Paieška

Rodomi pranešimai su žymėmis Nebaigtos skaityti knygos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Nebaigtos skaityti knygos. Rodyti visus pranešimus

2016 m. sausio 21 d.

„Švelni naktis“ ~ Francis Scott Fitzgerald

„Švelni naktis“
(Francis Scott Fitzgerald, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐1/5.

Dikas Daiveris ir jo žmona Nikolė – auksinė amerikiečių porelė, gyvenanti Rivjeroje. Jie jauni, gražūs ir turtingi, juos lydi sėkmė, jais žavisi visi, kuriuos sutinka. Džiazuojančio gyvenimo siautulio, regis, niekas negali sutrukdyti. Tačiau veikėjus kankina tikrų vertybių troškimas, verčiantis nerimti ir mėginti užčiuopti tai, kas turėtų būti taip svarbu. Gal tai ir nulemia aistringos meilės pabaigą... Dikas kaltina Nikolę ir jos šeimą papirkus jį, moraliai sužlugdžius, tačiau iš tiesų jis pats turi nemažai silpnybių. Kai alkoholis nebenumalšina savigraužos, o iš ankstesnių troškimų telieka tik šešėlis, kas suteiks paguodą?..

Rašytojas pabrėžia žmogaus širdyje glūdinčią romantišką gyvenimo kaitos svajonę, kaip švelni naktis subtilią ir slaptą, priešingą gyvenimo kasdienybei.

Jūs man sakysite – kaip tu čia sumanei pasiimti skaityti tokią knygą, juk tu daugiausiai skaitai detektyvus? Jūs man sakysite, tu netinkamas aprašyti ir įvertinti tokią knygą. Abiem atvejais Jūs būsite teisūs. Aš tikrai retai skaitau panašaus turinio knygas, ir aš tikrai netinkamas aprašyti panašią knygą. Na o kas manėte, kad aš išvis neįveiksiu panašios knygos, galite džiaugtis. Perskaitęs 17 skyrelių visgi nusprendžiau mesti šią knygą, mat ji manęs taip ir neužkabino. Tačiau kaip bebūtų keista, aš visai dėl to neliūdžiu. Metęs šią knygą aš dar kartą įsitikinau, kad mano mėgstamiausias literatūros žanras yra detektyvas, ir kad po 9 metų skaitymo, man vis dar jis patinka. Šlovė detektyvo žanrui ir visiems juos rašantiems, na o „Švelni naktis“ atsigula į nebaigtų skaityti knygų lentyną.

2014 m. gegužės 26 d.

„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“ ~ John le Carre

„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“
(John le Carré, 2013 m.). Knygos įvertinimas: ⭐1/5.

Garsiajam Johno Le Carré romanų personažui, aštunto dešimtmečio šerlokui Džordžui Smailiui tenka spręsti pasaulinio masto užduotį. Įsimylėjusi rusų agentė išduoda šiurpią paslaptį: britų centrinėje žvalgyboje, „Cirke“, yra kurmis – dvigubas sovietų agentas, prasirausęs iki aukščiausių ešelonų. Vadovaujamas Karlo iš Maskvos saugumo, šnipas jau spėjo niekais paleisti slapčiausias žvalgybines operacijas ir sunaikino produktyviausius informatorių tinklus.

Dž. Smailis nespėja pasidžiaugti pensininko gyvenimu – iškviestas buvusio kolegos jis „Cirkui“ nežinant turi išsiaiškinti, kuris iš viršiausių valstybės sargų pardavinėja savus ir kokie jo motyvai. Faktas vienas – agentas yra ypač gudrus ir galingas. Pasitelkęs ilgametę operatyvininko patirtį Džordžas pradeda skaičiuotę: Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis... Šnipas!

Nebaigta skaityti knyga. Pasakysiu, kad nuobodesnio šnipinėjimo romano dar neteko skaityti. Viskas vyksta taip lėėėėtai ir nuobodžiai, kad galima pradėti galvoti apie savižudybę. Pateikiama tai esamu laiku, tai prisiminimais, pasakojimu, skirtingų veikėjų akimis. Ištvėriau iki 20 skyriaus ir nusprendžiau nešvaistyti brangaus laiko veltui. Knyga turi būti pramoga, o kalbant apie šnipinėjimo romanus, tai jie turi būti kupini veiksmo, susišaudymų, sprogimų, gražių moterų ir pan. Na čia tik mano nuomonė. O ne ilgo, nuobodaus pašnekesio ir popierizmo. Aš sutinku, kad tikrovėje gal taip ir yra, bet aš noriu veiksmo kuris kaitintų kraują, veiksmo nuo kurio užimtų kvapą, o širdis pradėtų plakti tankiau. Jau metęs knygą, pagalvojau, kad pažiūrėsiu filmą pastatytą pagal knygą, bet peržiūrėjęs penkias minutes nusprendžiau, kad ir čia man gaila dviejų savo gyvenimo valandų. Mečiau ir šį kartą. Džonas Le Kare rašo tikroviškai, pats dirbo šnipu, bet bent jau aš knygose, kaip tik noriu matyti kaip herojai kovoja su mirtimi, tik per plauką išvengia nemalonumų ir laimi aukštai iškėlę galvą! Ir ne kitaip. Gal kada dar pabandysiu perskaityti šio rašytojo knygą „Džentlmeniškas susidorojimas“, bet jaučiu bus ne ką geriau. Visgi šio rašytojo kūryba turbūt ne man.

2013 m. lapkričio 18 d.

„Lobių sala. Balantrės šeimininkas“ ~ Robertas Luisas Stevensonas

„Lobių sala. Balantrės šeimininkas“
(Robertas Luisas Stevensonas, 1986 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Pirmajame romane pasakojama apie įspūdingas jūrų keliones, taurių žmonių mirtinus susirėmimus su piratais. Jaunasis Džimas Hokinsas su draugais išplaukia į Lobių salą ieškoti nuožmaus pirato kapitono Flinto paslėpto grobio. Tačiau lobio ieško ir vienakojis piratas Ilgasis Džonas Silveris bei senieji Flinto bendrai. Ar Džimui pavyks pergudrauti gobšius jūrų vilkus? Kas brangiau – drąsa, išradingumas ir ištikimybė draugams, ar krūvos aukso monetų?

Pakartotinai leidžiamame romane „Balantrės šeimininkas“ sukurti ryškūs ir labai prieštaringi dviejų brolių – lordų Derisdyrų charakteriai. Džeimsas, „Balantrės šeimininkas“ atsiduria emigracijoje, ištvirksta, žūva pats ir pražudo savo kurentą-brolį. Taip apnuoginta knygoje pragaištinga blogio įtaka. Susikivirčijusi sena Derisdyrų šeima savo noru vyksta ištremtin į Ameriką – romane parodoma psichologinė tragedija; joje pamatome aiškias istorines ir socialines šaknis. Kalba eina apie XVIII a. vidurį, įvykus vadinamajai garsiajai 1688 m revoliucijai, kai buvo nuverstas paskutinis Stiuartų dinastijos karalius Jokūbas II-asis savo kilme škotas.

Prastas mano pasirinkimas ir aš drįstu tai pripažinti. Jau esu skaitęs knygą „Lobių salą“ vaikystėje iš serijos „Iliustruota didžioji klasika“ ir visad svajojau perskaityti originalą. Deja tik neseniai tam atsirado proga. Galiu pasakyti, kad laukiau per ilgai. Knyga kaip pasirodo yra grynai vaikiška. Žinau sakysit juk aiškiai tai parašyta ant knygos ir bibliotekoj, bet kartais randi knygų kurios lyg ir jaunimui, bet būna įdomu paskaityti ir pačiam, pavyzdžiui, knyga „Robinas Hudas“ ar galų gale tas pačias pasakas (Brolių grimų ar Haufo). Bet „Lobių saloj“ per daug nedetalus pasakojimas ko, žinoma, ir reikia jaunimui, bet per daug siauras suaugusiam. Antras dalykas, kad siužetas jau tiek nuvalkiotai žinomas iš galybės ekranizacijų ir perdirbinių, kad visai nestebino. Aha čia gavo juodąjį ženklą, aha čia mirė, aha čia rado žemėlapį ir pan. Viskas tiek žinoma, tiek tiksliai atkurta filmuose, kad skaitydamas tikrai nieko naujo nebesužinai. Jei jūs esat iki penkiolikos metų ir juo labiau vyriškos lyties atstovas, tai „Lobių sala“ yra puiki knyga, kurioje gausu nuotykių ir netikėtų istorijos vingių. Bet jai Jūs vyresnis, tai knygą geriau palikit skaityti savo vaikams ir iškeiskit ją į filmą, kurie turiu pagirti yra išties puikūs. Kalbant apie antrąją istoriją „Balantrės šeimininkas“, tai aš jos taip ir nebaigiau skaityti. Ji jau tikrai ne vaikams, man pasirodė net per sudėtinga, priminė A. Diuma stilių. Kadangi nesu didelis A. Diuma gerbėjas ir kadangi istorija neužkabino (nelabai pagavau kas įvykių centre ir kas pagrindinis herojus), tai nusprendžiau mesti, nes norimų perskaityti knygų sąrašas ir taip ilgas. Be to, jei atvirai, tai jau pasiilgau detektyvų, nes paskutinės knygos buvo ne detektyvinės 🙂

2013 m. liepos 17 d.

„Rebeka“ ~ Daphne du Maurier

„Rebeka“
(Daphne du Maurier, 2008 m.). Knygos įvertinimas: ⭐1/5.

Daphne du Maurier romanas „Rebeka“ – klasikinė meilės ir neapykantos istorija, kupina dramatiškų jausmų, neatskleistų paslapčių ir intrigų. Mirus pirmajai Makso de Vinterio žmonai – puikiajai ir rafinuotajai Rebekai – Menderlio dvaro šeimininkas veda perpus už save jaunesnę merginą. Namų prižiūrėtoja ponia Denvers nekenčia drovios ir nuolankios „įsibrovėlės“, o dievinamoji Rebeka, atrodo, vis dar nesiruošia užleisti savo vietos. Jaunosios de Vinters rūpesčiai tik prasideda...

Nebaigta skaityti knyga. Kodėl aš dedu tokias knygas į puslapį? Pirma, kad pats atsiminčiau, kad kažkada skaičiau ir nieko nesigavo, antra, gal kam padės apsispręsti renkantis šią knygą, ypač kas stebi mano puslapį pastoviai ir galbūt turi panašų skonį. Kaip bebūtų skaityti bandžiau du kartus, bet ištvėriau tik kelis skyrelius ir mečiau. Antrą kartą galutinai. Nežinau, jau iš pirmų puslapių supratau, kad ši rašytoja ne man. Knyga nepatraukė ir tiek. Per daug šnekos ir pan. Tik nerašykit man komentaruose, kad knyga Jums patiko, mano nuomonė vis vien nepasikeis. Knyga patenka į sąrašą „Top 100 geriausių visų laikų kriminalinių romanų“. Bet to per daug nesureikšminčiau, nes teko skaityti ir kitų knygų iš šio sąrašo, kurios buvo šiaip sau. Gal kitam gyvenime labiau patiks.