„Gelmės“ ~ Michael Katz Krefeld

„Gelmės“ (Michael Katz Krefeld, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Patyręs detektyvas Raunas imasi sudėtingiausios užduoties savo karjeroje. Ji susijusi su kraupia byla, kuri prieš septyniolika metų sukrėtė Daniją. Klientas paprašo surasti nuo tų laikų nematytą bendraklasį. O tuo metu Kopenhagos gyventojus šiurpina žvėriški nusikaltimai, pernelyg primenantys 1993-iaisiais dviejų paauglių nužudytos mergaitės istoriją...

Atlikę bausmę buvę bendraklasiai gyvena prisidengę naujomis tapatybėmis, nieko vienas apie kitą nežinodami. Taip lengviau apsisaugoti nuo visuomenės keršto. Radus dar vienos moters kūną, Raunas rimtai imasi medžioti žudiką, kuris gali vėl smogti bet kurią akimirką.

Nieko nelaukdamas pasiėmiau skaityti dar vieną skandinavišką detektyvą. Jį parašė mano jau pamėgtas danų rašytojas Michaelis Kacas Krefeldas, kuris mus supažindino su savo fiktyviu detektyvu Tomu Raunsholtu. Pastarasis gyvena Kristianshauno kanale prišvartuotoje jachtoje kartu su savo anglų buldogu Miofe. Šį kartą Raunas imasi ieškoti žmogaus, kuris visiškai nenori būti surastas...

Daug metų atgal du berniukai nužudė mažą mergaitę ir buvo nuteisti kalėti skirtingose nepilnamečių institucijose. Vėliau jie išėjo į laisvę ir pradėjo naują gyvenimą prisidengę netikromis tapatybėmis, parūpintomis jiems liudytojų apsaugos programos. Nė vienas iš jų po to įvykio nebuvo sutikęs vienas kito...

...Praėjus dviem dešimtmečiams privatus detektyvas Tomas Raunsholtas susiduria su baisiai susirūpinusiu vyru. Pastarasis įtaria, kad jo senasis draugas ir vėl pradėjo krėsti šunybes. Jis nori sustabdyti savo buvusį bendraklasį anksčiau nei jis padarė kažką labai blogo. Kai užpuolama dar viena moteris ir šį kartą nužudoma, Raunas puola ieškoti anoniminio žudiko, priėmusio nežinomą tapatybę ir vedamo nežinia kokių motyvų...

Taigi kaip jau supratote, aš ir vėl neištvėriau nė kelių savaičių ir pasiėmiau skaityti dar vieną Tomo Rauno detektyvą. Šį kartą jame pasakojama apie du jaunystėje išskirtus draugus, kurių likimai pasisuko visiškai skirtingomis kryptimis. Dabar vienas iš jų nusprendė surasti kitą, mat mano, kad jo draugas atsakingas už kelis tuo metu Daniją sukrėtusius žiaurius nusikaltimus. Jis kreipiasi į buvusį policininką Tomą Rauną ir paprašo jo pagalbos ieškant savo buvusio bendraklasio.

Pats Raunas tuo metu užsiėmė įvairia kita privataus detektyvo veikla, mat jau praėjo pusmetis kaip jis atidarė savo nuosavą biurą. Dabar jam dažnai tekdavo slapta fotografuoti neištikimus sutuoktinius, sekti įvairius asmenis automobiliu, ar rinkti kitą konfidencialią informaciją. Po paskutinio nuotykio patirto vienoje grybus auginančioje sektoje jis pradėjo gyventi sveikai, kasdien nubėgdavo po penkis kilometrus, vengė alkoholio, gerai maitinosi, ar kitaip stengėsi atstatyti suvarytų kepenų likučius. Po spaudoje pasirodžiusių pozityvių atsiliepimų apie kelias daugiau ar mažiau atsitiktinai gautas ir išspręstas bylas jo finansinė situacija dar niekad nebuvo tokia gera. Per biuro egzistavimo pusmetį jis jau ištyrė 21 bylą, o tai vidutiniškai sudarė 3,5 bylas per mėnesį.

Dabar gi jis pradeda medžioti galimą psichopatą, ko jo, kaip privataus tyrėjo praktikoje, dar nebuvo nutikę. Juk ir jo mylimą merginą nužudė panašus pašlemėkas, kuris tai padarė tik dėl to, kad nevengė smurto ir buvo sučiuptas nusikaltimo vietoje. Blogiausia yra tame, kad Raunas nežino kokie yra tikrieji jį pasamdžiusio vyro motyvai, bei ką jis ketina daryti sutikęs savo buvusį bendraklasį.

Na o ar Tomui pavyks sustabdyti pamišusį psichopatą ir užkirsti kelią būsimiems nusikaltimams aš rekomenduoju Jums patiems sužinoti. Juk romanas „Gelmės“, tai pasakojimas apie praeities traumas, apie paauglių smurtą, išdavystę, ar tą tamsos gelmę, tūnančią kiekvieno žmogaus sieloje. Aštraus siužeto pasakojime mes seksime žudiko pėdsakais, apverksime jo aukas, ar net bandysime suprasti pamišėlio motyvus. Šis romanas, tai įspūdinga serijinio žudiko istorija, papasakota sumanaus ir garsaus danų rašytojo rankomis. Ji patiks visiems ištikimiems autoriaus gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie dar nėra skaitę nė vienos rašytojo knygos.

„Sekta“ ~ Michael Katz Krefeld

„Sekta“ (Michael Katz Krefeld, 2016 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Kada pragaras atsiveria žemėje? Baltijos jūros Amagerio saloje įsikūrusioje paslaptingo religinio judėjimo „Dievo išrinktieji“ būstinėje kyla gaisras. Jo metu dingsta sektos vadovas Jakobas Mesmeris – milijonieriaus sūnus, sukūręs paklausią žmonių galimybių vertinimo ir mokymo sistemą.

Ieškoti pradingėlio imasi darbą policijoje metęs inspektorius Raunas. Jis patenka už niūrių sektos sienų, kur plaunamos smegenys, klesti išnaudojimas, fizinis smurtas ir egzorcizmas. Pamažu ima skleistis pragariška tėvo ir sūnaus tragedija...

Romanas „Sekta“, tai trečioji Danijos kriminalinio trilerio karaliaus Michaelio Katzo Krefeldo knyga, pasakojanti tolimesnius privataus tyrėjo Tomo Raunsholto nuotykius. Pirmoji, „Paklydęs“, pasakojo Kopenhagos raudonųjų žibintų kvartale dingusios lietuvaitės istoriją. Antrojoje, „Ieškomas“, skaitytojai stebėjo mirtiną Rauno ir buvusio saugumo policijos STASI agento dvikovą. Na o trečiojoje, „Sekta“, bus kalbama apie dingusį vienos bendruomenės įkūrėją Jakobą Mesmerį...

Tomas Raunsholtas turi ir vėl naują bylą. Šį kartą į jį kreipiasi, Ferdinandas Mesmeris, garsus verslininkas iš Kopenhagos, ieškantis dingusio sūnaus Jakobo. Prieš dešimt metų Jakobas nutraukė visus ryšius su savo šeima ir įkūrė „Dievo išrinktųjų“ sektą. Nuo to laiko nieko nebuvo žinoma apie jo asmeninį gyvenimą, išskyrus gandus, supančius jo įkurtą bendruomenę. Kad surastų Jakobą, Tomui tenka pasinerti į slaptą, pavojingą, uždarą ir griežtai kontroliuojamą pasaulį, kuriame vyrauja velniškos taisyklės, o neteisingas žingsnis gali būti mirtinai pavojingas...

Taigi kaip jau supratote, neištvėręs nė kelių savaičių be Tomo Rauno draugijos, aš pasiėmiau skaityti dar vieną Michaelio Katzo Krefeldo detektyvą. Jame, visai kaip ir pirmose dviejose knygose, kalbama apie dingusį asmenį, kurį surasti apsiima buvęs policininkas Tomas Raunas.

Pats Tomas šiuo metu buvo gan užimtas, mat dirbo šiokius tokius smulkius darbelius iš šalies, pavyzdžiui, stengėsi pagauti vyrą, bandantį apgauti draudimo bendrovę dėl kaklo traumos, kurios įrodymų visiškai nebuvo. Tiesa, stambesnių šnipinėjimo bylų imtis Raunas nesiryždavo, mat jos jam per daug priminė darbą policijoje, kurioje jis išdirbo jau pakankamai ilgai. Laisvalaikiu jis lankydavosi „Uosto ūdroje“, kurioje jis kartu su kitais nuolatiniais lankytojais plempė vieną alų po kito, uodė cigarečių dūmus, dėl kurių užeigoje tvyrojo melsva dūmų migla, ar klausėsi senų, muzikos automato skleidžiamų, dainų. Visą situaciją dar blogino ir tai, kad šiemet turėjo sukakti treji metai, kai jo mylima mergina buvo nužudyta jų nuosavame bute.

Galiausiai Tomo gedulą nutraukia pasiūlymas surasti vieno turtingo verslininko sūnų, prieš dešimt metų įkūrusį savo asmeninę sektą. Besiaiškindamas Jakobo dingimą, Raunas sužino, kad jis nėra pirmasis detektyvas, bandęs surasti paslaptingąjį sektos lyderį. Tą jau anksčiau yra daręs kitas tyrėjas, kuris vėliau dingo nepalikęs nė pėdsako...

Na o ar pavyks Raunui įminti visas knygoje pateiktas paslaptis ir surasti ieškomą vyrą, aš rekomenduoju Jums patiems sužinoti. Juk romanas „Sekta“, tai pasakojimas apie uždaras bendruomenes, apie tėvų ir vaikų santykius, apie kaltę, kerštą, psichologinį smurtą ir manipuliavimą. Veiksmo ir įtampos čia tiek daug, kad jis Jums užkimš visas kraujagysles it medikų keikiamas cholesterolis. Istorija čia bus ne tik labai įtikinama ir tikroviška, bet ir pateikta be galo sumaniai ir įtaigiai. Aš jau nekalbu apie profesionalų ir įtraukiantį policijos tyrimą, ar įtemptą ir veiksmu perpildytą romano pabaigą.

Rekomenduoju šią knygą visiems kriminalinių romanų gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie pasiilgo senų gerų policijos istorijų. Aš ją perskaičiau ir ji man labai patiko.

„Ieškomas“ ~ Michael Katz Krefeld

„Ieškomas“ (Michael Katz Krefeld, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Vandenyje mirksta antkakliu ir odiniais antrankiais sukaustyta žmogysta, tvirtai prirakinta prie geležinės dėžės dugno. Virš jos pakabinta cisterna su siurbliu, nuolat pumpuojančiu vandenį į dėžę ir iš jos, skandina auką, tačiau paskęsti neleidžia. Iš greta pastatyto kasetinio grotuvo sklinda sena skautų žygio daina... Kas įrengė šį kraupų kankinimo mechanizmą?

Darbą policijoje metęs inspektorius Raunas vienišas dienas leidžia senoje jachtoje. Į jį kreipiasi elegantiška moteris vardu Luizė, prašydama surasti dingusį brolį. Didelę nelegalių pinigų sumą pasigviešusio įmonės buhalterio paieškos atveda į Berlyną, į saugumo policijos STASI archyvą. Prasideda praeities šešėlių užtemdyta mirtina Rauno ir buvusio STASI agento Hauserio dvikova...

Knyga „Ieškomas“ – tai antroji Danijos rašytojo Michaelio Kaco Krefeldo knyga, pasakojanti tolimesnius privataus tyrėjo Tomo Raunsholto nuotykius. Pirmoji, „Paklydęs“, pasakojo Kopenhagos raudonųjų žibintų kvartale dingusios lietuvaitės istoriją. Antroji, „Ieškomas“, nukels mus į Berlyną, kur įvykdęs įžūlų apiplėšimą dings vienas Kopenhagos buhalteris...

Ištuštinti seifą su apvalia suma ir pradėti naują gyvenimą yra, turbūt, daugelio iš mūsų svajonė. Moensui Slotsholmui, kukliam Kopenhagos buhalteriui, tai pavyksta įgyvendinti tik iš dalies. Po puikiai suplanuoto ir nepriekaištingai įvykdyto nusikaltimo jis skuba į Berlyną, o ten... išnyksta be pėdsakų. Mogenso ieško ne tik Danijos policija, bet ir sesuo Luizė. Netekusi vilties surasti dingusį brolį ji kreipiasi į privatų tyrėją Tomą Rauną, na o šis, neturėdamas ką daugiau veikti, sutinka imtis šios bylos...

Taigi kaip jau supratote, aš ką tik baigiau skaityti dar vieną Tomo Rauno serijos detektyvą, kuris tradiciškai ir vėl pasakos apie pradingusį asmenį. Šį kartą tai bus vienas buhalteris, kuris ištuštinęs savo šefo seifą dings su didele pinigų krūva. Romano veiksmas ir vėl bus pateikiamas kelių veikėjų akimis, keliomis laiko perspektyvomis. Dalis veiksmo vyks 1989 metais, kita dalis – 2013 metais, o dar viena dalis vyks 2014 metais. Būtent 2014-ieji metai užims didesniąją dalį visos knygos siužeto ir pasakos mums dabartinę bedarbio policininko Tomo Raunsholto kasdienybę. Čia jis bandys pamiršti skaudžia savo merginos mirtį, kuri buvo nužudyta po to, kai atsitiktinai aptiko jų butą „švarinusį“ vagį. Dabar gi jis dienas leidžia lankydamasis buto pardavimo susitikimuose, ar valgydamas kiaušinienę jachtoje kartu su savo bičiuliu Eduardo.

Galiausiai vieną dieną į jį kreipiasi Luizė Slotsholm Nilsen, sunerimusi moteris, pasigedusi savo prieš šešis mėnesius dingusio brolio. Kaip paaiškėja netrukus, jo ieško ne tik ji, bet ir policija, kuri kaltina jį svetimo turto grobstymu. Raunas iš pradžių pažiūri į tai labai skeptiškai, tačiau vėliau sutinka padėti, kad ir ką ta pagalba reikštų.

Na o ar pavyks Tomui pagelbėti Luizei surasti pradingusį brolį, priklausys tik nuo Jūsų užsispyrimo ir meilės detektyviniams romanams. Žodį „užsispyrimas“ aš čia pavartojau ne šiaip sau, nes bent jau man, romano pradžia kėlė šiokį tokį nuobodulį. Gal dėl to kalta ta psichologinių žaidimų pokario Vokietijoje tema, o gal viską gadino paslapties trūkumas? Kaip bebūtų, perskaičius apie trečdalį knygos, situacija kiek pagerėja.

Romane Tomui tenka susitikti su buvusiu kolega policininku, kurti naujas buhalterio dingimo versijas, lankyti Moenso bosą, apieškoti dingusiojo butą, ar net keliauti lėktuvu į Vokietiją.

Visgi įdomiausia buvo skaityti apie asmeninį Rauno gyvenimą, o ypač atrastą faktą, kad jo mergina galėjo būti jam neištikima. Tomą iš karto ima kankinti blogos mintys, ypač dėl jų santykių tikrumo, kurie galėjo būti tik iliuzija. Aš netgi pradėjau manyti, kad jo mergina galėjo būti nužudyta neatsitiktinai, o tai tik dar labiau kurstė ir taip jau lakią mano vaizduotę...

Iš tikrųjų psichologinis romanas „Ieškomas“ yra šaunus kūrinys, pasakojantis apie žmonių potraukį pinigams, apie valdžios troškimą, ar tuos gyvenimiškus momentus, kurie ateina pas mus nepaisant to, kad mes jų visiškai netrokštame. Ateityje žadu skaityti ir daugiau Tomo Rauno serijos knygų, mat šis personažas man pasirodė pakankamai unikalus ir tikrai neeilinis.

„Paklydęs“ ~ Michael Katz Krefeld

„Paklydęs“ (Michael Katz Krefeld, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Julstos sąvartyne buldozerininkas netikėtai aptinka jauną moterį, nuogą, iki kelių įkastą į metalo laužą. Griaučiai tvirtai aptempti oda, o kūnas – kalkių baltumo. Lyg marmurinis angelas, panašus į dar keturis, ten matytus anksčiau. Kas gi tai?

Nesugebėjęs susekti savo mylimosios Evos žudiko, detektyvas Raunas meta darbą Kopenhagos policijoje, be perstojo geria, vienišas dienas leisdamas senoje jachtoje. Geras Rauno bičiulis paprašo pagalbos. Jo kavinės darbuotoja maldauja padėti surasti dingusią dukrą. Šis motinos pagalbos šauksmas pažadina Rauną – jis leidžiasi ieškoti į sekso vergiją parduotos lietuvės. Padėtį sunkina nepagaunamas, itin rafinuotai prostitutes žudantis serijinis žudikas...

Ką tik baigiau skaityti dar vieną rimtą ir veiksmu perpildytą skandinavišką detektyvą. Šį kartą jį parašė danų rašytojas Michaelis Kacas Krefeldas, savo karjerą pradėjęs kaip televizijos serialų ir trumpų filmų scenaristas. Romane „Paklydęs“ rašytojas pasakoja apie Kopenhagos raudonųjų žibintų kvartale dingusią lietuvaitę ir jos dingimą tiriantį pareigūną Tomą Rauną. Rašytojo kūrinys pasirodė 2013 m. spalį Danijoje ir iškarto tapo bestseleriu. Pirmą dieną buvo parduota 12 000 jo egzempliorių, vėliau sekė vertimai į užsienio kalbas...

Detektyvas Tomas Raunsholtas yra išvytas į ilgalaikes atostogas, mat kenčia nuo gilios depresijos, kuri jį apėmė po jo mylimos merginos mirties. Visuomenės normos jam mažai ką reiškia, lygiai kaip ir pro šalį lekiantis gyvenimas. Jis nebijo nieko prarasti, nėra nieko kas galėtų jį išgąsdinti – net paties pragaro bedugnė. Netrukus jis ten ir susiruošia, mat jo draugas paprašo surasti prieš kelis metus Danijoje pradingusią merginą. Tomas pasineria į kriminalinio pasaulio labirintą, apie kurio egzistavimą padorūs Kopenhagos ir Stokholmo gyventojai visiškai nenutuokia. Žmogaus gyvybė čia nieko nereiškia, ten net nereikia dėvėti „kaukės“. Šiame pasaulyje atsiskleidžia pačios tamsiausios žmogaus pusės, pildomos pačios kraupiausios individo fantazijos. Netgi tos, kurios gimsta visiško pamišėlio galvoje...

Na iš karto pasakysiu, kad labiau už skandinaviškus detektyvus mėgstu tik skandinaviškus detektyvus, kurių apimtis neperkopia 400 puslapių. Tokius romanus aš mėgstu ne dėl to, kad jie greitai persiskaito, o dėl to, kad juose siužetas yra dėstomas daug greičiau, tokiuose kūriniuose netuščiažodžiaujama, o ir veikėjų portretai čia yra ryškūs, bet glausti. Romanas „Paklydęs“ turi visus šiuos bruožus ir dar daugiau.

Jo centre atsiduria Tomas Raunas, policijos pareigūnas, šiuo metu išvytas nedarbingumo atostogų, mat kenčia nuo depresijos, kuri jį apėmė po to, kai jis rado savo merginą nužudytą nuosavame bute Kopenhagoje. Savo dienas jis leidžia gerdamas bare ir klausydamas „Everytime you go away“ penkiolika kartų paeiliui. Jo pasisėdėjimai bare dažnai baigiasi muštynėmis, kuriose jis gauna į kaulus, mat būna per daug girtas, kad galėtų deramai apsiginti. Gyvena jis prieplaukoje prišvartuotoje „Bjankos“ jachtoje, kurioje tvoskia pelėsiu ir picų likučiais. Kompaniją jam talkina tiktai šuo Miofė, senstantis anglų buldogas, kas rytą žadinantis savo šeimininką lojimu. Bute jis lankosi retai, mat šis kelia jam per daug liūdnus prisiminimus, kurių pakelti jis neišgali.

Galiausiai Tomas sutinka pagelbėti savo draugui barmenui surasti beveik prieš du su puse metų dingusią lietuvaitę Mariją. Pastaroji dingo kaip į vandenį ir nuo to laiko niekas apie ją nieko negirdėjo...

Iš karto pasakysiu, kad šiame kūrinyje rašytojas neapsistos tik ties vienu Rauno personažu, o papasakos ir kitų veikėjų akimis pateiktus pasakojimus. Kitaip sakant romano veiksmas bus pateikiamas kelių veikėjų akimis, keliomis laiko perspektyvomis. Dalis veiksmo vyks 2010-ais metais ir pasakos tragišką Marijos istoriją. Tomo nuotykiai vyks 2013-ais metais, o Erikas mūsų dėmesį bandys prikaustyti 1979-ais metais.

Iš tikrųjų įdomiausias šios knygos akcentas yra tas, kad nepaisant gan trumpos šios knygos apimties, ji yra gan vaizdinga ir net labai kinematografiška. Skaitant šią knygą Jums prieš akis iškils ryškūs Tomo, Marijos, Igorio ir Eriko paveikslai. Jūs būsite sudominti jų istorijomis, susidursite su didžiausiomis jų baimėmis ir svajonėmis.

Skaitydami šį romaną Jūs nežinosite ko laukti kitame knygos puslapyje, būsite tiek įtraukti, kad fiziškai negalėsite padėti jos į šalį. Asmeniškai man šis romanas buvo lyg stiprus narkotikas, kuris kėlė vis didesnę priklausomybę su kiekvienu nauju šios knygos skyreliu. Na o tai be jokios abejonės liudijo apie visai neblogą ir pakankamai įdomią danišką policijos istoriją. Romanas patraukia dėmesį savo atmosfera, veikėjais, lengvu rašymo stiliumi ir, žinoma, pačia istorija. Kūrinys man tiek patiko, kad ateityje būtinai imsiu skaityti ir kitas šios serijos knygas. Jų šiuo metu yra iš viso keturios, o ateityje, greičiausiai, bus ir dar daugiau.