Ponas Petit Litrė surengia prašmatnų pokylį susikvietęs galybę garbingų svečių. Tačiau tada atsitinka kažkas tikrai netikėto – svečiai ima kristi vienas po kito it lapai rudenį.
Neįprastą reiškinį atvyksta tirti policijos inspektorius San Antonijas. Kaip paaiškėja vėliau, šešiuose prabangaus burgundiškojo viskio buteliuose – arkliškos dozės heroino! Kaip čia po velnių jis pateko? Tai ir bandys išsiaiškinti inspektorius ir jo atsidavęs storasis bičiulis Beriurjė.
Visi takai veda į Škotiją, iš kur viskis ir pateko ant puotos stalo. Bet juk Škotija ne Prancūzijos jurisdikcijoje. Kam tai rūpi. Du bičiuliai išvyksta į slaptą misiją tirti šį painų ir neaiškų įvykį. Jų kelyje pasitaiko ne tik senovinė pilis, alkoholio rūsiai, bet ir tikrų tikriausias žalias vaiduoklis.
Humoras ir komiškos situacijos – nuolatiniai draugų palydovai.
Knyga nebloga, nors didesnės intrigos man pritrūko. Skaitant iš pradžių pribloškia humoro gausa, bet vėliau pripranti ir atsipalaidavęs tęsi nepaleisdamas šypsenos veide. Asmeniškai man F. Daro „Pasakojimas apie mirtį“ labiau patiko. Taip pat, nors knyga ir juokinga, antros San Antonijaus istorijos neimčiau į rankas, keistokas humoras.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą