Octopussy and The Living Daylights is the fourteen book in Ian Fleming’s James Bond series and sees the agent at his brilliant best at home and abroad... For James Bond, British secret agent 007, international espionage can be a dirty business. Whether it is tracking down a wayward major who has taken a deadly secret with him to the Caribbean; identifying a top Russian agent secretly bidding for a Fabergé egg in a Sotheby’s auction room; or ruthlessly gunning down an unlikely assassin in sniper’s alley between East and West Berlin, Bond always closes the case – with extreme prejudice...
„Aštuonkojė“ yra keturioliktoji ir paskutinė rašytojo knyga apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą. Ji knygos forma buvo išleista 1966 metais, jau po rašytojo mirties ir seka po knygos „Vyras su auksiniu pistoletu“.
Paprastai Jano Flemingo knygos parašytos remiantis paprastu receptu. Paimama stiklinė intrigos, trys šaukštai veiksmo, sauja paslapties, įkalami keli įdomūs herojai ir viskas gerai išmaišoma. Gaunamas puikus šnipinėjimo romanas. Tokią formulę naudoja Janas Flemingas ir šis receptas yra gerai jo įvaldytas. „Aštuonkojė“ visgi yra kiek kitokia, netipinė Bondo knyga. Joje, atsižvelgiant į išleidimo metus, mes randame iki keturių apsakymų. Tai „Ledi nuosavybė“ (The Property of a Lady), „Į dienos šviesą“ (The Living Daylights), „Aštuonkojė“ (Octopussy), ir „007 Niujorke“ (007 in New York). Visos istorijos, iš tikrųjų, buvo išleistos skirtinguose leidiniuose ir tik vėliau sudėtos į knygą. Tarkim „Aštuonkojė“ buvo išleista „Daily Express“, „Į dienos šviesą“ – „The Sunday Times, „Ledi nuosavybė“ – Sotbio leidinyje ir t. t.
„Ledi nuosavybėje“ Bondas dalyvauja Sotbio aukcione, kur bando susekti rusų agentą. „Į dienos šviesą“ – agentas Džeimsas Bondas gauna galimybę išbandyti savo taiklumą, mat M jam paskiria užduotį, pašalinti priešų snaiperį. „Aštuonkojėjė“ pasakojama majoro Smito praturtėjimo ir mirties istorija. „007 Niujorke“ – Bondas atvyksta į Niujorką, kad įspėtų agentę dėl jos bičiulio, kuris iš tikrųjų yra KGB agentas.
Istorijos labai skirtingos, bet pakankamai įdomios. Įdomiausios man pasirodė „Į dienos šviesą“ ir „Aštuokojė“. Pirmoji mums parodo, kad Bondas, iš tiesų, nėra smurto mėgėjas, jam artimi žmogiški jausmai, tokie kaip gailestis ar užuojauta. Antroji istorija puikiai atskleidžia rašytojo talentą kuriant įdomius personažus. Kiti apsakymai: „Ledi nuosavybė“ – lošimo tipo pasakojimas atrandamas daugumoje Bondo knygų; „007 Niujorke“ – pats trumpiausias pasakojimas, parodantis rašytojo nuomonę apie šaldytą maistą, bei aprašantis miestą, kuriame galima įsigyti visko ko širdis geidžia.
Kalbant apie filmus, tai pagal du apsakymus „Ašuonkojė“ ir „Į dienos šviesą“ yra sukurti filmai. Juose panaudoti tik apsakymų pavadinimai, bei kelios scenos ar veikėjų vardai. Kaip bebūtų, juos tikrai verta pamatyti, nes tai tikra veiksmo klasika.
Savo tikslą, perskaityti visas Jano Flemingo knygas, įvykdžiau su kaupu. Dabar greičiausiai dar pasiimsiu skaityti keletą Bondo knygų parašytų kitų rašytojų. Norisi sužinoti ir palyginti, ar tęsiniai lenkia originalus.
Pabaigai pasakysiu, kad buvo smagu skaityti rašytojo Jano Flemingo knygos, kurios buvo tikra pramoga ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Buvo gera įsivaizduoti rašytoją sėdintį Jamaikoje už savo rašomojo stalo, prie savo rašomosios mašinėlės, su cigaru burnoje, bei kuriantį dar vieną neįtikėtiną ir pavojingą agento 007 nuotykį...
