Miške, plunksnų pataluose tarp pentagramos forma sustatytų žvakių randama negyva paauglė, prieš tris mėnesius dingusi iš našlaičių namų. Detektyvė Mia Kriuger iš karto įtaria ritualinę žmogžudystę. Tačiau vis dar kamuojama minčių apie savižudybę ji vargiai gali susitelkti tyrimui.
Dėl įkalčių trūkumo tyrimas nejuda iš vietos. Lyg iš niekur atsiradęs paslaptingasis kompiuterių genijus įneša dar daugiau sumaišties. Jo parodytame vaizdo įraše – prieš mirtį nufilmuota mergina, o šešėly išnyra mirties paukščio – pelėdos – siluetas...
Ar pavyks detektyvei Miai Kriuger įveikti vidinius demonus ir susikaupti tyrimui? Kas ta paslaptinga figūra, matoma šešėlyje? Ar jie suspės viską išnarplioti, kol pelėda nepasirinko naujos aukos?
Samuel Bjørk yra norvegų rašytojo, dramaturgo ir dainininko Frode Sander Øien slapyvardis. Pirmoji rašytojo serijos knyga „Aš keliauju viena“ ne tik sulaukė kritikų pripažinimo, bet ir pelnė skaitytojų simpatijas visame pasaulyje. Ji net papuolė į pirmąją vietą Vokietijos laikraščio „Der Spiegel“ bestselerių sąraše. Samuel Bjørk yra liginamas su tokiais garsiais rašytojais, kaip Stieg Larsson ir Jo Nesbø. Savo antrajame detektyviniame romane „Pelėda medžioja naktį“, rašytojas pateikia mums baisią ritualinę žmogžudystę, kuri užgriūva vieno Norvegijos žmogžudysčių skyriaus darbuotojų pečius...
Iš vienos paauglių prieglaudos dingsta septyniolikmetė mergina. Praėjus trims mėnesiams, ji randama negyva paukščio plunksnų pataluose, tarp pentagramos forma sustatytų žvakių. Tyrėjai Holgeris Munkas ir Mia Kruger neabejoja – tai ritualinė žmogžudystė. Kol visas žmogžudysčių skyrius ieško bent menkiausio įkalčio, Gabrieliui Miorkui, jaunam Munko komandos programuotojui, į akis pakliūva paslaptingas vaizdo įrašas. Jame nufilmuota nukentėjusioji ir dar kažkas: žmogus, apsirengęs mirties paukščio – pelėdos plunksnomis. Tuo metu Munko duktė Miriam vakarėlyje susipažįsta su aistringu gyvūnų teisių aktyvistu, kuris įtraukia merginą į savo paties pasaulį, toli nuo jos mylimos šeimos...
Taigi pasiėmiau skaityti jau antrąjį Samuel Bjørk romaną, šį kartą besislepiantį po „Pelėda medžioja naktį“ pavadinimu. Romano akiratyje atsidurs du mums jau pažįstami veikėjai Holgeris Munkas ir Mia Kruger. Pastarųjų portretai bus pavaizduoti kaip niekad realistiškai, dėl ko visi skaitytojai bus apgaubti įspūdžio tarsi jie juos pažinotų visą gyvenimą. Štai Munkas yra stambaus stoto vyras, nuolat gydytojų raginamas nevalgyti riebaus maisto, taip pat būtinai mesti rūkyti. Jis mėgsta šachmatus, kryžiažodžius, matematiką – visa, kas priverčia jo smegenų ląsteles dirbti. Jis dažnai sėdi prie kompiuterio ir diskutuoja apie įvairias Magnuso Karlseno šachmatų partijas arba sunkesnių ar lengvesnių matematinių uždavinių sprendimus. Jis yra išsiskyręs, o to priežastimi buvo per mažas dėmesys šeimai ir per didelis – darbui. Dirbdavo jis visą parą, o kai sugrįždavo namo, jo mintys klaidžiodavo kažkur kitur.
Tuo metu Mia jautėsi irgi ne per geriausiai. Vos prieš keletą mėnesių Munkas parvežė jaunąją kolegę namo iš salos už Triondelago. Ji buvo izoliavusi save nuo išorinio pasaulio, netgi atsisakė telefono. Tam, kad ją surastu, Munkui teko skristi iki pat Verneso oro uosto, išsinuomoti automobilį ir priversti vietinį policininką valtimi nugabenti jį į salą. Mia Kriuger prieš daug metų prarado seserį dvynę Sigridą. Ją rado negyvą, perdozavusią kokaino viename rūsyje Tojene. Mia kaltino Sigridos vaikiną, ir po daugelio metų eilinio patikrinimo Trivanyje metu ji vagonėlyje atsitiktinai susidūrė su juo ir jo nauja auka pašonėje. Apimta afekto būsenos, Mia Kriuger jį nužudė – šovė du kartus į krūtinė. Tai ją privedė prie visiškos depresijos ir sugniuždė moraliai. Dabar ji buvo priversta lankytis pas psichologą, kuris turėjo patvirtinti, kad ji yra tinkama tęsti darbą.
Ir štai dabar šiems dviem randuotų sielų žmonėms teks tirti dar vieną kraupią žmogžudystę. Juk miške bus surasta nužudyta nuoga, plunksnomis padengta mergina. Ją atras Tomas Petersonas, Biologijos mokslų instituto darbuotojas, atvykęs į mišką fotografuoti nykstančių augalų. Jo surinktas pagalbos numerio skambutis netrukus išjudins visą seriją nelauktų įvykių ir nutikimų, nuo kurių mes, skaitytojai, negalėsime atitraukti savo įdėmaus žvilgsnio.
Nenoriu atskleisti kuo visa ši istorija baigsis, pasakysiu tik tai, kad romane bus visko: pradedant jaukiais šeimyniniais epizodais, ir baigiant kankinimais, „tamsiuoju“ internetu, okultiniais dalykais, ar satanizmo apraiškomis. Įdomūs personažai, nenuslūgstanti įtampa, veiksmo gausa, sukrečianti žudiko sielos tamsa ir nenuspėjantis siužetas, tai penki šio romano elementai – savotiška pentagrama, neleisianti Jums dar ilgai užmigti naktimis. Ir aš tai sakau ne dėl to, kad perskaičiau šią knygą po nuobodokų Peterio Hiogo romanų maratono, o tikrai tikėdamas tuo ką dabar Jums tvirtinu.
Pridėkime dar nelauktą atradimą susijusį su Mios dvynės sesers mirties aplinkybėmis ir gausime kažką išties neįtikėtino ir labai dramatiško. Mėgstu skandinaviškus detektyvus, o tokie kūriniai, kaip „Pelėda medžioja naktį“ tik patvirtina, dėl ko juos dievinu ne tik aš, bet ir visi kiti pasaulio skaitytojai.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą