Vienuoliktu numeriu pažymėtas kalinys-mirtininkas randa savo kameros duris praviras. Sargybinio kėdė irgi tuščia. O viskas prasidėjo nuo raštelio priklijuoto ant lėkštės dubenėlio „Spalio 15 antrą valandą ryto tavo kameros durys bus neužrakintos...“. Ar tai jo bendrininkai bando jį išvaduoti dėl dviejų moterų subadymo peiliu? Bet ar jis išvis turėjo bendrininkų? O jei paaiškės kad jis nekaltas? Į šiuos klausimus atsakymus bando surasti komisaras Megrė. Ar jam pavyks?
Vienas geresnių rašytojo romanų. Bene geriausiai atskleidžia Ž. Simenono kūrybos, stiliaus ypatumus. Norintys susipažinti su šio rašytojo kūryba, gali drąsiai pradėti nuo šio kūrinio. Kol kas man geriausias šis ir „Pirmoji Megrė užduotis“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą