Paieška

2010 m. balandžio 23 d.

Janas Flemingas

Janas Flemingas (Ian Lancaster Fleming, 1908-05-28 – 1964-08-12 m.) – britų rašytojas gimęs Londone, 1908-ais metais, majoro Valentine Fleming, konservatorių deputato, žuvusio pirmojo pasaulinio karo metu, ir garbingos aristokratės Evelyn St. Croix Fleming, šeimoje. Janas buvo antrasis iš keturių berniukų. Jis, kaip ir jo tėvas bei vyresnysis brolis, mokėsi prestižiniame Itono koledže. Būtent ten jis parašė savo pirmąją istoriją „The Ordeal of Caryl St. George“, publikuotą koledžo žurnale. Tačiau vėliau jis buvo pašalintas iš Itono koledžo dėl „tam tikrų problemų su viena iš tarnaičių“. Nors būsimasis autorius nebuvo geras mokinys, tačiau garsėjo sportiniais pasiekimais.

Atsistatydinęs iš Sandhursto karo akademijos be karininko komisijos (kas ypač supykdė jo motiną), Flemingas kurį laiką mokėsi kalbų Austrijos Alpėse. Ten jis trumpam susižadėjo su šveicare Monique Panchaud de Bottomes. Neišlaikęs diplomatinės tarnybos egzamino, būdamas dvidešimt trejų metų amžiaus, jis tapo vyru be karjeros. Nepaisant pirmųjų gyvenimo nesėkmių, įtakingos motinos padedamas, jis įsidarbino „Roiters“ naujienų agentūroje. Šis darbas Janui patiko, ypač kai 1933-ais metais jis buvo išsiųstas į Maskvą.

Per antrąjį pasaulinį karą Janas tarnavo Britų karinio jūrų laivyno žvalgyboje, kur tapo aukšto rango žvalgybos karininku. Jo tarnyba leido jam susipažinti su slaptomis operacijomis, kurios vėliau tapo pagrindu Džeimso Bando nuotykiams. Dėl savo žinių kalbose, Janas buvo asmeninis admirolo John H. Codfrey padėjėjas, kuris vėliau tapo savotišku Džeimso Bondo vadovo „M“ prototipu. Mokomųjų pratybų metu Flemingui teko plaukti po vandeniu ir pritaisyti miną prie tanklaivio. Ši imitacija tapo reikšminga romano „Gyvenk ir leisk numirti“ (1954 m.) kulminacija. Įgaliotas admiraliteto Flemingas keliavo aplink pasaulį, kad koordinuotų naujojo Britanijos Ramiojo vandenyno laivyno žvalgybą. Kelionės metu jis lankėsi Jamaikoje, kur vėliau pasistatė namą.

Po karo Janas dirbo vadybininku laikraštyje „Kemsley Newspapers“. Jis ėjo šias pareigas, kol 1959-ais metais laikraščių grupe tapo „Thomson Newspapers“. Pirmoji Jano knyga buvo visai ne šnipinėjimo romanas, o užsienio korespondento vadovas, mokantis jo paties amato. 1952-ais m. jis susituokė su ledi Ann Rothermere, kuri vyrui padovanoja sūnų Caspar. Nepaisant šeimos pagausėjimo, Jano ir Ann santuoka buvo nelaiminga. Jamaikoje Flemingas turėjo užsitęsusį romaną su Blanche Blackwell, kurios sūnus įkūrė „Salos įrašus“, tapusius globalia Jamaikos muzika.

Daugumą Džeimso Bondo novelių Flemingas parašė Jamaikoje, savo namuose šiaurinėje salos pakrantėje, paties pavadintoje „Goldeneye“ („Auksinė akis“). Pirmasis agento 007 nuotykis – „Rojalio kazino“ pasirodė 1953-iaisiais metais. Po to sekė dar dvylika romanų. „Rojalio kazino“ iš dalies pagrįstas paties Flemingo mažiau sėkminga lošimo patirtimi Lisabonoje karo metu. Būtent darbinė patirtis ir tapo pagrindiniu jo knygų istorijų pamatu. Bondas keliauja į ryškias šalis, kur sutinka daug gražių moterų su savo paslaptimis. Kartais agentas 007 pagaunamas ir yra kankinamas, bet visada nugali priešus, išgelbsti pasaulį ir, žinoma, įsimyli kokią žavią merginą. Bondas turi butą Čelsyje, vairuoja Bentlį, o jo slaptosios tarnybos pastatas yra su vaizdu į Regent parką esantį Londone, Didžiojoje Britanijoje.

Romaną  „Rojalio kazino“ Janas parašė vos per aštuonias savaites. Vėliau jis sukūrė dar dvylika neįtikėtinų nuotykių. Visi jie tapo tikrais šimtmečio simboliais, o ypač – „Auksapirštis“ („Goldfinger“), „Iš Rusijos su meile“ („From Russia With Love“), „Operacija „Žaibas““ („Thunderball“), „Gyvenk ir leisk numirti“ („Live and Let Die“) ir „Pasveikink mirtį kitą dieną“ („Die Another Day“). Vaizdingos veiksmo scenos, kvapą gniaužiantys pavojai, tarptautinis slaptųjų agentų tinklas, neįtikėtini šnipinėjimo įrenginiai, intriguojantys nuotykiai ir nepaprasto grožio moterys – visa tai lėmė, kad Flemingo knygos taptų bestseleriais visame pasaulyje. Nepaisant vyro sėkmės jo įnoringa aristokratė žmona Ann buvo gan pagiežingo būdo, niekino vyro romanus ir netgi kelis kartus buvo juos apibūdinusi kaip „pornografiją“. Flemingui romanų rašymas buvo būdas pabėgti nuo neįdomios kasdienybės bei begalinių žmonos priekaištų.

Nepaisant neįtikėtinų agento 007 nuotykių, paties Jano Flemingo biografija buvo irgi ne ką mažiau spalvinga: karinė tarnyba laivyne, domėjimasis šnipų darbu ir šnipinėjimo „žaisliukais“, ryklių žvejyba, neįprasti tėvai, glaudžiai susiję su šio pasaulio galingaisiais ir turtingaisiais – mirus Flemingo tėvui pats Vinstonas Čerčilis parašė nekrologą. Daugelis spėliojo, kas įkvėpė rašytoją sukurti veikėją, iki pat šių dienų išliekantį stilingo brito ir nepaprasto vyriškumo simboliu? Pasak rašytoją pažinojusių ir su juo gyvenusių žmonių – Flemingas buvo dar įspūdingesnė asmenybė negu pats agentas Dž. Bondas.

Didžiąją savo gyvenimo dalį Flemingas rūkė ir gėrė, o 1964-ais m., būdamas 56 metų, mirė patyręs antrą širdies smūgį. Dvi paskutinės Flemingo knygos buvo išleistos jau po autoriaus mirties. Pirmasis filmas apie Džeimsą Bondą vadinosi „Daktaras Ne“ ir pasirodė 1962-aisiais metais. Jame Džeimso Bondo vaidmenį įkūnijo Šonas Koneris. Filmai apie Džeimsą Bondą yra populiarūs iki šiol visame pasaulyje. Janas Flemingas sukūrė didžiausią XX a. grožinės literatūros stabą – Džeimsą Bondą! Pastarasis išliko populiarus net po autoriaus mirties. Flemingas, būdamas talentingas rašytojas ir dar talentingesnis agentas, paliko ilgalaikį palikimą literatūroje ir pasaulinėje popkultūroje. Jo kūryba iki šių dienų išlieka populiari, o pats rašytojas į grožinės literatūros istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų nuotykinių šnipinėjimo romano pionierių.


Jano Flemingo romanai:

1953 „Casino Royale“ („Rojalio kazino“).
1954 „Live and Let Die“.
1955 „Moonraker“.
1956 „Diamonds Are Forever“.
1957 „From Russia with Love („Su meile iš Rusijos“).
1958 „Dr. No“ („Daktaras Ne“).
1959 „Goldfinger“.
1960 „For Your Eyes Only“.
1961 „Thunderball“ („Operacija „Žaibas““).
1962 „The Spy Who Loved Me“.
1963 „On Her Majesty’s Secret Service“.
1964 „You Only Live Twice“.
1965 „The Man with the Golden Gun“ („Vyras su auksiniu pistoletu“).
1966 „Octopussy and The Living Daylights“.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra