„Švelni naktis“ ~ Francis Scott Fitzgerald

„Švelni naktis“ (Francis Scott Fitzgerald, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐1/5.

Dikas Daiveris ir jo žmona Nikolė – auksinė amerikiečių porelė, gyvenanti Rivjeroje. Jie jauni, gražūs ir turtingi, juos lydi sėkmė, jais žavisi visi, kuriuos sutinka. Džiazuojančio gyvenimo siautulio, regis, niekas negali sutrukdyti. Tačiau veikėjus kankina tikrų vertybių troškimas, verčiantis nerimti ir mėginti užčiuopti tai, kas turėtų būti taip svarbu. Gal tai ir nulemia aistringos meilės pabaigą... Dikas kaltina Nikolę ir jos šeimą papirkus jį, moraliai sužlugdžius, tačiau iš tiesų jis pats turi nemažai silpnybių. Kai alkoholis nebenumalšina savigraužos, o iš ankstesnių troškimų telieka tik šešėlis, kas suteiks paguodą?..

Rašytojas pabrėžia žmogaus širdyje glūdinčią romantišką gyvenimo kaitos svajonę, kaip švelni naktis subtilią ir slaptą, priešingą gyvenimo kasdienybei.

Jūs man sakysite – kaip tu čia sumanei pasiimti skaityti tokią knygą, juk tu daugiausiai skaitai detektyvus? Jūs man sakysite, tu netinkamas aprašyti ir įvertinti tokią knygą. Abiem atvejais Jūs būsite teisūs. Aš tikrai retai skaitau panašaus turinio knygas, ir aš tikrai netinkamas aprašyti panašią knygą. Na o kas manėte, kad aš išvis neįveiksiu panašios knygos, galite džiaugtis. Perskaitęs 17 skyrelių visgi nusprendžiau mesti šią knygą, mat ji manęs taip ir neužkabino. Tačiau kaip bebūtų keista, aš visai dėl to neliūdžiu. Metęs šią knygą aš dar kartą įsitikinau, kad mano mėgstamiausias literatūros žanras yra detektyvas, ir kad po 9 metų skaitymo, man vis dar jis patinka. Šlovė detektyvo žanrui ir visiems juos rašantiems, na o „Švelni naktis“ atsigula į nebaigtų skaityti knygų lentyną.

„Didysis Getsbis“ ~ Francis Scott Fitzgerald

„Didysis Getsbis“ (Francis Scott Fitzgerald, 2013 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Trečias dešimtmetis, džiazo amžius: prohibicijos įstatymas, Chanel No. 5 kvepalai, pirmasis įgarsintas filmas, Peliukas Mikis, šampanas, čarlstonas ir fokstrotas iki paryčių. Anot F. Scotto Fitzgeraldo, „stebuklų, meno, pertekliaus ir satyros amžius“. I pasaulinio karo veteranas iš vidurio vakarų Nikas Karavėjus persikelia į Long Ailandą, nuvorišų pamėgtą rajoną. Šalia gyvena paslaptingas, bet nepaprastai žavingas trisdešimtmetis Džėjus Getsbis, visoje apylinkėje pagarsėjęs turtais ir pasakiškais vakarėliais. Tai, ką jis pasakoja apie save, kelia rimtų abejonių. Akivaizdu tik viena – Getsbis myli žavingąją Deizę Bjukenen, kurios prašmatni vila stovi kitapus įlankos. Kadaise Deizė, mergina iš turtingos šeimos, pažadėjo laukti į karą išvykstančio vargšo kareivio Džėjaus, bet ištekėjo už turtuolio atleto Tomo Bjukeneno. Sugrįžęs namo ir sukaupęs turtus Getsbis pasišauna bet kokia kaina ją susigrąžinti.

Turbūt, pirmas klausimas perskaičiusiam „Didysis Getsbis“ knygą būtų, ar knyga tokia pat gera kaip filmas? Na galiu pasakyti, kad knyga gera, bet filmas geresnis. Būtent dėl to, kad į filmą surinkta viskas kas geriausia. Gražios scenos ir peizažai, geri aktoriai, gera vaidyba, geras muzikinis takelis. Knygoje viso to nėra, todėl ji atrodo šiek tiek sausoka. Net jei Jūs pasižymite itin gerai išlavinta vaizduote, vis tiek, patikėkite manimi, Jūs nesusikursite savo galvoje tokių gražių vaizdų kokie buvo panaudoti filme. Kalbant apie panašumus tarp knygos ir filmo, tai galiu pasakyti, kad filmas tikrai gerai ir tiksliai atkuria knygą. Beveik visos knygos scenos panaudotos ir filme. Net dialogai ir tie buvo beveik tiksliai atkurti. Gal tik kalis skirtumus pastebėjau. Tai Niko Karavėjaus požiūris į Getsbį. Knygoje jis labiau toks įtarus ir net kiek grubokas Getsbiui, kai filme man susidarė priešinga nuomonė, kad jis žavėjosi Getsbiu nuo pat pradžių. Taip pat knygos pabaiga kiek ilgesnė. Jei kalbėtume apie tai, ar pirma skaityti knygą ar žiūrėti filmą? Tai atsakyčiau, kad, kaip ir jokio skirtumo, nors aš patarčiau pirmiau žiūrėti filmą. O būtent dėl to, kad filmas įsimintinesnis. Aš jį žiūrėjau jau prieš kokius metus, o kai paėmiau skaityti knygą, tai skaitant puikiausiai atkurdavau filme matytas scenas. Na o jei pirma būčiau skaitęs knygą, o tik dabar žiūrėjęs filmą, tai siužetą jau būčiau seniai pamiršęs. Jei norite po kiek laiko iš naujo atrasti knygą, tai taip ir darykite. Šiaip galiu pasakyti, kad nenusivyliau knyga, kaip dauguma skaitytojų. Bent tokia nuomonė susidarė perskaičius kelias apžvalgas prieš imant knygą. Knyga gan trumpa, tad greitai įveikiama, neprailgsta yra pakankamai įdomi. Planuose dar galvoju perskaityti „Švelni naktis“ ir „Šioje rojaus pusėje“. Draugą pažinsi nelaimei, sako žmonės. Kartais tam reikia ir mirties...