„Vilkas“ ~ Samuel Bjørk

„Vilkas“ (Samuel Bjørk, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Rytoj patekės mėnulis. Bijau vilko.

2001-ųjų balandį Oslo priemiestyje aptinkami dviejų 11-mečių berniukų kūnai. Į nusikaltimo vietą atvykę policininkai pastebi, kad žudikas vaikus suguldė pagal tam tikrą schemą, o didžiausią nuostabą kelia tarp jų padėtas gyvūnas – maža rudoji lapė. Prieš aštuonerius metus lygiai toks pat nusikaltimas buvo įvykdytas Švedijoje, tik tada prie vaikų buvo paliktas baltas kiškis.

Naujasis Žmogžudysčių skyriaus vadovas Holgeris Munkas visa galva pasineria į bylos tyrimą. Jo komandoje dirba geriausi savo sričių specialistai, atkakliai ieškantys bent menkiausių žudiko paliktų pėdsakų. Tyrimas vangiai juda į priekį, kol vieną dieną Munkas sulaukia pasiūlymo susitikti su policijos akademijos studente Mia Kriuger.

Jauna ir ambicinga Mia buvo pasiryžusi tapti pirmąja moterimi, prisijungusia prie Norvegijos Greitojo reagavimo būrio – SWAT. Tačiau akademijoje atliktas testas parodė, kad ji turi unikalų talentą nuspėti piktadarių kėslus. Peržiūrėjusi abiejų nusikaltimų vietų nuotraukas Mia atkreipė dėmesį į kelias esmines detales, kurių nepastebėjo net patyrę tyrėjai. Įsijautusi į bylos tyrimą Mia vis labiau grimzta į tamsą, o tuo metu pradingsta dar du berniukai.

Pasauliniu bestseleriu „Aš keliauju viena“ debiutavęs Samuel Bjørk pristato jau ketvirtą Munko ir Kriuger serijos knygą. Joje rašytojas grįžta į praeitį ir atskleidžia pirmąją Munko ir Kriuger pažintį. Intensyvi, tikroviška ir nenuspėjamais siužeto vingiais stebinanti detektyvinė istorija prikausto dėmesį nuo pirmojo puslapio ir neleidžia atsitraukti iki pat pabaigos.

Samuel Bjørk (1969) yra norvegų romanisto, dramaturgo, dainininko bei dainų autoriaus Frode Sander Øien slapyvardis. Pirmoji jo knyga vadinosi „Aš keliauju viena“ ir tapo tarptautine sensacija. Ji sulaukė ne tik skeptiškiausių kritikų pripažinimo, sužavėjo milijonus skaitytojų pasaulyje, bet ir užėmė pirmąją vietą Vokietijos laikraščio „Der Spiegel“ bestselerių sąraše. Pirmąjį scenarijų Øienas parašė būdamas dvidešimt vienerių, o vėliau sukūrė du itin pripažintus literatūrinius romanus „Pepsi meilė“ (2001) ir „Greitis pusryčiams“ (2009). Savamokslis, žiniasklaidos besidrovintis menininkas taip pat išleido šešis albumus, parašė penkias pjeses, demonstravo šiuolaikinio meno kūrinius įvairiose galerijose ir netgi išvertė Šekspyrą! Kai 2013-ais metais Norvegijoje buvo išleista pirmoji Mios ir Munko serijos dalis „Aš keliauju viena“, ji buvo nominuota Norvegijos knygnešių apdovanojimui ir iš karto tapo tarptautiniu bestseleriu. Samuelis Bjørkas buvo lyginamas tiek su Stigu Larsonu, tiek su Jo Nesbø, ir įrodė, kad yra ta jėga, su kuria reikia taikstytis kriminaliniame žanre. 2021-mų metų spalį jis išleido ilgai lauktą ketvirtąją serijos knygą „Vilkas“, kuri tapo savotiška serijos priešistore. Joje autorius kalba apie tai, kaip Švedijoje, vidury laukų, surandami du negyvi vienuolikos metų berniukai. Tarp jų taip pat aptinkamas ir negyvas triušis. Vienos aukos dienoraštyje tyrėjai perskaito paslaptingą prisipažinimą: „Rytoj patekės mėnulis. Bijau vilko.“ Nepaisant policijos pastangų, byla lieka neišspręsta. Lygiai po aštuonerių metų panašus nusikaltimas įvykdomas ir Norvegijoje: Oslo apylinkėse randami du nužudyti berniukai, o tarp jų – negyva lapė. Šiam ir panašiems atvejams būtent ir buvo įkurtas naujas žmogžudysčių tyrimo skyrius, kurio vadovu tapo Holgeris Munkas. Kad tyrimas vyktų sklandžiau, Holgerio draugas parekomenduoja kolegai į pagalbą Mia Kruger, jauną Policijos akademijos studentę. Pastaroji dieną svajoja apie karjerą specialiosiose „Deltos“ pajėgose, o naktimis ieško dingusios dvynės sesers. Vos tik pažvelgusi į nusikaltimo vietos nuotraukas, Mia pastebi detales, kurios praslydo net labiausiai patyrusiems Departamento tyrėjams pro akis. Būtent jos intuicija išjudina įstrigusį tyrimą, kuris netrukus virsta tikra vaiduoklių medžiokle. Kai vadovybės spaudimas „permuša lubas“, o rasti įkalčiai visiškai supainioja tyrėjus, atsitinka kai kas dar baisesnio – gaunamas pranešimas apie pradingusius dar du jaunus berniukus... Romanas „Vilkas“ yra tikrai neblogas kriminalinis romanas. Jis kalba labai įdomia tema, jame veikia du spalvingi tyrėjai, jau nekalbant apie netikėtus posūkius, kurių čia yra apsčiai. Ir visgi knygai kažko trūko. Gal veiksmo gausos, gal rimtesnių dialogų, o gal tiesiog greito tempo, kuriuo pasižymėjo ankstesnės knygos. Pagal chronologinę seką, šis kūrinys eina prieš romaną „Aš keliauju viena“ ir demonstruoja mums veikėjų priešistorę. Jei autorius šioje knygoje bandė mus nukelti ne tik keleriais metais atgal, bet ir stengėsi imituoti skurdesnį rašymo stilių, tarsi sakydamas: „Tai mano kūrybinės ištakos!“, tada jam tai pasiekti pavyko. Tačiau jei jis to nesiekė, tada, sakyčiau, šiek tiek nusirašė. Kaip bebūtų, mano nuomone, romanas vis tiek gavosi šaunus, mat demonstruoja mums Mios ir Helgerio kooperacijos pradžią bandant sugauti vizualinio tobulumo apsėstą serijinį žudiką. Tokiu būdu skaitytojai tampa sukrečiančios, pirmosios dviejų tyrėjų bylos liudininkais, pakeitusios juos amžiams...

„Berniukas sniege“ ~ Samuel Bjørk

„Berniukas sniege“ (Samuel Bjørk, 2020 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

1999-ųjų žiema. Pagyvenusiam vyrui sutemus keliaujant namo, priešais jį kelyje staiga išnyra gyvūno siluetas. Bandydamas išvengti susidūrimo, žmogus vos spėja sustabdyti automobilį. Tačiau tai, ką jis pamato, atima žadą. Geriau įsižiūrėjęs jis suvokia, jog tai ne žvėris, o mažas išsigandęs berniukas su elnio ragais, pritvirtintais prie galvos...

Po keturiolikos metų nuošaliame kalnų ežere randamas jaunos merginos kūnas. Visų keisčiausia, jog ji vis dar su balerinos kostiumu, puantais, susirišusi plaukus į kuodelį. Krante paliktas fotoaparatas ir lapai, išplėšti iš Astridos Lindgren knygos „Broliai Liūtaširdžiai“. Kaip ir kodėl šokėja ten atsidūrė, jeigu nėra jokių grumtynių požymių? Per kitas savaites randami dar du kūnai. Kiekvieną kartą žudikas palieka po nedidelę užuominą.

Norėdami sugauti nusikaltėlį detektyvai Munkas ir Mia Kruger vis giliau klimpsta į jo sugalvotą katės ir pelės žaidimą. Žaidimą, kurio jie galbūt ir nelaimės. Jis verčia juos knaisiotis po savo praeitį, po užmirštus prisiminimus. Kaip sustabdyti žudiką ar numatyti jo veiksmus, jeigu jis aukas renkasi atsitiktine tvarka?

Turiu pasakyti, kad nebuvo nieko lengvesnio mano gyvenime nei parašyti penkis balus romanui „Berniukas sniege“. Tokį patį balų skaičių iš manęs gavo ir knyga „Aš keliauju viena“, ar romanas „Pelėda medžioja naktį“. Taip jau būna, kai mėgstamas rašytojas tave eilinį kartą nustebina... Ši istorija prasidėjo dar 1999-ais metais. Tąkart septyniasdešimtmetis pensininkas važiuodamas vidury nakties kalnų keliu pastebėjo berniuką mėlynomis lūpomis ir... elnio ragais papuošta galva! Po daugelio metų rajoną vėl sukrečia keisti įvykiai. Aukštai kalnuose esančiame ežere randamas balerinos kūnas. Ji yra apsivilkusi tik suknelę ir batukus. Kaip netrukus paaiškėja, merginos mirtis yra ne atsitiktinė, o smurtinė. Ji mirė nuo antifrizo injekcijos suleistos tiesiai į širdį. Žudiko palikti įkalčiai niekur nenuveda, tad policija atsiduria visiškoje aklavietėje. Jei to dar būtų negana, nužudytųjų skaičius ima tik didėti. Išsiaiškinti painius nusikaltimus apsiima policininkai Holgeris Munkas ir Mija Kriuger... Romanas „Berniukas sniege“ tai stiprią serijinio žudiko temą turinti knyga. Ji taip pat pasižymi ir gerai sustyguota pagrindinių veikėjų gyvenimo priešistore, ar tuo komandiniu darbu, kurį pasitelkę personažai bando įminti visus nusikaltimus. Iš tikrųjų perskaitęs tris Munko ir Mijos serijos romanus galiu pasakyti, kad retas rašytojas sugeba parašyti tris pritrenkiančias knygas paeiliui. Parašyti vieną yra įmanoma. Dvi – jau sunkiau. Na o tris yra tikras iššūkis! Tikiuosi rašytoją Samuel Bjørk ir toliau lydės sėkmė ir jis mums padovanos dar ne vieną šaunų trilerį.

„Pelėda medžioja naktį“ ~ Samuel Bjørk

„Pelėda medžioja naktį“ (Samuel Bjørk, 2019 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Miške, plunksnų pataluose tarp pentagramos forma sustatytų žvakių randama negyva paauglė, prieš tris mėnesius dingusi iš našlaičių namų. Detektyvė Mia Kriuger iš karto įtaria ritualinę žmogžudystę. Tačiau vis dar kamuojama minčių apie savižudybę ji vargiai gali susitelkti tyrimui.

Dėl įkalčių trūkumo tyrimas nejuda iš vietos. Lyg iš niekur atsiradęs paslaptingasis kompiuterių genijus įneša dar daugiau sumaišties. Jo parodytame vaizdo įraše – prieš mirtį nufilmuota mergina, o šešėly išnyra mirties paukščio – pelėdos – siluetas...

Ar pavyks detektyvei Miai Kriuger įveikti vidinius demonus ir susikaupti tyrimui? Kas ta paslaptinga figūra, matoma šešėlyje? Ar jie suspės viską išnarplioti, kol pelėda nepasirinko naujos aukos?

Samuel Bjørk yra norvegų rašytojo, dramaturgo ir dainininko Frode Sander Øien slapyvardis. Pirmoji rašytojo serijos knyga „Aš keliauju viena“ ne tik sulaukė kritikų pripažinimo, bet ir pelnė skaitytojų simpatijas visame pasaulyje. Ji net papuolė į pirmąją vietą Vokietijos laikraščio „Der Spiegel“ bestselerių sąraše. Samuel Bjørk yra liginamas su tokiais garsiais rašytojais, kaip Stieg Larsson ir Jo Nesbø. Savo antrajame detektyviniame romane „Pelėda medžioja naktį“, rašytojas pateikia mums baisią ritualinę žmogžudystę, kuri užgriūva vieno Norvegijos žmogžudysčių skyriaus darbuotojų pečius...

Iš vienos paauglių prieglaudos dingsta septyniolikmetė mergina. Praėjus trims mėnesiams, ji randama negyva paukščio plunksnų pataluose, tarp pentagramos forma sustatytų žvakių. Tyrėjai Holgeris Munkas ir Mia Kruger neabejoja – tai ritualinė žmogžudystė. Kol visas žmogžudysčių skyrius ieško bent menkiausio įkalčio, Gabrieliui Miorkui, jaunam Munko komandos programuotojui, į akis pakliūva paslaptingas vaizdo įrašas. Jame nufilmuota nukentėjusioji ir dar kažkas: žmogus, apsirengęs mirties paukščio – pelėdos plunksnomis. Tuo metu Munko duktė Miriam vakarėlyje susipažįsta su aistringu gyvūnų teisių aktyvistu, kuris įtraukia merginą į savo paties pasaulį, toli nuo jos mylimos šeimos...

Taigi pasiėmiau skaityti jau antrąjį Samuel Bjørk romaną, šį kartą besislepiantį po „Pelėda medžioja naktį“ pavadinimu. Romano akiratyje atsidurs du mums jau pažįstami veikėjai Holgeris Munkas ir Mia Kruger. Pastarųjų portretai bus pavaizduoti kaip niekad realistiškai, dėl ko visi skaitytojai bus apgaubti įspūdžio tarsi jie juos pažinotų visą gyvenimą. Štai Munkas yra stambaus stoto vyras, nuolat gydytojų raginamas nevalgyti riebaus maisto, taip pat būtinai mesti rūkyti. Jis mėgsta šachmatus, kryžiažodžius, matematiką – visa, kas priverčia jo smegenų ląsteles dirbti. Jis dažnai sėdi prie kompiuterio ir diskutuoja apie įvairias Magnuso Karlseno šachmatų partijas arba sunkesnių ar lengvesnių matematinių uždavinių sprendimus. Jis yra išsiskyręs, o to priežastimi buvo per mažas dėmesys šeimai ir per didelis – darbui. Dirbdavo jis visą parą, o kai sugrįždavo namo, jo mintys klaidžiodavo kažkur kitur.

Tuo metu Mia jautėsi irgi ne per geriausiai. Vos prieš keletą mėnesių Munkas parvežė jaunąją kolegę namo iš salos už Triondelago. Ji buvo izoliavusi save nuo išorinio pasaulio, netgi atsisakė telefono. Tam, kad ją surastu, Munkui teko skristi iki pat Verneso oro uosto, išsinuomoti automobilį ir priversti vietinį policininką valtimi nugabenti jį į salą. Mia Kriuger prieš daug metų prarado seserį dvynę Sigridą. Ją rado negyvą, perdozavusią kokaino viename rūsyje Tojene. Mia kaltino Sigridos vaikiną, ir po daugelio metų eilinio patikrinimo Trivanyje metu ji vagonėlyje atsitiktinai susidūrė su juo ir jo nauja auka pašonėje. Apimta afekto būsenos, Mia Kriuger jį nužudė – šovė du kartus į krūtinė. Tai ją privedė prie visiškos depresijos ir sugniuždė moraliai. Dabar ji buvo priversta lankytis pas psichologą, kuris turėjo patvirtinti, kad ji yra tinkama tęsti darbą.

Ir štai dabar šiems dviem randuotų sielų žmonėms teks tirti dar vieną kraupią žmogžudystę. Juk miške bus surasta nužudyta nuoga, plunksnomis padengta mergina. Ją atras Tomas Petersonas, Biologijos mokslų instituto darbuotojas, atvykęs į mišką fotografuoti nykstančių augalų. Jo surinktas pagalbos numerio skambutis netrukus išjudins visą seriją nelauktų įvykių ir nutikimų, nuo kurių mes, skaitytojai, negalėsime atitraukti savo įdėmaus žvilgsnio.

Nenoriu atskleisti kuo visa ši istorija baigsis, pasakysiu tik tai, kad romane bus visko: pradedant jaukiais šeimyniniais epizodais, ir baigiant kankinimais, „tamsiuoju“ internetu, okultiniais dalykais, ar satanizmo apraiškomis. Įdomūs personažai, nenuslūgstanti įtampa, veiksmo gausa, sukrečianti žudiko sielos tamsa ir nenuspėjantis siužetas, tai penki šio romano elementai – savotiška pentagrama, neleisianti Jums dar ilgai užmigti naktimis. Ir aš tai sakau ne dėl to, kad perskaičiau šią knygą po nuobodokų Peterio Hiogo romanų maratono, o tikrai tikėdamas tuo ką dabar Jums tvirtinu.

Pridėkime dar nelauktą atradimą susijusį su Mios dvynės sesers mirties aplinkybėmis ir gausime kažką išties neįtikėtino ir labai dramatiško. Mėgstu skandinaviškus detektyvus, o tokie kūriniai, kaip „Pelėda medžioja naktį“ tik patvirtina, dėl ko juos dievinu ne tik aš, bet ir visi kiti pasaulio skaitytojai.

„Aš keliauju viena“ ~ Samuel Bjørk

„Aš keliauju viena“ (Samuel Bjørk, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Norvegijos miškuose du berniukai aptinka šešerių metų mergaitę be gyvybės ženklų. Ji aprengta neįprastai, it lėlė, jai prikabinta juostelė „Aš keliauju viena“.

Specialusis Oslo nusikaltimų tyrimų biuras pradeda tirti šią mįslingą žmogžudystę. Detektyvas Munkas keliauja į apleistą salą, kurioje slepiasi be galo talentinga, turinti šeštąjį pojūtį, tačiau praeities šmėklų bei depresijos kankinama buvusi detektyvė Mia Kriuger. Atidžiai peržiūrėjusi nusikaltimo vietos nuotraukas ji pareiškia, kad aukų bus daugiau.

Ar gali nužudymai sietis su prieš šešerius metus įvykdytu kūdikio pagrobimu? O gal tai susiję su paslaptinga krikščionių sekta, besislepiančia giliai miškuose? Iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai veja vienas kitą, atsiskleidžia vis daugiau neįtikėtinų detalių.

Samuel Bjørk yra norvegų rašytojo, dramaturgo ir dainininko Frode Sander Øien slapyvardis. Pirmoji rašytojo serijos knyga „Aš keliauju viena“, pasakoja policijos detektyvų Mios ir Munko istoriją. Rašytojas ne tik sulaukė kritikų pripažinimo, bet ir pelnė skaitytojų simpatijas visame pasaulyje. Jis net papuolė į pirmąją vietą Vokietijos laikraščio „Der Spiegel“ bestselerių sąraše. Samuel Bjørk yra liginamas su tokiais garsiais rašytojais, kaip Stieg Larsson ir Jo Nesbø. Knyga „Aš keliauju viena“, tai drąsus, šiurpą keliantis naujosios kartos rašytojo detektyvinis trileris, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir gilias skaitytojų simpatijas.

Oslo apylinkėse esančiame miške randamas medyje pakabintas šešerių metų mergaitės kūnas. Jis yra aprengtas it lėlė, kuriai už nugaros kabo kuprinė, o ant kaklo – juostelė su užrašu „aš keliauju viena“. Genialioji Mia Kriuger, unikalių tyrėjo instinktų turinti moteris, prieš kelerius metus paliko policiją ir apsigyveno izoliuotoje Norvegijos fiordų saloje. Čia ji kenčia nuo skaudžių prisiminimų ir nuolat galvoja apie savižudybę. Bet kai jos buvęs viršininkas Holgeris Munkas pasirodo su nuotrauka iš nusikaltimo vietos, Mia supranta, kad tai tik pirmoji auka. Dabar vienintelė jos pareiga – grįžti atgal į policiją ir išspręsti šią painią bylą. Tačiau Mia Kriuger net nenutuokė į kokį nesveiką žaidimą su mirtimi ji netrukus įsitraukė...

Taigi po nedidelio nuokrypio į šalį su rašytoju Džonu Grišemu aš pasiėmiau skaityti dar vieną skandinavišką detektyvą. Ši karta tai istorija apie nužudytą mergaitę ir jos mirtį tiriančius du policijos detektyvus. Šioje knygoje jais tapo Mia Kriuger ir Holgeris Munkas...

Holgeris Mungas buvo penkiasdešimt ketverių stambaus stoto vyras, toks apvalus, kad beveik nebematė savo batų. Jo mintys dažnai sukosi apie norą pradėti šiek tiek mankštintis, ar pagaliau ryžtis sveikai maitintis. Matematika buvo jo hobis, tad jis žinojo daug faktų susijusių su ja. Jis buvo išsiskyręs, tačiau niekaip negalėjo išmesti savo buvusios žmonos iš galvos. Jo dukra ruošėsi ištekėti, tad paskutiniu metu jie pradėjo daugiau bendrauti. Gerti jis negėrė, tačiau atsisakyti rūkyti neketino, kad ir kiek įstatymų politikai sugalvotų. Jo kolegos policijoje jį apibūdintų, kaip „moksliuką“, „protingą“ ir „šiek tiek pernelyg malonų“. Kitaip sakant jis buvo storas, mielas moksliukas, niekada neliečiantis alkoholio, jaučiantis meilę matematikai, klasikinei muzikai, kryžiažodžiams ir šachmatams. Galbūt šiek tiek nuobodokas, bet neapsakomai geras tyrėjas ir vadovas.

Tuo metu Mia Kriuger buvo skaudžių prisiminimų sukaustyta moteris išgyvenanti ne pačias geriausias savo gyvenimo dienas. Jos dvynė sesuo mirė prieš beveik dešimt metų perdozavusi nuo narkotikų. Ji buvo rasta rūsyje Tojene, Osle, ant supuvusio čiužinio, su vis dar rankoje styrančia adata. Šie skaudus prisiminimai slėgė Mią visą gyvenimą, o po vieno įvykio policijoje ji pardavė savo butą ir apsigyveno nedidelėje trobelėje prie jūros. Čia buvo gaivus oras, vaizdas į jūrą, ramybė po baltais debesimis ir nesuskaičiuojama daugybė elnių. Ji buvo puiki policininkė mat ne tik turėjo „šeštąjį“ jausmą, bet ir permatydavo žmones kiaurai. Po dvylikos dienų, balandžio aštuonioliktąją, ji ketino nusižudyti, tad paskutines savo gyvenimo dienas leido maišydama alkoholį ir stiprius antidepresantus...

Galiausiai į Mią kreipiasi jos buvęs viršininkas Holgeris Mungas, kuris paprašo pagalbos tiriant naujausią nužudymą. Kriuger iš karto pastebi svarbią detalę nužudytosios nuotraukose, o būtent vienetą išraižytą mergaitės nage. Tai galėjo reikšti tik viena – pirmąją žmogžudystę iš galimų dešimties...

Na o kaip įvykiai rutuliosis toliau aš rekomenduosiu Jums patiems sužinoti. Vieną ką aš galiu atskleisti, tai faktą, jog veiksmas šioje knygoje bus pateiktas kelių veikėjų akimis. Visgi jeigu Jūs manote, kad rašytojas apsistos tik ties Mios ir Holgerio portretais, tai būsite visiškai neteisūs. Autorius supažindins mus ir su kitais, ne ką mažiau įdomiais personažais. Pavyzdžiui, žmogumi su erelio tatuiruote, Tobiju Iversenu bei jo mažuoju broliuku, programišiu Gabrieliu Miorku, ūkininku Tomu Lauritsu Larsenu, ką tik vyro netekusia Sara Kiese ir kt. personažais. Šis knygos aspektas darys ją labai kinematografiška ir išties įtraukiančia.

Iš tikrųjų apie šią knygą galima kalbėti labai daug ir ilgai, tačiau nenorėdamas sugadinti Jums skaitymo malonumo aš šioje vietoje nutilsiu. Juk šis romanas, tai istorija apie sugniuždyto likimo žmones, apie gilius praeities randus, apie prigimtines nuodėmes, vidinius demonus, ar tamsiąją žmogaus psichologijos pusę.

Rekomenduoju ją visiems mėgstantiems sudėtingus ir daugiasluoksnius kūrinius, bei tiems žmonėms, kurie dievina personažų gausą romanuose. Knyga yra pripildyta veikėjų psichologijos ir dramatizmo, tad patiks ir visiems ieškantiems išgyvenimų, ar aštrių pojūčių. Nesakau, kad ji patiks kiekvienam iš Jūsų, tad prieš pirkdami būtinai pasiskaitykite ir daugiau jos apžvalgų.