Pirmajame Iano Flemingo romane, pristatančiame agentą 007, pasakojama apie Džeimso Bondo misiją sunaikinti grėsmingą ir dosniai išlaidaujantį Rusijos agentą Le Šifrą – sutriuškinti jį prie bakarà stalo ir priversti sovietų saugumo vadovus jį atstatydinti.
Bondas gauna dvidešimt penkis tūkstančius svarų; jam užsakomas viešbutis Prancūzijos pajūryje, negailima ir pinigų kitoms išlaidoms. Čia netrūksta prakaituoti verčiančių scenų (įskaitant įtemptą lošimą kortomis iš didelių sumų), apetitą keliančio maisto ir vyno, tikros ir nesuvaidintos aistros.
Regis, Džeimsui nusišypsojo sėkmė, o Le Šifrą ji aplenkė. Bet kartais žmonės atsisako vadovautis taisyklėmis. Įsimylėjęs gražiąją agentę, Bondas patiria dramą ir netikėtą išganymą...
Aš asmeniškai nesu Jano Flemingo gerbėjas, nors turiu visas knygas. Mane kartais vargina jo knygose pasitaikantis flegmatizmas (nežinai kaip kitaip tai pavadinti), kaip antai pora puslapių paskiriama žaidimo taisyklėms aprašyti (kai užtektų kelių sakinių), puslapis ar keli apibūdinti kokį bjaurų tipelį ar visą jų klaną, ar kelios pastraipos, su taip vadinamu „kaip Bondas maišo kavą su cukrumi“. Nors tai nėra blogai, visgi kartais trukdo. Kaip bebūtų, aš mėgstu žiūrėti tiek filmus apie agentą 007, tiek skaityti knygas. Pagrindinis akcentas skaitytojui čia būtų – paprasčiausiai atsipalaiduoti fotelyje ir mėgautis lėtu skaitymu, o tada net mano menkos pastabos nublanks prieš bendrą knygos įspūdį. Skaitosi sunkokai (kalbu apie šią knygą), bet virškinasi gerai. Ką čia ir be pridursi.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą