„Džentlio Kalėdos“ ~ Alan Hunter

„Džentlio Kalėdos“ (Alan Hunter, 2019 m.). Knygos įvertinimas: ⭐2/5.

Inspektorius Džordžas Džentlis pakviečiamas praleisti Kalėdas užmiestyje – ilsėtis ir žvejoti lydekas. Bet netrukus jam tenka imtis daug didesnio plėšrūno medžioklės!

Kalėdų rytą įspūdinguose Merelio rūmuose, prie laiptų, randamas vieno svečio lavonas. Iš pradžių jo mirtis laikoma paprasčiausiu nelaimingu atsitikimu, bet Džentlis neskuba daryti tokių išvadų. Netrukus jis įsitikina – buvo įvykdyta žmogžudystė. Įtariamaisiais tampa visi – nuo rūmų lordo iki žemiausio rango tarno...

„Džentlio Kalėdos“ yra kūrinys nenešantis jokio paslėpto moralo. Bet jis to ir neturi daryti. Tai yra paprastas Kalėdinis skaitinys darantis tai, ką ir buvo užsibrėžęs: kuria šventinę nuotaiką, linksmina skaitytoją ir, žinoma, kelia net kelis intriguojančius klausimus. Sakysite to turėtų visiškai užtekti? Iš esmės ir taip, ir ne. Pagrindinis „ne“ būtų tame, kad televizoriui įkyrint šimtus kartų kartojamu „Vienas namuose“ maratonu, daugelis, galbūt, norės nukreipti mintis kitur ir pasiimti skaityti kažką rimtesnio. To „Džentlio Kalėdos“ tikrai nesuteiks, tačiau pailsėti nuo šventinio šurmulio ir dovanų pirkimo bumo tikrai leis. Tiesa, ką daryti šią knygą įsigijus dabar, rugsėjį, tai jau kitas klausimas. Gal tiesiog susipakuoti ir laukti Kalėdų?

„Džentlis pajūryje“ ~ Alan Hunter

„Džentlis pajūryje“ (Alan Hunter, 2019 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Pačiame sezono įkarštyje Anglijos kurorte išvystume promenadą, tiltą, paplūdimio skėčius ir smėlio pilis statančius vaikus. Tačiau ne šį kartą – prie jūros randamas pusnuogis lavonas.

Tirti sukrečiančią žmogžudystę paskiriamas inspektorius Džordžas Džentlis. Suktis reikia greitai, nes poilsiautojai ir miestelio gyventojai ima panikuoti dėl žudiko, kuris sudrumstė kurorto ramybę. Šalia rasto lavono nėra jokių jo tapatybę patvirtinančių daiktų, todėl Džentlis susiduria su sunkia užduotimi – išsiaiškinti ne tik kas yra žudikas, bet ir nužudytasis. O kas gali pasakyti, ar nebus įvykdyta dar viena žmogžudystė?

Alanas Hanteris gimė 1922 m. Hautaune, Norfolke. Lankė mokyklą Vroksame. Būdamas keturiolikos metė mokslus ir pradėjo dirbti tėvo fermoje netoli Noridžo. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui įstojo į Karališkųjų oro pajėgų gretas. 1944 metais vedė, po karo vadovavo antikvarinių knygų skyriui Noridže. 1950 metais įsteigė savo knygyną, o nuo 1955 iki 1988 metų savo gyvenimą paskyrė detektyvinių romanų rašymui. Savo antrajame romane „Džentlis pajūryje“, autorius mus supažindins su dar viena Džordžo Džentlio byla, kurioje bus kalbama apie numirėlį, šį kartą rastą viename kurortinio miestelio paplūdimyje.

Vasarą paplūdimyje mes galime rasti daug kūnų, tačiau paprastai jie nėra mirę. Dažniausiai jie yra gyvi ir slankioja po pajūrį, deginasi saulėje, stato smėlio pilis, vaišinasi saldumynais, dengia savo galvas kepurėmis, ar grožisi peizažu. Tačiau žmogaus lavonas paplūdimyje – visiškas nesusipratimas! Visgi vyriausiajam inspektoriui Džordžui Džentliui, tai įprasta diena. Tačiau šį kartą viskas yra kiek kitaip. Nusikaltimas turi būti išspręstas labai greitai, mat tik tokiu būdu pavyks sugražinti harmoniją kurortiniame miestelyje. Visgi norint surasti nusikaltėlį, pirmiausia reikia išsiaiškinti lavono tapatybę, o tą padaryti nebus lengva. Tuo metu, kas gali žinoti, jog žmogžudystės nepasikartos?..

Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Džordžo Džentlio istoriją, šį kartą besislepiančią po „Džentlis pajūryje“ pavadinimu. Romano dėmesio akiratyje atsidurs mums jau pažįstamas veikėjas vyriausiasis inspektorius Džordžas Džentlis. Šį kartą jis yra iškviečiamas ištirti žmogaus rasto paplūdimyje mirtį, mat įprasta policija su šia mįsle pati nebesusidoroja. Pasitelkęs vien tik savo proto jėgą ir mėtinių pastilių vėsą, Džentlis palaipsniui išaiškina nusikaltimą. Pasirodo jo paslaptis slypėjo slaptoje organizacijoje, kurioje dirba užsienio šnipai ir vietiniai bendrininkai. Kad surastų tiesą, Džentliui tenka apžiūrėti skenduolio lavoną, susitikti vietinį kvailelį, kalbinti prostitutę, apieškoti nužudytojo kambarį viešbutyje, tardyti įtariamuosius, sekti padirbtų pinigų keliu ir net saugotis priešininko peilio. Kai galiausiai atrandami nužudytojo drabužiai, byla įgauna dar neregėta pagreitį...

Iš tikrųjų nors dar tik gegužės mėnesis ir retas kas iš mūsų atostogaujame, visgi pripažįstu, kad Džentlio kūriniai yra išties puikus pasirinkimas skaitymui vasarą paplūdimyje atostogų metu. Jie ne tik neapkrauna galvos nereikalinga informacija, nesugadina nuotaikos depresuojančiais detektyviniais tyrėjais, bet netgi gali tapti puikia priemone bandant nubaidyti nuobodulį. Romanų veikėjai yra gan spalvingi, mįslės prikaustančios dėmesį, o pagrindinis veikėjas keliantis šypseną.

Iš kitos pusės šie romanai yra kiek pasenę, „papeliję“ ir netgi šiek tiek atsiduoda naftalinu. Na o blogiausia – jie visiškai pasimeta panašių kriminalinių romanų masėje. Analogiškų kūrinių praeitame amžiuje Lietuvoje buvo prileista tiek daug, kad daugelis iš mūsų pasiknaisiojęs savo bibliotekoje atrastume vieną ar kelis analogiškus „Džentlius“. Aš pats šiuo metu bandau prasivalyti savo asmeninę knygų kolekciją ir netgi esu atsidėjęs ne vieną seną knygą pardavimui. Man tiesiog kartais susidaro toks įspūdis, kad jeigu tu skaitei vieną klasikinį detektyvinį romaną, tai tu skaitei juos visus. Nors, galbūt, „Džentlis pajūryje“ kažkam taps išimtimi, kaip man tapo Arseno Liupeno knygos. Tiesiog kartais reikia surizikuoti, net jei ta rizika ir atrodo labai didelė. Juk tik klasikiniuose kriminaliniuose romanuose veikėjai yra priversti pasikliauti vien tik savo dedukcija ir žmogaus prigimties išmanymu, o ne DNR testais ir kitais laboratoriniais tyrimais. Ateityje, galbūt, skaitysiu ir daugiau Džentlio detektyvų, o, galbūt, pakartotinai perskaitysiu vagies-džentelmeno knygas. Bus matyti...

„Džentlis kimba į darbą“ ~ Alan Hunter

„Džentlis kimba į darbą“ (Alan Hunter, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Inspektoriui Džordžui Džentliui atostogos, tačiau jas nutraukia netikėta žmogžudystės byla.

Norčesterio miestelyje paslaptingai nužudomas žinomas turtingas medienos prekybininkas. Netrukus dingsta jo vienintelis sūnus, būsimasis paveldėtojas Piteris, su kuriuo nužudytasis jau kelerius metus nesutarė. Sūnus iš karto tampa pagrindiniu įtariamuoju, tačiau Džentlis tuo abejoja. Policija mielai priima Džentlio siūlymąsi imtis šio tyrimo. Deja, bet inspektoriaus nuomonė nesutampa su bylai vadovaujančio pareigūno, todėl Džentlis turi ne tik išsiaiškinti, kas yra tikrasis žudikas, bet ir savąją tiesą įrodyti vietos teisėsaugai.

Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną leidyklos „Briedis“ knygą, šį kartą parašytą anglų rašytojo Alano Hanterio. Pastarasis gimė Hautaune, Norfolke. Lankė mokyklą Vroksame. Būdamas keturiolikos metė mokslus ir pradėjo dirbti tėvo fermoje netoli Noridžo. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui įstojo į Karališkųjų oro pajėgų gretas. 1944 metais vedė, po karo vadovavo antikvarinių knygų skyriui Noridže. 1950 metais įsteigė savo knygyną, o nuo 1955 iki 1988 metų savo gyvenimą paskyrė detektyvinių romanų rašymui.

Romanas „Džentlis kimba į darbą“ yra pirmasis rašytojo kūrinys, pasirodęs dar 1955 metais. Jo dėmesio centre atsiduria vieno prekiautojo mediena žmogžudystė, kurią išsiaiškinti apsiima inspektorius Džordžas Džentlis.

Paskutinis dalykas, kurio kiekvienas iš mūsų pageidautume atostogų metu – tai žmogžudystė. Daugeliui žmonių tokios atostogos iš karto būtų sugadintos ir virstu ne kuo kitu, o gyvu pragaro įsikūnijimu. Tačiau Džordžui Džentliui, tai tik eilinis atvejis. Vyriausiojo kriminalinių tyrimų biuro inspektoriaus Džentlio atostogas nutraukia 77 metų medienos prekiautojo žmogžudystė. Jo sūnus, su kuriuo prekiautojas prieš mirtį ginčijosi – tampa pagrindiniu įtariamuoju. Norčesterio miesto policija su malonumu priima Džentlio pasiūlymą padėti tirti šį nutikimą. Visgi inspektorius Hensomas nėra nusiteikęs draugiškai. Pastarasis mano, kad tai eilinis apiplėšimo ir žmogžudystės iš keršto atvejis. Tuo metu Džentlis nėra įsitikinęs vaikino kalte ir nepaisydamas akivaizdžių įrodymų pats pradeda tirti šį nusikaltimą...

Na iš karto pasakysiu, kad nesu didelis Agatos Kristi tipo romanų gerbėjas. Jie man atrodo kiek per sudėtingi, o kartais netgi banalokai paikūs. „Džentlis kimba į darbą“ yra maišytas kūrinys, vienu metu primenantis ir Agatos Kristi, ir Rekso Stauto, ir Artūro Konano Doilio detektyvus. Jo centre atsiduria vyresnysis kriminalinių tyrimų biuro inspektorius Džordžas Džentlis, stambaus stoto detektyvas, laisvalaikiu mėgstantis žvejoti, stebėti vertikalų motociklų treką ar tiesiog kišti nosį, kur jam nepridera. Visgi labiau už žvejybą, futbolą ir pypkės rūkymą jis mėgsta mėtines pastiles, kurias kramto visada, kada tik netingi.

Šį kartą jam tenka nustumti atostogų planus į šalį ir pabandyti įminti prekiautojo mediena Nikolo Huismano žmogžudystę. Turiu pasakyti, kad šį romaną galima priskirti, taip vadinamų „dėlionių“ ir „kas tai padarė?“ detektyvų kategorijai. Tokiuose kūriniuose yra svarbi kiekviena romane pateikiama smulkmena, svarbus kiekvienas faktas ir užuomina. Ar tai būtų mirties laikas, sutvarkytas kambarys, veikėjų apranga, girdėti garsai, purvu aptaškytas automobilio numeris, ar tiesiog loginės veikėjų elgsenos spragos.

„Džentlis kimba į darbą“ yra vienas iš tų detektyvinių romanų, kuriuose veikėjai dažniausiai turi užslėptą prasmę turinį vardą ar pavardę, kur jų portretai nupiešiami tokiomis įmantriomis frazėmis, kaip kad „mėlynakis, aukštų skruostikaulių, nedidelių dailių ausų vyras...“, kur pagrindinis veikėjas turi kokį mėgstamą polinkį, kaip kad mėtinių pastilių kramtymą ar pypkės rūkymą, kur žmogžudystės aukos dažniausiai nužudomos atsitiktiniu po ranka pasitaikiusiu įrankiu, o visi romano personažai turi nepalaužiamą ir tvirtą alibi. Dažniausiai tokiose knygose žmogžudystės įvykdomos dideliuose dvaruose arba bent jau nuošalesniuose namuose su keliais tarnais, virėjais ir vairuotoju. Visi veikėjai tokiose knygose esti arba labai išauklėti ir paslaugūs, arba išties blogai nusistatę prieš policiją.

Nors šios knygos ir nepasižymi giliais veikėjų psichologiniais portretais ar realistiškomis situacijomis, tačiau vis tiek yra vertos egzistuoti. Dažniausiai jos patraukia lengvai dėstomu siužetu, spalvingais personažais ir trumpa apimtimi, kuri dar niekam nepakenkė. Nepamirškime dar ir veikėjų tardymo apklausų metu ir to nuoseklaus faktų rinkimo, kurie tampa pagrindinėmis nuorodomis, padedančiomis knygos veikėjams ir pačiam skaitytojui įminti tikrąjį nusikaltėlį.

Jeigu Jūs ieškote būtent to, tada romanas „Džentlis kimba į darbą“ yra parašytas būtent Jums. Tačiau jeigu ieškote labai realistiško, gyvenimiško ir psichologiškai sudėtingo pasakojimo savo nuobodžiam laisvalaikiui, tada šis romanas tikrai nėra geriausias Jūsų pasirinkimas. Aš jį perskaičiau, „suvirškinau“, tačiau nelikau tiek sužavėtas, kad skubėčiau pirkti tolimesnius šios serijos tęsinius. Romanas yra neblogas, tačiau yra labiau skirtas klasikinių angliškų mįslių mėgėjams.