Paieška

Rodomi pranešimai su žymėmis Dan Brown. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Dan Brown. Rodyti visus pranešimus

2020 m. sausio 24 d.

„Da Vinčio kodas“ ~ Dan Brown

„Da Vinčio kodas“
(Dan Brown, 2005 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Viešėdamas Paryžiuje simbolių tyrinėtojas Robertas Lengdonas iš Harvardo universiteto sulaukia netikėto naktinio skambučio. Muziejuje nužudytas pagyvenęs Luvro kuratorius, o šalia jo kūno rastas keistas šifras. Lengdonas ir talentinga kriptologė Sofi Nevė sprendžia painias mįsles; juos pribloškia Da Vinčio darbuose atrastos paslėptos užuominos, kurias mato visi, tačiau jų prasmę tapytojas sumaniai įslaptino.

Uždanga tarsi pakyla Lengdonui atskleidus neabejotiną tiesą – velionis kuratorius buvo Siono vienuolyno narys; Siono vienuolynas – slapta draugija, kurios nariai kažkada buvo seras Izaokas Niutonas, Botičelis, Viktoras Hugo ir Da Vinčis. Lengdonas nujaučia, kad jie gali atskleisti kvapą gniaužiančią istorinę paslaptį, apie kurią jau seniai sklando gandai, tik, deja, ji kelia didžiulį pavojų. Jeigu jiems nepavyks iššifruoti painios mįslės, vienuolyno paslaptis – sensacinga senoji tiesa – bus amžinai prarasta.

Jeigu Jūs dar nesate skaitę nė vienos Deno Brauno knygos, tai po romano „Da Vinčio kodas“ perskaitymo Jūs tapsite pilnaverčiu šio rašytojo gerbėju. Kodėl? Todėl, kad jo knygoje Jūs rasite viską: charizmatišką pagrindinį veikėją, simpatišką jo pagalbininkę, mistišką žmogžudystę, daug melo, apgaulės, mįslių ir išties šokiruojančių tiesų!.. Harvardo profesorius Robertas Lengdonas viešėdamas Paryžiuje sulaukia netikėto naktinio skambučio: Luvre surandamas žiauriai nužudytas muziejaus kuratorius. Kuomet Lengdonas ir talentinga prancūzų kriptologė Sofi Nevė pradeda tyrinėti nusikaltimo vietoje paliktus pėdsakus, jie atranda slaptą kodų pasaulį. Jis veda juos link Leonardo Da Vinčio kūrinių, slepiančių atsakymus į gana seniai palaidotas paslaptis. Jeigu profesorius ir jo pagalbininkė nesugebės iššifruoti slaptų kodų laiku, pritrenkianti istorinė tiesa gali būti prarasta amžiams... Romanas „Da Vinčio kodas“ yra nuostabus kūrinys. Jis ne tik sukėlė didelį furorą pasaulyje, bet ir įkvėpė daugelį rašytojų parašyti analoginius kūrinius. Būtent po šio romano išleidimo pasaulį išvydo dešimtys pritrenkiančių religinių trilerių, kurių krikštatėviu tapo būtent pats Denas. Aš šią knygą skaitau jau antrą kartą ir galiu pasakyti, kad su laiku ji tapo tik dar įdomesnė. Tikiuosi rašytojas nesustos ir parašys dar ne vieną sumanų Roberto Lengdono trilerį.

2018 m. rugsėjo 17 d.

„Kilmė“ ~ Dan Brown

„Kilmė“
(Dan Brown, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Robertas Lengdonas, simbologijos ir religinės ikonografijos profesorius iš Harvardo universiteto, atvyksta į ultramodernų Gugenheimo muziejų Bilbao dalyvauti labai svarbiame renginyje, per kurį bus pristatytas atradimas, „amžiams pakeisiantis mokslo pavidalą“. Vakaro šeimininkas yra Edmondas Kiršas, jaunas milijardierius, išgarsėjęs pasaulyje savo nuostabiais, technologiškai pažangiais atradimais ir įžūliomis ateities prognozėmis. Kiršas prieš daugelį metų mokėsi Harvardo universitete ir buvo vienas iš talentingiausių Lengdono studentų – dabar jis ketina pranešti apie įspūdingą atradimą, kuris paskatins drastišką mokslo proveržį... ir atsakys į du esminius egzistencinius klausimus, kamuojančius žmoniją nuo seniausių laikų.

Prasidėjus Edmondo Kiršo ir muziejaus direktorės Ambros Vidal skrupulingai suorganizuotai prezentacijai, vakarą greitai užvaldo chaosas, pribloškiantis šimtus svečių ir milijonus žiūrovų iš viso pasaulio. Iškyla grėsmė vertingąjį Kiršo atradimą prarasti amžiams, todėl Lengdonui su Ambra žūtbūt tenka bėgti į Barseloną ir lenktyniaujant su laiku ieškoti mįslingo slaptažodžio, kuris leis prieiti prie Kiršo paslapties, lemsiančios mokslo perversmą.

Persekiojami įsibauginusio pavojingo priešo, kuriam informaciją, rodos, teikia patys Karališkieji rūmai, Lengdonas su Ambra susidurs su tamsiausiais užslėptos istorijos ir radikalios religijos epizodais. Šiuolaikiniu menu ir slėpiningais simboliais paženklintame kelyje jie privalo per kelias valandas atskleisti Kiršo įstabaus tyrimo rezultatus... ir kvapą užimančią tiesą apie žmonijos kilmę bei likimą.

Milijardierius, futurologas ir aršus ateistas Edmondas Kiršas padaro svarbų atradimą, galintį sukrėsti visuomenės pagrindus ir sužlugdyti visas planetos religijas. Dabar jis siekia tik vieno – pasidalinti šia žinia su visu pasauliu. Edmondas surengia iškilmingą ceremoniją legendiniame Gugenheimo muziejuje Bilbao ir sukviečia visus mokslo šviesulius. Tačiau tuo momentu, kada futuristas buvo pasirengęs atskleisti svečiams žmonijos kilmės paslaptis, samdomo žudiko paleista kulka nutraukia jo kalbą... Laimei, tarp pakviestųjų buvo Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas, vienintelis asmuo, galintis atkurti Kiršo tyrimų rezultatus ir surasti jo žudiką. Kad tai pasiektų mūsų herojus ne tik kad turės atlikti rizikingą kelionę per Kataloniją, pasinerti į bažnyčios paslapčių bedugnę, bet ir įminti sudėtingą kodą ar „susibendrauti“ su dirbtinio intelekto sistema...

Na o kažką plačiau papasakoti apie šį romaną būtų tiesiog neteisinga kiekvieno būsimo skaitytojo atžvilgiu. Juk jo centre atsidurs išties svarbi paslaptis, kurią visos knygos metu bandys įminti Robertas Lengdonas ir gražuolė Gugenheimo muziejaus direktorė Ambra Vidal. Jie visai kaip du superherojai bandys atskleisti Kiršo darbo rezultatus ir atsakyti į du pagrindinius klausimus: iš kur mes atėjome ir kur link judame?

Iš karto pasakysiu, kad esu didelis Deno Brauno romanų gerbėjas. Jie yra labai įdomūs, vaizdingi ir neįtikėtinai sumanūs. Juose daug kalbama apie mokslą, o ir religinė tema nėra antraplanis dalykas. Šioje knygoje šios dvi sritys susigrumia kaip niekad įnirtingai, mat ant kortos pastatoma visa religijos esmė. Aš pats palaikau abi šias sritis ir tikiu kad pagrindo joms kovoti tikrai nėra. Žmogus turi kažką tikėti, ar tai būtų Dievas, šeima, ar tiesiog meilė artimam. Tuo metu mokslas yra tas dalykas, be kurio mes neišsiverstume, o ir nebūtume ten kur esame dabar. Juk be mokslo mes neturėtume ir knygų, kurių išleidimui leidykloms tenka naudotis tiek kompiuteriu, tiek spausdintuvu, tiek popieriumi, kurie be mokslo niekad nebūtų išvydę dienos šviesios.

Deno Brauno knygos įdomios ir tuo, kad jose visos vietovės ir pastatai yra realūs ir tikri, dėl ko Jūs pasijaučiate taip, lyg pats būtumėte atsidūręs minimose vietovėse. Kinematografiškas rašytojo rašymo stilius šį įspūdį tik sustiprina, tad padėti knygą į šalį tampa tiesiog nerealu. Romanas „Kilmė“ yra įdomus ir dėl to, kad jis remiasi dabartiniais įvykiais ir karščiausiomis šių dienų pasaulio naujienomis. Jis kalba apie „netikras naujienas“ („fake news“), technologijų ir dirbtinio intelekto pažangą, veganizmą, taip pat atkreipia dėmesį į giliausius „tamsiojo“ interneto užkampius. Rašytojas sumaniai klaidina skaitytoją, iškelia jo baimes, bei sudomina tiek, kad jis nejučia pradeda domėtis visomis knygoje kalbamomis temomis.

Iš tikrųjų daugelis gali sakyti, kad šioje knygoje mes eilinį kartą atrandame pono Brauno ištobulintą romanų formulę. Knyga prasideda kokiame nors istoriniame pastate, čia mūsų herojus sutinka gražią mokslininkę, tada įvyksta kokia nors katastrofa, dėl ko Lengdonas ir mokslininkė yra priversti sprukti, o juos pradeda medžioti samdomas žudikas. Šią formulę mes randame ir šioje knygoje, tačiau aš manau, kad jeigu ji veikia, kodėl ja nepasinaudojus? Aš asmeniškai jaučiu didelį malonumą skaitydamas Deno Brauno knygas, tad šie panašumai manęs visiškai neerzina. Juk čia galioja tas pats principas kaip ir muzikoje. Jei jums patinka kokia nors daina, jūs pradedate ieškoti panašių kūrinių.

Romanas „Kilmė“ tai išties įspūdingas šiuolaikinis literatūros šedevras, be kurio detektyvo žanras būtų ne toks. Kiekvienam būsimam skaitytojui jis ne tik, kad taps puikia pramoga, bet ir iškels daug klausimų, o, galbūt, net suteiks ir vieną kitą atsakymą. Rekomenduoju jį kiekvienam žinių ištroškusiam skaitytojui, bei tiems žmonėms, kurie mėgsta „greito veiksmo“ romanus.

2015 m. rugpjūčio 30 d.

„Prarastas simbolis“ ~ Dan Brown

„Prarastas simbolis“
(Dan Brown, 2010 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Harvardo universiteto simbologijos profesorius Robertas Lengdonas netikėtai pakviečiamas skaityti paskaitos JAV Kapitolijuje. Tačiau vos jam atvykus prasideda nesuprantami įvykiai. Sužinojęs, kad pagrobtas mylimas mokytojas, žymus masonas ir filantropas Piteris Solomonas, Lengdonas supranta, kad Piterį jis gali išgelbėti tik įvykdęs pagrobėjo reikalavimus iššifruoti mistinės masonų piramidės paslaptis. Netrukus Lengdonas pasineria į keistą pasaulį, kuriame viskas – masonų paslaptys, nutylėta istorija ir niekada iki tol nematytos vietos – stumte stumia jį pripažinti vienintelę neįsivaizduojamą tiesą.

Robertas Lengdonas seno draugo kvietimu atvyksta į Vašingtoną skaityti paskaitos apie Masonus. Tačiau atvykęs į vietą jis neranda nei savo bičiulio, nei klausytojų. Pasirodo į JAV sostinę jį atviliojo kažkoks pamišėlis, kuris pagrobė jo draugą Piterį Solomoną ir kuris iš Lengdono reikalauja, kad šis atidarytų kažkokį senovinį portalą į senų paslapčių ir žinių pasaulį. Taigi Lengdonas dar kartą pakliūna į pačią netikėčiausią situaciją, savotišką žaidimą, pilną paslapčių, simbolių, ženklų, mistikos ir mokslo. Knygos veikėjai kaip visad labai įdomūs. Romano veiksmas pateikiamas kelių skirtingų veikėjų akimis, tarp kurių žudikas Malachas, pats visų galų meistras Robertas Lengdonas, Piterio Solomono sesuo Ketrina, CŽV agentūros galva Inouje Sato ir kt. Knyga yra kažkas tarp mistikos, technotrilerio ir istorinio-mokslinio romano. Romane daug kalbama apie visatos paslaptis, jame pilna filosofinių pamąstymų. Knygos veiksmo vieta ne Europa: Roma, Paryžius ar Italija, o kiek mažiau egzotiškas miestas – Vašingtonas. Tačiau tai nereiškia, kad šiame mieste nėra paslapčių, senų relikvijų, ar požemių. Juolab, kad knygos pagrindinė ašis sukasi apie Masonus, o šių Jungtinėse Amerikos Valstijose netrūksta. Lengdonas seka Masonų draugijos pėdsakais, šifruoja užrašus, bando įminti senus simbolius. Veiksmas rutuliojasi labai greitai, tad nuobodžiauti nelabai yra kada, na o laiko trūkumas yra knygos varomoji jėga, tad laiko snausti taip pat nėra kada. Herojui pastoviai reikia bėgti, judėti, skubėti, kiekviena papildoma minutė gali reikšti draugo egzistencijos pabaigą.

Rašytojas laikosi savo ištobulintos formulės: veiksmas vyksta paros bėgyje, yra super blogiukas, pagrindiniui knygos veikėjui padeda keletas kolegų, veiksmas vyksta egzotiškame mieste ir pan. ir tai daugelį jau gali pradėti nervinti, nes knygos pradeda darytis nuspėjamos ir kiek panašios. Pats perskaičiau visas rašytojo knygas ir galiu pasakyti, kad panašumas jau kiek užkliūna. Tačiau rašytojas, manau, jau pakankamai uždirbo pinigų, tad gali nesivaikyti populiarumo, o rašyti labiau iš malonumo. Tai yra gerai, nes autorius gali leisti sau eksperimentuoti ir kurti kažką neeilinio. Ką gali žinoti, gal netolimoje ateityje iš Deno Brauno sulauksime kažko visai kitokio, gal net iš fantastikos srities. Jau „Inferno“ pabaiga buvo kiek į tą pusę. Rekomenduoju šią knygą kiekvienam ištroškusiam nuotykių ir žinių. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad asmeniškai man įdomiausios rašytojo knygos pasirodė ne iš Lengdono serijos.

2015 m. rugpjūčio 2 d.

„Meteoritas“ ~ Dan Brown

„Meteoritas“
(Dan Brown, 2006 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Kol naujasis NASA palydovas Arkties ledynuose aptiko giliai įšalusį neįtikėtiną radinį, sėkmės sužadinta agentūra suskato telkti mokslininkus, kurie patvirtintų stulbinantį atradimą – neabejotinus nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymus.

Norėdamas patikrinti Baltuosius rūmus pasiekusią informaciją dėl paslaptingojo radinio, JAV prezidentas skubiai išsiuntė saugumo tarnybos analitikę Rachelę Sikston į Milno ledyną. Stebint susijaudinusiems NASA mokslininkams, nepriklausomiems specialistams, saugumo darbuotojai ir populiariam televizijos žurnalistui Maiklui Tolandui, iš ledo gelmių pamažu buvo iškeltas didžiulis nuostabus meteoritas, kuris netrukus atskleidė visiškai kitokią paslaptį, negu tikėjosi tūkstančius kilometrų iki atšiauriosios Arkties atkeliavę mokslo vyrai.

Šiame įtampos kupiname romane Denas Braunas skaitytoją nukelia į Nacionalinės saugumo tarnybos užkulisius, Arkties ledynus ir Baltųjų rūmų galingųjų kabinetus.

Man labai patinka nežemiškos gyvybės tema. Man labai patinka Arktis ir Antarktida. Na o šiuos dalykus sudėjus kartu, gaunu tarsi svajonės išsipildymą. Iš tikrųjų egzotiškus ledynus su čia slypinčiom paslaptim pamilau po kompiuterinio žaidimo ir filmo „Padaras“ (The Thing) pasirodymo. Ten buvo gvildenama tema apie Antarktidoje nukritusį ateivių laivą su nežemiška gyvybe ir pavojingu virusu. Panaši tema tęsiama ir serialo „Spiralė“ (Helix) pirmajame sezone. Na o Deno Brauno „Meteorite“ rašoma apie NASA Arktyje (Šiaurės ašigalyje) padarytą atradimą. Čia randamas meteoritas su kaip manoma nežemiškos gyvybės pėdsakais. Tuo metu vyksta priešrinkiminė kampanija kurioje dabartinis prezidentas kaunasi su senatoriumi dėl būsimo prezidento posto. Na o debatų tema, ar tiksliau esminis akcentas tampa, lėšų NASA’i švaistymas. Mano, kaip ir pačios knygos aprašymas yra gan paslaptingas, bet tik todėl, kad pati knyga pakankamai paslaptinga. Apie trečdalį knygos negalėjau suprasti apie ką ji bus ir ko tikėtis. O tikėtis yra ko, mat viskas pasirodo yra ne taip, kaip yra. Knyga pilna veiksmo, paslapties, sąmokslo, kovos, bėgimo, apgaulės ir viso kito. Kūrinio tema tikrai įdomi, o fantastinis elementas pasirodė kaip niekad vietoje. Romanas tikrai labai įdomus, tad sakyti, kad jis prastesnis nei kiti rašytojo kūriniai, tiesiog neapsiverčia liežuvis. Aišku ne viskas man patiko. Galbūt, pirmiausia užkliuvo politinė knygos pusė, kuria aš nelabai domiuosi. Taip pat man trūko istorinių faktų, kurių tiesiog knibžda Deno Brauno knygos, čia juos pakeitė moksliniai ir technologiniai dalykai. Kaip bebūtų, kūrinys tikrai išskirtinis, o rašytojo rašymo stilius dar labiau jį išryškina iš kitų. Šiai dienai perskaičiau beveik visus rašytojo kūrinius, liko tik „Prarastas simbolis“.

2015 m. gegužės 2 d.

„Angelai ir demonai“ ~ Dan Brown

„Angelai ir demonai“
(Dan Brown, 2004 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Senovinė iliuminatų organizacija, vėl iškilusi iš istorijos užmaršties, vykdo priesaką atkeršyti Katalikų bažnyčiai. Naujas ir labai galingas ginklas, kurį sukūrė CERN mokslininkai, gali įstumti žmones į dvasinę tuštumą ir pasmerkti jų sielas amžinai kančiai, nes protui progresuojant sparčiau už dvasią, gėriui ir žmogiškumui lieka vis mažiau vietos. Ši knyga – intriguojantis, lakios vaizduotės, įtampos kupinas kūrinys, primenantis, kad blogis nežuvo ir žmogus turi būti budrus.

Daugelis, turbūt, yra skaitęs knygą „Angelai ir demonai“, lygiai, kaip ir matę filmą. Aš esu matęs tik filmą, na o knygą pasiėmiau skaityti tik dabar. Nemaža dalis iš mūsų, turbūt, žinome jos siužetą: knygoje pavaizduota kova tarp Iliuminatų ir katalikų. Iš CERN laboratorijos pagrobiamas konteineris su antimedžiaga. Vėliau pagrobėjai patalpiną konteinerį kažkur Vatikane. Robertas Lengdonas ir profesoriaus pagaminusio antimedžiagą dukra bando surasti konteinerį, kol neišsikrovė šio baterija ir visas Vatikanas neišlėkė į orą. Siužetas atrodo gan paprastas, tačiau knyga tikrai nepaprasta. Apžvelgdamas ankstesnę knygą aš išskyriau kelis pastebėjimus būdingus Deno Brauno knygoms: veiksmas vyksta 24 valandų bėgyje, yra super blogiukas, kuris yra vienas iš artimiausių veikėjų, veiksmas vyksta kokioje nors egzotiškoje šalyje, yra mirtina grėsmė ir t. t. Galit sakyti, kad rašytojas kartoja tą patį per tą patį, bet aš jo knygas skaitau ne vien dėl siužeto. Jo knygos labai tikroviškos, kinematografiškos. Skaitydamas taip ir matai tą CERN laboratoriją, Vatikano koridorius, ar lankomas bažnyčias. Veikėjai čia labai realūs, nepaprastai įdomūs. Sudėjus visa tai: siužetą, veikėjus, veiksmo gausą, intrigą, realumą ir vaizdingumą, gauname labai gerą knygą. Plius dar ta visa technologija ir žinios knygoje, tai beveik, kaip Maiklo Kraitono technotrileris. Nelabai kažką ir reikia daugiau pridurti. Knyga gera ir tiek. Gal tik reikėtų patikslinti, kad tai yra pirmoji Lengdono serijos knyga ir ji eina prieš „Da Vinčio kodas“. Filmų tvarka atvirkštinė, pirmiausia eina „Da Vinčio kodas“, o tada „Angelai ir demonai“. Beje, filmas tikrai neprilygsta knyga. Prisimenu, kai ji pažiūrėjau, tai jis nepaliko man jokio įspūdžio. Siūlyčiau jį žiūrėti po knygos perskaitymo, arba iš vis nežiūrėti.

2015 m. sausio 1 d.

„Skaitmeninė tvirtovė“ ~ Dan Brown

„Skaitmeninė tvirtovė“
(Dan Brown, 2005 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) – tai itin įslaptinta, daugybę milijardų dolerių valstybei kainuojanti organizacija, apie kurios egzistavimą iki šiol žinojo mažiau nei trys procentai amerikiečių.

Dabar toji Nacionalinė saugumo agentūra laikoma įkaite... ne šautuvais ar bombomis, bet kodu, tokiu išmoningai sudėtingu, kad paskelbtas jis suparalyžiuotų visą Jungtinių Valstijų žvalgybos veiklą.

Kai pats slapčiausias NSA technologijos stebuklas – dešifravimo mašina susiduria su mįslinguoju kodu, kurio niekaip nepajėgia įveikti, agentūros vadovybė išsikviečia savo vyriausiąją kriptografininkę Suzaną Flečer. Įsitraukusi į vis stiprejančią paslapčių ir melagysčių audrą, talentingoji matematikė, sutelkusi visas jėgas, stengiasi išgelbėti agentūrą, o netrukus visų išduota, ji pasijunta kovojanti ne tik už savo šalį, bet ir už savo pačios, o galiausiai ir už mylimo žmogaus gyvybę.

Netikėtas įvykių posūkis priverčia NSA kovoti iš paskutiniųjų, kad pavyktų išvengti didžiausios žvalgybinės katastrofos Jungtinių Valstijų istorijoje.

Nuo slaptų valdžios koridorių iki Tokijo dangoraižių ir didžiulių Ispanijos katedrų rutuliojasi žūtbūtinės lenktynės. Tai kova dėl išlikimo – lemiamos pastangos sunaikinti neįsivaizduojamo genijaus kūrinį... neperprantamą šifravimo formulę, kuri grasina sunaikinti jėgų pusiausvyrą.

Visiems laikams.

Iki šiol maniau, kad Deno Brauno populiarumas yra labiau išreklamuotas reikalas. Bet tik iki šiol... Esu skaitęs „Da Vinčio kodas“, taip pat ir „Inferno“. „Da Vinčio kodas“ pasirodė šiaip sau, bet aš kaltinu prieš tai matytą filmą, o „Inferno“ man patiko, nors daugeliui ne. Tačiau perskaitęs „Skaitmeninė tvirtovė“ esu labai stipriai nustebintas. Knyga išties labai puiki! Palyginus su ja „Inferno“ tikrai nublanksta. Knygoje pasakojama apie slaptą Amerikos saugumo organizaciją NSA. Ji turi įsirengusi stipriausią ir didžiausią kompiuterį pasaulyje, kainavusį milijonus mokesčių mokėtojų pinigų. Kompiuteris yra naudojama nulaužinėti užkoduotoms žinutėms, kurios plačiai naudojamos kasdienoje nuo paprastų žmonių iki nusikalstamų organizacijų. Tačiau atsiranda žmogus, sukūręs nenulaužiamą šifrą, kuris dešifravimo metu kinta. Taigi kompiuterio ir visos NSA organizacijos likimas pakimba ant plauko. Nenuostabu, kad visi nori gauti programą galinčią taip šifruoti žinutes... O va čia ir prasideda visas įdomumas. Nors beveik visos Deno Brauno knygos panašios: veiksmas vyksta kelių dienų bėgyje, blogiukas pasirodo vienas iš artimiausių knygos veikėjų, gėris kovoja su blogiu, veiksmas vyksta kokioje nors egzotiškoje šalyje, bet galiu pasakyti, kad ši formulė tikrai veikia. „Skaitmeninėje tvirtovėje“ mes randame du pagrindinius veikėjus. Veiksmas čia pateikiamas Deivido Bekerio, universiteto ispanų kalbos dėstytojo ir Suzanos Flečer, NSA darbuotojos akimis. Kai vienas bando surasti šifro raktą ir yra persekiojamas blogiukų, kitas turi neleisti super kompiuteriui sugriūti. Knygoje randame daug informacijos apie skaitmeninį pasaulį, nuo tokių dalykų kaip, kada atsirado pirmasis virusas, iki klausimų susijusių su nacionaliniu saugumu. Knyga yra tarsi Bondianos knygų, Agatos Kristi ir mokslinių bei veiksmo romanų mišinys ir tai yra tiesiog nerealu! Man patinka, Deno Brauno knygos, nes jos yra parašytos labai įtaigiai, kinematografiškai, tikrovė čia glaudžiai supinta su fantazija, įdomūs veikėjai. Knyga yra tarsi ilgas ir įtraukiantis veiksmo filmas, nuo kurio sunku atsiplėšti. Pats skaičiau kasdien, po valandą eidamas miegoti, ir galiu pasakyti, kad po to dar ilgai prasivartydavau lovoje negalėdamas užmigti. Visos perskaitytos scenos tiesiog kunkuliavo galvoje. Knygą skaičiau skaitmeninių formatu, bet norėčiau turėti ir apčiuopiamą, popierinį variantą. Tiek susižavėjau šiuo autoriumi, kad per 2015 metus bandysiu perskaityti visas likusias neskaitytas šio rašytojo knygas.

2014 m. balandžio 30 d.

„Inferno“ ~ Dan Brown

„Inferno“
(Dan Brown, 2013 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Dan Brown knygoje „Inferno“ Robertas Lengdonas, Harvardo universiteto simbologijos profesorius, įtraukiamas į šiurpų pasaulį, o jo įvykiai sukasi aplink vieną iš paslaptingiausių ir seniausių literatūros šedevrų Dantės „Pragarą“.

Tokioje aplinkoje Lengdonas kovoja su gąsdinančiu priešininku ir bando išspręsti galvosūkį, kuris jį perkelia į klasikinio meno, slaptų koridorių ir mįslingo mokslo labirintą. Pasitelkęs Dantės niaurią epinę poemą Lengdonas skubiai ieško atsakymų ir stengiasi suvokti, kuo galima pasikliauti... kol pasaulis nespėjo pavirsti tikruoju pragaru.

Tarptautiniuose bestseleriuose „Da Vinčio kodas“, „Angelai ir demonai“ ir „Prarastas simbolis“ Danas Brownas meistriškai supynė istoriją, meną, kodų šifravimą ir simbolius. Dėmesį kaustančiame naujame trileryje „Inferno“ Brownas grįžo į savo stichiją ir sukūrė romaną, kuriame ant kortos pastatyta daugiau nei kitose jo knygose.

Kažkaip kiek teko skaityti šios knygos apžvalgų lietuvių kalba, tai visi kažkaip gan prastai atsiliepia apie knygą. Na nežinau kaip kitiems, bet man knyga kaip knyga. Išpildyta Dan Brown stiliumi, kurį aš vadinu „moksliniu detektyvu“ – kodai, simboliai, šifrai ir pan. Daug mokslinių faktų ir reklamos Florencijai bei Dantės „Dieviškajai komedijai“. Šiaip šį knyga man labiau priminė Jeffrey Archer knygas, o būtent „Klaidingas įspūdis“ ir „Garbės reikalas“. Kitaip sakant bėgimo ir gaudymo knyga. Pats skaičiau iš Dan Brown tik be šios dar „Da Vinčio kodas“, bet kiek pamenu ten irgi buvo gaudynės, tad eilinį kartą – išpildyta savu stiliumi. Be to man patiko, kad nagrinėjamos aktualios šiai dienai temos, veiksmas vyksta šiomis dienomis. Knyga man priminė filmus iš serijos „Kodas: LOBIAI“. Visai smagūs filmai buvo. Na o knyga pasakoja apie tai, kaip pabudęs iš baisaus košmaro Robertas Lengdonas atranda save ligoninėje. Jis neatsimena nei kaip čia atsidūrė, nei ką čia veikia. Netrukus kažkokia moteris juoda striuke pasikėsina į jo gyvybę, bet jam pavyksta pasprukti. Kiek atsikvėpęs Lengdonas slaptoje savo švarko kišenėje atranda konteinerį su biometriniu skaitikliu skirtu gabenti cheminėms medžiagoms. Ar tas daiktas kaip nors susijęs su pasikėsinimu į jo gyvybė? Kas jame saugoma? Tai mūsų herojui dar teks išsiaiškinti. Prasideda katės ir pelės žaidimas už gyvybę. Na o viskas dėl to prakeikto žmonijos pertekliaus. Man knyga visai patiko, na bent jau išsiskyrė iš kitų detektyvų kuriuos paskutiniu metu skaičiau, toks truputį trilerio-detektyvo-šnipinėjimo romano mišinys. Pabaiga tik pasirodė truputį be ryšio.