Kada pragaras atsiveria žemėje? Baltijos jūros Amagerio saloje įsikūrusioje paslaptingo religinio judėjimo „Dievo išrinktieji“ būstinėje kyla gaisras. Jo metu dingsta sektos vadovas Jakobas Mesmeris – milijonieriaus sūnus, sukūręs paklausią žmonių galimybių vertinimo ir mokymo sistemą.
Ieškoti pradingėlio imasi darbą policijoje metęs inspektorius Raunas. Jis patenka už niūrių sektos sienų, kur plaunamos smegenys, klesti išnaudojimas, fizinis smurtas ir egzorcizmas. Pamažu ima skleistis pragariška tėvo ir sūnaus tragedija...
Romanas „Sekta“, tai trečioji Danijos kriminalinio trilerio karaliaus Michaelio Katzo Krefeldo knyga, pasakojanti tolimesnius privataus tyrėjo Tomo Raunsholto nuotykius. Pirmoji, „Paklydęs“, pasakojo Kopenhagos raudonųjų žibintų kvartale dingusios lietuvaitės istoriją. Antrojoje, „Ieškomas“, skaitytojai stebėjo mirtiną Rauno ir buvusio saugumo policijos STASI agento dvikovą. Na o trečiojoje, „Sekta“, bus kalbama apie dingusį vienos bendruomenės įkūrėją Jakobą Mesmerį...
Tomas Raunsholtas turi ir vėl naują bylą. Šį kartą į jį kreipiasi, Ferdinandas Mesmeris, garsus verslininkas iš Kopenhagos, ieškantis dingusio sūnaus Jakobo. Prieš dešimt metų Jakobas nutraukė visus ryšius su savo šeima ir įkūrė „Dievo išrinktųjų“ sektą. Nuo to laiko nieko nebuvo žinoma apie jo asmeninį gyvenimą, išskyrus gandus, supančius jo įkurtą bendruomenę. Kad surastų Jakobą, Tomui tenka pasinerti į slaptą, pavojingą, uždarą ir griežtai kontroliuojamą pasaulį, kuriame vyrauja velniškos taisyklės, o neteisingas žingsnis gali būti mirtinai pavojingas...
Taigi kaip jau supratote, neištvėręs nė kelių savaičių be Tomo Rauno draugijos, aš pasiėmiau skaityti dar vieną Michaelio Katzo Krefeldo detektyvą. Jame, visai kaip ir pirmose dviejose knygose, kalbama apie dingusį asmenį, kurį surasti apsiima buvęs policininkas Tomas Raunas.
Pats Tomas šiuo metu buvo gan užimtas, mat dirbo šiokius tokius smulkius darbelius iš šalies, pavyzdžiui, stengėsi pagauti vyrą, bandantį apgauti draudimo bendrovę dėl kaklo traumos, kurios įrodymų visiškai nebuvo. Tiesa, stambesnių šnipinėjimo bylų imtis Raunas nesiryždavo, mat jos jam per daug priminė darbą policijoje, kurioje jis išdirbo jau pakankamai ilgai. Laisvalaikiu jis lankydavosi „Uosto ūdroje“, kurioje jis kartu su kitais nuolatiniais lankytojais plempė vieną alų po kito, uodė cigarečių dūmus, dėl kurių užeigoje tvyrojo melsva dūmų migla, ar klausėsi senų, muzikos automato skleidžiamų, dainų. Visą situaciją dar blogino ir tai, kad šiemet turėjo sukakti treji metai, kai jo mylima mergina buvo nužudyta jų nuosavame bute.
Galiausiai Tomo gedulą nutraukia pasiūlymas surasti vieno turtingo verslininko sūnų, prieš dešimt metų įkūrusį savo asmeninę sektą. Besiaiškindamas Jakobo dingimą, Raunas sužino, kad jis nėra pirmasis detektyvas, bandęs surasti paslaptingąjį sektos lyderį. Tą jau anksčiau yra daręs kitas tyrėjas, kuris vėliau dingo nepalikęs nė pėdsako...
Na o ar pavyks Raunui įminti visas knygoje pateiktas paslaptis ir surasti ieškomą vyrą, aš rekomenduoju Jums patiems sužinoti. Juk romanas „Sekta“, tai pasakojimas apie uždaras bendruomenes, apie tėvų ir vaikų santykius, apie kaltę, kerštą, psichologinį smurtą ir manipuliavimą. Veiksmo ir įtampos čia tiek daug, kad jis Jums užkimš visas kraujagysles it medikų keikiamas cholesterolis. Istorija čia bus ne tik labai įtikinama ir tikroviška, bet ir pateikta be galo sumaniai ir įtaigiai. Aš jau nekalbu apie profesionalų ir įtraukiantį policijos tyrimą, ar įtemptą ir veiksmu perpildytą romano pabaigą.
Rekomenduoju šią knygą visiems kriminalinių romanų gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie pasiilgo senų gerų policijos istorijų. Aš ją perskaičiau ir ji man labai patiko.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą