„Žaliasis šaulys“ (Edgaras Volesas, 1994 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.
Turtingas milijonierius, nesąžiningai susikrovęs turtus, nusiperka garsią riterių pilį ir per daug įsijaučia į tų laikų riterio rolę. Priešais jam tampa visi nepaklusę jo valiai. Jis juos kankina, persekioja, šantažuoja... kol vieną dieną sulaukia vietinės pilies šmėklos pasirodymo. Netrukus apie tai ima rašyti visi laikraščiai – Ar Krigerį nušovė Žaliasis šaulys? Kas jis yra? Kokie jo ketinimai?
Viską ištirti atvyksta garsus Skotland Jardo seklys – Džeimsas Federstonas. Čia jis susiduria su klastingu niekšu, pavertusiu gotikinę pilį savo gaujos štabu. Seklys turi ir kitų ketinimų – surasti gražiąją Elainę, kurią mano esant įkalintą požeminiame tvirtovės kalėjime. Įtempęs lanką į pagalbą atkeliauja Žaliasis šaulys, auka, keršijanti už savas skriaudas.
Turtingas milijonierius, nesąžiningai susikrovęs turtus, nusiperka garsią riterių pilį ir per daug įsijaučia į tų laikų riterio rolę. Priešais jam tampa visi nepaklusę jo valiai. Jis juos kankina, persekioja, šantažuoja... kol vieną dieną sulaukia vietinės pilies šmėklos pasirodymo. Netrukus apie tai ima rašyti visi laikraščiai – Ar Krigerį nušovė Žaliasis šaulys? Kas jis yra? Kokie jo ketinimai?
Viską ištirti atvyksta garsus Skotland Jardo seklys – Džeimsas Federstonas. Čia jis susiduria su klastingu niekšu, pavertusiu gotikinę pilį savo gaujos štabu. Seklys turi ir kitų ketinimų – surasti gražiąją Elainę, kurią mano esant įkalintą požeminiame tvirtovės kalėjime. Įtempęs lanką į pagalbą atkeliauja Žaliasis šaulys, auka, keršijanti už savas skriaudas.
Edgaras Volesas... kas seka mano internetinį puslapį, visai nenustebs išvydę šį įrašą. Tai buvo neišvengiama, kaip ir lietus rudenį ar pensininkai troleibuse... na bet nenuklyskim į lankas. Išties nenusikalsiu pasakydamas, pridėjęs ranką prie krūtinės, kad tai viena geresnių šio rašytojo knygų, na bent iš tų kurias skaičiau. Nėra meno kūrinys, kaip Mona Liza, bet tai yra tokio tipo literatūra ir toks rašymo stilius, kur to visai ir neprašoma.
Istorijos pradžia kiek vangoka, sunku susigaudyti tarp daugybės veikėjų (nėra jų tiek daug, bet vis tiek painiojasi) ir jų istorijų. Net buvau pradėjęs galvoti (kažkas naujo), kad galbūt knygoje trūksta lapų ...ir visai nesisiejančios, beryšės istorijos taip ir nebus įmintos, visai kaip NSO. Ačiū Dievui, bet perskaičius trečdalį knygos galva pradėjo šviesėti, mane užkabino įvykių eiga, o atomazgos laukimas tapo tiesiog nepakeliamas.Na gal kiek perdedu, bet kaip supratot, knygą perskaičiau gan greitai. Istorija patiko ir tuo, kad išsiskyrė iš kitų rašytojo „šedevrų“. Dažniausiai būdavo taip: vienas seklys per brūkšnelį detektyvas, viena sekretorė, arba bočių kalba – mašinistė, vienas blogiukas ir krūva lavonų. Mes gi ieškom kaltų ir juos randam, o tada pakariam arba jie patys užverčia kanopas. Čia kiek kitaip, tad besidomintiems rašytojo Edgaro Voleso kūryba, arba tiesiog norintiems lengvo skaitalo, patarčiau nedvejoti ir drąsiai tiesti smalsius pirštus. Viskas, ačiū, aplodismentų nereikia.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą