuoju :) O tas pirmasis kūrinys iš aprašymo man labai primena kažkada skaitytą Barouzo „Užmirštąją salą“, kuri taip pat nebuvo ypatinga...

Arsenas Liupenas rašė...

Tai ne veltui dabar tie likę šeši raštai pardavinėjami po litą ;) Barauzą irgi turiu, bet man užteko ir šitos :-&