The Spy Who Loved Me is the tenth of Ian Fleming’s James Bond novels, where the British agent, in America, rescues a damsel in distress... Vivienne Michel is in trouble. Trying to escape her tangled past, she has run away to the American backwoods, winding up at the Dreamy Pines Motor Court. A far cry from the privileged world she was born to, the motel is also the destination of two hardened killers – the perverse Sol Horror and the deadly Sluggsy Morant. When a coolly charismatic Englishman turns up, Viv, in terrible danger, is not just hopeful, but fascinated. Because he is James Bond, 007; the man she hopes will save her, the spy she hopes will love her...
Dešimtoji knyga apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą „Šnipas, kuris mane mylėjo“, yra, turbūt, pati netipiškiausia rašytojo knyga, kurią esu skaitęs. O būtent tuo, kad ji pateikiama ne agento 007 akimis, o jaunos Kanadiečių tautybės merginos Vivjenos Mišel akimis. Ji pasakoja savo istoriją dienoraščio forma, kuris, neva, pateko rašytojui į rankas, ir jo nuožiūra papublikuotas. Dienoraštyje mergina aprašo savo kelionę į Ameriką, pirmąją meilę, nekaltybės praradimą ir galiausiai laimingą atsitiktinumą, kurio dėka sutiko nepažįstamąjį, pasivadinusį Džeimso Bondo vardu, kuomet jai grėsė mirtinas pavojus. Knyga yra tikrai labai įvairiai vertinama Bondo mėgėjų tarpe. Vieniems ji labai nepatiko, kiti neturėjo nieko prieš pailsėti nuo Bondo ir patirti kažką kitokio, labiau jausmingo ir moteriško. Man knyga vietomis prailgo, bet visumoje ją vertinu palankiai. Nors pats agentas 007 pasirodo tik perskaičius kiek daugiau nei pusę knygos, tai nė kiek manęs neerzino, o pati Vivjenos istorija man pasirodė pakankamai įdomi. Manau, Flemingas norėjo parašyti kažką kitokio, tačiau spaudžiamas leidėjų negalėjo sau leisti atsitraukti nuo Bondianos kūrimo. Taigi jis surado neblogą sprendimą – sukūrė knygą apie agentą 007, o jos herojumi padarė kitą asmenybę ir dar moterį. Aišku, galbūt, tai buvo paprasčiausiai eksperimentas, o mano prielaidos klaidingos. Kaip bebūtų, sprendimas man pasirodė gan neblogas ir pakankamai pasiteisinęs siužeto požiūriu. Knygos „Šnipas, kuris mane mylėjo“ favoritine nelaikyčiau, nors prieš imdamas skaityti antrą kartą, tikrai ilgai nesvarstyčiau. Užteko ir veiksmo, ir įtampos, ir autoriui būdingo vaizdingumo. Na o Vivjienos ir Bondo susitikimas, manau, atmintyje išliks ilgam. Kalbant apie filmą besidalinantį knygos pavadinimą, tai jis tikrai neblogas, tačiau neseka knygos siužeto.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą