Inspektoriui Džordžui Džentliui atostogos, tačiau jas nutraukia netikėta žmogžudystės byla.
Norčesterio miestelyje paslaptingai nužudomas žinomas turtingas medienos prekybininkas. Netrukus dingsta jo vienintelis sūnus, būsimasis paveldėtojas Piteris, su kuriuo nužudytasis jau kelerius metus nesutarė. Sūnus iš karto tampa pagrindiniu įtariamuoju, tačiau Džentlis tuo abejoja. Policija mielai priima Džentlio siūlymąsi imtis šio tyrimo. Deja, bet inspektoriaus nuomonė nesutampa su bylai vadovaujančio pareigūno, todėl Džentlis turi ne tik išsiaiškinti, kas yra tikrasis žudikas, bet ir savąją tiesą įrodyti vietos teisėsaugai.
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną leidyklos „Briedis“ knygą, šį kartą parašytą anglų rašytojo Alano Hanterio. Pastarasis gimė Hautaune, Norfolke. Lankė mokyklą Vroksame. Būdamas keturiolikos metė mokslus ir pradėjo dirbti tėvo fermoje netoli Noridžo. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui įstojo į Karališkųjų oro pajėgų gretas. 1944 metais vedė, po karo vadovavo antikvarinių knygų skyriui Noridže. 1950 metais įsteigė savo knygyną, o nuo 1955 iki 1988 metų savo gyvenimą paskyrė detektyvinių romanų rašymui.
Romanas „Džentlis kimba į darbą“ yra pirmasis rašytojo kūrinys, pasirodęs dar 1955 metais. Jo dėmesio centre atsiduria vieno prekiautojo mediena žmogžudystė, kurią išsiaiškinti apsiima inspektorius Džordžas Džentlis.
Paskutinis dalykas, kurio kiekvienas iš mūsų pageidautume atostogų metu – tai žmogžudystė. Daugeliui žmonių tokios atostogos iš karto būtų sugadintos ir virstu ne kuo kitu, o gyvu pragaro įsikūnijimu. Tačiau Džordžui Džentliui, tai tik eilinis atvejis. Vyriausiojo kriminalinių tyrimų biuro inspektoriaus Džentlio atostogas nutraukia 77 metų medienos prekiautojo žmogžudystė. Jo sūnus, su kuriuo prekiautojas prieš mirtį ginčijosi – tampa pagrindiniu įtariamuoju. Norčesterio miesto policija su malonumu priima Džentlio pasiūlymą padėti tirti šį nutikimą. Visgi inspektorius Hensomas nėra nusiteikęs draugiškai. Pastarasis mano, kad tai eilinis apiplėšimo ir žmogžudystės iš keršto atvejis. Tuo metu Džentlis nėra įsitikinęs vaikino kalte ir nepaisydamas akivaizdžių įrodymų pats pradeda tirti šį nusikaltimą...
Na iš karto pasakysiu, kad nesu didelis Agatos Kristi tipo romanų gerbėjas. Jie man atrodo kiek per sudėtingi, o kartais netgi banalokai paikūs. „Džentlis kimba į darbą“ yra maišytas kūrinys, vienu metu primenantis ir Agatos Kristi, ir Rekso Stauto, ir Artūro Konano Doilio detektyvus. Jo centre atsiduria vyresnysis kriminalinių tyrimų biuro inspektorius Džordžas Džentlis, stambaus stoto detektyvas, laisvalaikiu mėgstantis žvejoti, stebėti vertikalų motociklų treką ar tiesiog kišti nosį, kur jam nepridera. Visgi labiau už žvejybą, futbolą ir pypkės rūkymą jis mėgsta mėtines pastiles, kurias kramto visada, kada tik netingi.
Šį kartą jam tenka nustumti atostogų planus į šalį ir pabandyti įminti prekiautojo mediena Nikolo Huismano žmogžudystę. Turiu pasakyti, kad šį romaną galima priskirti, taip vadinamų „dėlionių“ ir „kas tai padarė?“ detektyvų kategorijai. Tokiuose kūriniuose yra svarbi kiekviena romane pateikiama smulkmena, svarbus kiekvienas faktas ir užuomina. Ar tai būtų mirties laikas, sutvarkytas kambarys, veikėjų apranga, girdėti garsai, purvu aptaškytas automobilio numeris, ar tiesiog loginės veikėjų elgsenos spragos.
„Džentlis kimba į darbą“ yra vienas iš tų detektyvinių romanų, kuriuose veikėjai dažniausiai turi užslėptą prasmę turinį vardą ar pavardę, kur jų portretai nupiešiami tokiomis įmantriomis frazėmis, kaip kad „mėlynakis, aukštų skruostikaulių, nedidelių dailių ausų vyras...“, kur pagrindinis veikėjas turi kokį mėgstamą polinkį, kaip kad mėtinių pastilių kramtymą ar pypkės rūkymą, kur žmogžudystės aukos dažniausiai nužudomos atsitiktiniu po ranka pasitaikiusiu įrankiu, o visi romano personažai turi nepalaužiamą ir tvirtą alibi. Dažniausiai tokiose knygose žmogžudystės įvykdomos dideliuose dvaruose arba bent jau nuošalesniuose namuose su keliais tarnais, virėjais ir vairuotoju. Visi veikėjai tokiose knygose esti arba labai išauklėti ir paslaugūs, arba išties blogai nusistatę prieš policiją.
Nors šios knygos ir nepasižymi giliais veikėjų psichologiniais portretais ar realistiškomis situacijomis, tačiau vis tiek yra vertos egzistuoti. Dažniausiai jos patraukia lengvai dėstomu siužetu, spalvingais personažais ir trumpa apimtimi, kuri dar niekam nepakenkė. Nepamirškime dar ir veikėjų tardymo apklausų metu ir to nuoseklaus faktų rinkimo, kurie tampa pagrindinėmis nuorodomis, padedančiomis knygos veikėjams ir pačiam skaitytojui įminti tikrąjį nusikaltėlį.
Jeigu Jūs ieškote būtent to, tada romanas „Džentlis kimba į darbą“ yra parašytas būtent Jums. Tačiau jeigu ieškote labai realistiško, gyvenimiško ir psichologiškai sudėtingo pasakojimo savo nuobodžiam laisvalaikiui, tada šis romanas tikrai nėra geriausias Jūsų pasirinkimas. Aš jį perskaičiau, „suvirškinau“, tačiau nelikau tiek sužavėtas, kad skubėčiau pirkti tolimesnius šios serijos tęsinius. Romanas yra neblogas, tačiau yra labiau skirtas klasikinių angliškų mįslių mėgėjams.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą