Paieška

Rodomi pranešimai su žymėmis Christopher Wood. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Christopher Wood. Rodyti visus pranešimus

2017 m. vasario 6 d.

„James Bond: Moonraker“ ~ Christopher Wood

„James Bond: Moonraker“
(Christopher Wood, 2013 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

A very regrettable incident has occurred. A US Moonraker space shuttle, on loan to the British, has disappeared – apparently into thin air. Who has the spacecraft? The Russians? Hugo Drax, multi-millionaire supporter of the NASA space programme, thinks so. But Commander James Bond knows better.

Aided by the beautiful – and efficient – Dr. Holly Goodhead, 007 embarks on his most dangerous mission yet. Objective: to prevent one of the most insane acts of human destruction ever contemplated. Destination: outer space. The stakes are high. Astronomical even. But only Bond could take the rough so smoothly. Even when he’s out of this world...

Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną agento 007 nuotykį, šį kartą ir vėl parašytą pagal filmo scenarijų. Kadangi filmas „Munreikeris“ (Moonraker) iš originaliosios Jano Flemingo knygos pasiskolino tik jos pavadinimą ir pagrindinio herojaus vardą, buvo nuspręsta išleisti romaną, parašytą pagal filmą. Tą apsiėmė padaryti filmo scenarijaus autorius Kristupas Vudas (Christopher Wood), kuris tą jau yra daręs anksčiau su kino juosta „Šnipas kuris mane mylėjo“. Knyga buvo išleista 1979-aisiais, tais pačiais metais kaip ir filmas.

Pagrindinį vaidmenį filme atliko Rodžeris Mūras, o režisavo jį Levisas Gilbertas. Filme kaip ir knygoje vyrauja kosmoso tema, kurią išpopuliarino tuo laikotarpiu pasirodžiusi kino juosta „Žvaigždžių karai“. Bondas, tirdamas kosminio laivo dingimą, susiduria su Hugo Draksu, žmogumi, siekiančiu pakeisti civilizacijos raidą.

Šį kartą Džeimsas Bondas išsiruošia į atvirą kosmosą! Jam tenka užduotis rasti paslaptingai dingusį erdvėlaivį. Į visatos platybes pavogtu erdvėlaiviu „Munreikeris“ rengiasi persikelti amerikiečių milijardierius Hugo Draksas ir jo vadovaujami nusikaltėliai. Jie nori sunaikinti visą gyvybę Žemėje, o po to čia užveisti kosmose užaugintų humanoidų rasę. Kartu su žavinga mokslininke iš Aeronautikos centro Bondas žūt būt turi sulaikyti šį beprotį su jo parankiniais ir išgelbėti žmoniją.
Kadras iš filmo „Munreikeris“
Jeigu romane „Džeimsas Bondas: Šnipas kuris mane mylėjo“ scenaristas Vudas bandė imituoti rašytojo Jano Flemingo stilių, tai čia jis leido sau kiek atsipūsti. Autorius per daug nedetalizuoja veikėjų portretų, nebando veiksmo scenas sutapatinti su Flemingo kūryba, personažų atsiminimus palieka praeityje, o siužetą padarė gal net kiek per daug iššaukiantį ir drąsų – kelionė į kosmosą! Taigi šį kart mes rasime gan netikėtą šnipinėjimo ir fantastikos romano duetą, kas nepaisant gal kiek net ir per daug nutrūktgalviško filmo, knygoje buvo įgyvendinta kiek kukliau. Labiausiai, galbūt, dėl to, kad skaitant knygą, vaizduotė nesugeba sukurti tokių spalvotų vaizdų, kokius mes randame kine.

Ir nors šis romanas nublankstą prieš kino novelę „Džeimsas Bondas: Šnipas kuris mane mylėjo“, o kai kurios jo vietos man priminė vos ne tikslią scenarijaus kopiją, aš vis tiek, manau, kad jis gavosi labai labai šaunus. Jo veikėjai be galo įdomūs, veiksmo scenos be priekaištų, o Drakso kosminių laivų surinkimo centro ir kosminės stoties aprašymai man pasirodė labai įtikinami.

Romane Bondui talkins mėlynų akių, spindinčių baltų dantų, jausmingų lūpų, išraiškingos nosies ir bronzinio įdegio mergina Trudė Parker, kuri be jos dieviško Veneros grožio dar buvo ir protinga, pasitikinti savimi ir su humoro jausmu. Jam taip pat gelbės šviesiaplaukė mėlynakė Aeronautikos centro specialistė ir kosmonautė Holė Gudhed, bei gražuolė brazilė Manuela. Prie kitų romano veikėjų galima priskirti patį Hugo Draksą, jo padėjėją sumo imtynininko sudėjimo Čangą ir, žinoma, visų jau pamėgtą plieninių dantų savininką Nasrai. Pats Džeimsas Bondas čia pavaizduotas, kaip vyras kurį kankina sprando skausmai, trapecinių raumenų spazmai, padidėjęs kraujospūdis ir nuolatinis nuovargis (dėl visko kalti trys pakeliai cigarečių per dieną, puslitris stipraus alkoholio ir varginantis, bei daug streso keliantis darbas).

Romane Džeimsui teks skraidyti lėktuvu ir sraigtasparniu, pabuvoti viduramžiškoje pilyje, išbandyti kosmonautų testavimo centrifugą, iššokti iš lėktuvo be parašiuto, plaukti gondola, dalyvauti Brazilijos karnavale ir net sėlinti cheminio ginklo gamybos laboratorijoje. Savo arsenale jis turės apyrankę-pistoletą, mini fotoaparatą, miniatiūrinį rentgeno prietaisą, Valterį PPK ir kita. Prieš startuodamas į žvaigždes, Bondas dar spės pabuvoti Kalifornijoje, Venecijoje, Rio de Žaneire ir net Amazonės džiunglėse!

Knygoje veiksmo tiek daug, kad vietomis vaizduotė tiesiog perkaisdavo ir net pradėdavo rūkti. Piktadariai tokie nekasdieniški, kad net šiurpas krėtė. Na o moterys... jos čia tokios gražios ir aistringos, kad skaitydamas tiesiog jausdavai jų kūno šilumą ir kvepalų aromatą. Jei rašydamas šią apžvalgą ne būdraučiau, tai pasakyčiau, kad eilinį kartą sapnuoju ir nenoriu būti pažadintas.

2017 m. sausio 21 d.

„James Bond: The Spy Who Loved Me“ ~ Christopher Wood

„James Bond: The Spy Who Loved Me“
(Christopher Wood, 2013 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Major Anya Amasova had scored well in the course on “sex as a weapon”, although the SMERSH report had noted a risk of emotional attachments. James Bond was as wary of her presence in Cairo as he was charmed by her proud self-assured beauty. Where did the Russians find such women? But Bond was not an agent to be distracted from his mission: someone had learned to plot the course of nuclear submarines and, impossible as it sounded, M told him in London that the 370-foot nuclear-powered H.M.S. Ranger was “missing”. Not since Dr. No and Auric Goldfinger has Bond locked wits with an opponent so dedicated to his private obsession or shielded by such deadly cunning as Sigmund Stromberg. His double-0 prefix meant that Bond was used to death, but what Stromberg’s killer could do with his two rows of stainless steel teeth was an obscenity.

Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Džeimso Bondo romaną, šį kartą parašytą pagal 1977 metų filmo scenarijų. Jį parašė Kristupas Vudas (Christopher Wood), vienas iš scenarijaus bendraautorių. Ir nors knyga yra parašyta pagal kino filmą, susidaro toks įspūdis, kad viskas yra atvirkščiai. Scenaristas Kristupas Vudas įdėjo milžinišką darbą, paversdamas šį romaną ne tiek eiliniu kino romanu, kiek viena geriausių knygų, pasakojančių apie agento 007 nuotykius. Jei prieš skaitant šią knygą romano autorius būtų buvęs užtušuotas, o ant viršelio puikuotųsi tik pavadinimas „Džeimsas Bondas: Šnipas kuris mane mylėjo“, šį pasakojimą galima būtų palaikyti Jano Flemingo romanų broliu, ar bent jau pusbroliu.

Romane pasakojama apie Bondo susirėmimą su blogiuku Zigmundu Strombergu, vyru ketinančiu sunaikinti civilizaciją ir sukurti naują povandeniniame pasaulyje. Kad jį sustabdytų, Bondas turi veikti išvien su rusų agente Ania Amasova. Kartu jie pakyla į mūšį su dideliu piktadariu ir jo ištikimu tarnu, pramintu Nasrais. Milžiniškų dydžių Nasrai yra žmogus geležiniais dantimis, galinčiais perkąsti net plieno kabelį, bei pasižymintis neįtikėtina jėga ir ištverme. Siekiant suvienodinti jėgas, Bondas gauna išskirtinį automobilį „Lotus Esprit“, galintį plaukti po vandeniu ir net šaudyti įvairių tipų raketomis.

Taigi jei Jūs esate toks pat Bondo knygų gerbėjas kaip aš, Jūs įvertinsite šį Kristupo Vudo darbą dešimtukui, ir dar liksite jam skolingas. Knygoje bus visko. Susišaudymų, grumtynių, muštynių, daug ir išskirtinio veiksmo, netikėtų posūkių, bei herojaus meilės nuotykių. Bondas skraidys sraigtasparniu, slidinės, žais rulete, bus kankinamas elektra, slapstysis, sėlins, lenktyniaus, nardys ir pan.

Vienas iš romanų skyrelių, bus skirtas būtent pačiam Strombergui, kuriame bus pasakojama apie jo sunkią vaikystę, potraukį povandeniniam pasauliui, įtėvių mirtį, pirmą verslą ir pirmą kapitalą. To mes nerandame filme, lygiai kaip ir nerandame tų momentų, kai knygos veikėjai mąsto ir galvoja. Knygoje bus vietos palikta ir pačiam lenkui milžinui Zbignevui Krišivikiui, pramintam Nasrais, kas taip pat labai praturtino šį romaną, bei trumpai gražiosios Anios istorijai.
Kadras iš filmo „Šnipas, kuris mane mylėjo“
Autorius knyga papildė atrodo nereikšmingais, tačiau labai stipriai romano prestižą pakeliančiais elementais. Pavyzdžiui, gydytojų susirūpinimu Džeimso Bondo sveikata, jo potraukiu martiniui, tokiomis Bondo gudrybėmis, kaip talkas ant spynų, plaukeliai tarp spintos durelių, tualeto vandens lygio užfiksavimas, ar tiesiog smulkioms detalėms, kaip lietaus barbenimas už lango, kambaryje zyzianti musė, dulkės apšviestos saulės spinduliais ir pan.

Knygoje yra labai daug šaunių epizodų, tarp kurių patenka ta vieta, kai Bondas kankinamas elektra, kai agentas 007 susiremia su Nasrais statybvietėje, ar kai Džeimsas su Ania panyra po vandeniu su „Lotus Esprit“ automobiliu.

Romano veiksmas vyks Alpių kalnuose Prancūzijoje, Kaire ir net Sardinijoje. Agentas 007 savo arsenale turės kuprinę-parašiutą, Valterį PPK, rašomąją mašinėlę-slaptavietę, tušinuką-žibintuvėlį, automobilį-povandeninį laivą ir pan.

Kristupas Vudas atliko fenomenalų darbą, pakartodamas kino filmo scenarijų, tačiau papildydamas jį naujomis išskirtinėmis detalėmis. Romanas, mano nuomone, gavosi daug gyvesnis, pasižymi veikėjų gilumu ir tikroviškumu. Jeigu kino juosta laikui bėgant sensta: sensta vaizdo kokybė, sensta aktoriai, keičiasi mados, automobilių išvaizda ir vietos, romanuose to nesijaučia. Čia Bondas vis dar toks pat jaunas ir drąsus, toks pats ištvermingas ir nepailstantis. Jo priešai tokie pat grėsmingi, moterys gražios ir seksualios, o martinis toks pats svaiginantis. Labai gaila, kad neturime šios ir daugelio kito Džeimso Bondo serijos romanų lietuviškai, mat skaitant užsienio kalba, dalis to viso grožio lieka nesuprasta arba paprasčiausiai pasimeta vertime.