Septintajame tome du romanai – „Pabėgėliai“ ir „Rodnis Stounas“. „Pabėgėliai“ tai istorinis romanas, kurio veiksmas plėtojasi XVII a. Prancūzijoje, karaliaus Liudviko XIV dvare, ir Šiaurės Amerikoje, tarp indėnų ir čia beįsitvirtinančių kolonistų, kur atvyksta iš Prancūzijos ištremti romano herojai hugenotai. Romane „Rodnis Stounas“ vaizduojama XIX a. pradžios Anglija. Plačiai pasakojama apie tuo metu ypač populiarias boksininkų kovas, žymius anglų jūrininkus, Londono dabitas, madų kūrėjus, Velso princo rūmus. Romane gausu detektyvo elementų.
Pirmasis kūrinys man patiko. Pateiktas tikroviškai ir detaliai, ko nestinga A. Doilio kūrybai. Tiesa, skaitosi gan sunkiai. Istorija pakankamai įdomi, neskaitant vangios pradžios. Kiek primena Ž. Verno kūrybą. Pabaiga per staigi, lyg nutrūkusi styga. Apie antrą kūrinį ne ką te galiu pasakyti. Kažkur skraidžiau padangėse skaitydamas, gal tekstas nebuvo pakankamai įdomus, nežinau. Daug šalutinių temų, nepagavau kas jas vienija ir išvis kokia pagrindinė mintis. Boksų kovos? Kaskart pratęsiant skaitymą, būdavo sunku prisiminti kuo viskas baigėsi. Atrodydavo lyg kažką būčiau praleidęs. Toks jausmas išliko lygi pat pabaigos. Knygą įvertinčiau neblogai, tik antras kūrinys viską gadina. Todėl du iš penkių.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą