Paieška

2018 m. gruodžio 12 d.

„Paklydęs“ ~ Michael Katz Krefeld

„Paklydęs“
(Michael Katz Krefeld, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Julstos sąvartyne buldozerininkas netikėtai aptinka jauną moterį, nuogą, iki kelių įkastą į metalo laužą. Griaučiai tvirtai aptempti oda, o kūnas – kalkių baltumo. Lyg marmurinis angelas, panašus į dar keturis, ten matytus anksčiau. Kas gi tai?

Nesugebėjęs susekti savo mylimosios Evos žudiko, detektyvas Raunas meta darbą Kopenhagos policijoje, be perstojo geria, vienišas dienas leisdamas senoje jachtoje. Geras Rauno bičiulis paprašo pagalbos. Jo kavinės darbuotoja maldauja padėti surasti dingusią dukrą. Šis motinos pagalbos šauksmas pažadina Rauną – jis leidžiasi ieškoti į sekso vergiją parduotos lietuvės. Padėtį sunkina nepagaunamas, itin rafinuotai prostitutes žudantis serijinis žudikas...

Ką tik baigiau skaityti dar vieną rimtą ir veiksmu perpildytą skandinavišką detektyvą. Šį kartą jį parašė danų rašytojas Michaelis Kacas Krefeldas, savo karjerą pradėjęs kaip televizijos serialų ir trumpų filmų scenaristas. Romane „Paklydęs“ rašytojas pasakoja apie Kopenhagos raudonųjų žibintų kvartale dingusią lietuvaitę ir jos dingimą tiriantį pareigūną Tomą Rauną. Rašytojo kūrinys pasirodė 2013 m. spalį Danijoje ir iškarto tapo bestseleriu. Pirmą dieną buvo parduota 12 000 jo egzempliorių, vėliau sekė vertimai į užsienio kalbas...

Detektyvas Tomas Raunsholtas yra išvytas į ilgalaikes atostogas, mat kenčia nuo gilios depresijos, kuri jį apėmė po jo mylimos merginos mirties. Visuomenės normos jam mažai ką reiškia, lygiai kaip ir pro šalį lekiantis gyvenimas. Jis nebijo nieko prarasti, nėra nieko kas galėtų jį išgąsdinti – net paties pragaro bedugnė. Netrukus jis ten ir susiruošia, mat jo draugas paprašo surasti prieš kelis metus Danijoje pradingusią merginą. Tomas pasineria į kriminalinio pasaulio labirintą, apie kurio egzistavimą padorūs Kopenhagos ir Stokholmo gyventojai visiškai nenutuokia. Žmogaus gyvybė čia nieko nereiškia, ten net nereikia dėvėti „kaukės“. Šiame pasaulyje atsiskleidžia pačios tamsiausios žmogaus pusės, pildomos pačios kraupiausios individo fantazijos. Netgi tos, kurios gimsta visiško pamišėlio galvoje...

Na iš karto pasakysiu, kad labiau už skandinaviškus detektyvus mėgstu tik skandinaviškus detektyvus, kurių apimtis neperkopia 400 puslapių. Tokius romanus aš mėgstu ne dėl to, kad jie greitai persiskaito, o dėl to, kad juose siužetas yra dėstomas daug greičiau, tokiuose kūriniuose netuščiažodžiaujama, o ir veikėjų portretai čia yra ryškūs, bet glausti. Romanas „Paklydęs“ turi visus šiuos bruožus ir dar daugiau.

Jo centre atsiduria Tomas Raunas, policijos pareigūnas, šiuo metu išvytas nedarbingumo atostogų, mat kenčia nuo depresijos, kuri jį apėmė po to, kai jis rado savo merginą nužudytą nuosavame bute Kopenhagoje. Savo dienas jis leidžia gerdamas bare ir klausydamas „Everytime you go away“ penkiolika kartų paeiliui. Jo pasisėdėjimai bare dažnai baigiasi muštynėmis, kuriose jis gauna į kaulus, mat būna per daug girtas, kad galėtų deramai apsiginti. Gyvena jis prieplaukoje prišvartuotoje „Bjankos“ jachtoje, kurioje tvoskia pelėsiu ir picų likučiais. Kompaniją jam talkina tiktai šuo Miofė, senstantis anglų buldogas, kas rytą žadinantis savo šeimininką lojimu. Bute jis lankosi retai, mat šis kelia jam per daug liūdnus prisiminimus, kurių pakelti jis neišgali.

Galiausiai Tomas sutinka pagelbėti savo draugui barmenui surasti beveik prieš du su puse metų dingusią lietuvaitę Mariją. Pastaroji dingo kaip į vandenį ir nuo to laiko niekas apie ją nieko negirdėjo...

Iš karto pasakysiu, kad šiame kūrinyje rašytojas neapsistos tik ties vienu Rauno personažu, o papasakos ir kitų veikėjų akimis pateiktus pasakojimus. Kitaip sakant romano veiksmas bus pateikiamas kelių veikėjų akimis, keliomis laiko perspektyvomis. Dalis veiksmo vyks 2010-ais metais ir pasakos tragišką Marijos istoriją. Tomo nuotykiai vyks 2013-ais metais, o Erikas mūsų dėmesį bandys prikaustyti 1979-ais metais.

Iš tikrųjų įdomiausias šios knygos akcentas yra tas, kad nepaisant gan trumpos šios knygos apimties, ji yra gan vaizdinga ir net labai kinematografiška. Skaitant šią knygą Jums prieš akis iškils ryškūs Tomo, Marijos, Igorio ir Eriko paveikslai. Jūs būsite sudominti jų istorijomis, susidursite su didžiausiomis jų baimėmis ir svajonėmis.

Skaitydami šį romaną Jūs nežinosite ko laukti kitame knygos puslapyje, būsite tiek įtraukti, kad fiziškai negalėsite padėti jos į šalį. Asmeniškai man šis romanas buvo lyg stiprus narkotikas, kuris kėlė vis didesnę priklausomybę su kiekvienu nauju šios knygos skyreliu. Na o tai be jokios abejonės liudijo apie visai neblogą ir pakankamai įdomią danišką policijos istoriją. Romanas patraukia dėmesį savo atmosfera, veikėjais, lengvu rašymo stiliumi ir, žinoma, pačia istorija. Kūrinys man tiek patiko, kad ateityje būtinai imsiu skaityti ir kitas šios serijos knygas. Jų šiuo metu yra iš viso keturios, o ateityje, greičiausiai, bus ir dar daugiau.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra