Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) – tai itin įslaptinta, daugybę milijardų dolerių valstybei kainuojanti organizacija, apie kurios egzistavimą iki šiol žinojo mažiau nei trys procentai amerikiečių.
Dabar toji Nacionalinė saugumo agentūra laikoma įkaite... ne šautuvais ar bombomis, bet kodu, tokiu išmoningai sudėtingu, kad paskelbtas jis suparalyžiuotų visą Jungtinių Valstijų žvalgybos veiklą.
Kai pats slapčiausias NSA technologijos stebuklas – dešifravimo mašina susiduria su mįslinguoju kodu, kurio niekaip nepajėgia įveikti, agentūros vadovybė išsikviečia savo vyriausiąją kriptografininkę Suzaną Flečer. Įsitraukusi į vis stiprejančią paslapčių ir melagysčių audrą, talentingoji matematikė, sutelkusi visas jėgas, stengiasi išgelbėti agentūrą, o netrukus visų išduota, ji pasijunta kovojanti ne tik už savo šalį, bet ir už savo pačios, o galiausiai ir už mylimo žmogaus gyvybę.
Netikėtas įvykių posūkis priverčia NSA kovoti iš paskutiniųjų, kad pavyktų išvengti didžiausios žvalgybinės katastrofos Jungtinių Valstijų istorijoje.
Nuo slaptų valdžios koridorių iki Tokijo dangoraižių ir didžiulių Ispanijos katedrų rutuliojasi žūtbūtinės lenktynės. Tai kova dėl išlikimo – lemiamos pastangos sunaikinti neįsivaizduojamo genijaus kūrinį... neperprantamą šifravimo formulę, kuri grasina sunaikinti jėgų pusiausvyrą.
Visiems laikams.
Iki šiol maniau, kad Deno Brauno populiarumas yra labiau išreklamuotas reikalas. Bet tik iki šiol... Esu skaitęs „Da Vinčio kodas“, taip pat ir „Inferno“. „Da Vinčio kodas“ pasirodė šiaip sau, bet aš kaltinu prieš tai matytą filmą, o „Inferno“ man patiko, nors daugeliui ne. Tačiau perskaitęs „Skaitmeninė tvirtovė“ esu labai stipriai nustebintas. Knyga išties labai puiki! Palyginus su ja „Inferno“ tikrai nublanksta. Knygoje pasakojama apie slaptą Amerikos saugumo organizaciją NSA. Ji turi įsirengusi stipriausią ir didžiausią kompiuterį pasaulyje, kainavusį milijonus mokesčių mokėtojų pinigų. Kompiuteris yra naudojama nulaužinėti užkoduotoms žinutėms, kurios plačiai naudojamos kasdienoje nuo paprastų žmonių iki nusikalstamų organizacijų. Tačiau atsiranda žmogus, sukūręs nenulaužiamą šifrą, kuris dešifravimo metu kinta. Taigi kompiuterio ir visos NSA organizacijos likimas pakimba ant plauko. Nenuostabu, kad visi nori gauti programą galinčią taip šifruoti žinutes... O va čia ir prasideda visas įdomumas. Nors beveik visos Deno Brauno knygos panašios: veiksmas vyksta kelių dienų bėgyje, blogiukas pasirodo vienas iš artimiausių knygos veikėjų, gėris kovoja su blogiu, veiksmas vyksta kokioje nors egzotiškoje šalyje, bet galiu pasakyti, kad ši formulė tikrai veikia. „Skaitmeninėje tvirtovėje“ mes randame du pagrindinius veikėjus. Veiksmas čia pateikiamas Deivido Bekerio, universiteto ispanų kalbos dėstytojo ir Suzanos Flečer, NSA darbuotojos akimis. Kai vienas bando surasti šifro raktą ir yra persekiojamas blogiukų, kitas turi neleisti super kompiuteriui sugriūti. Knygoje randame daug informacijos apie skaitmeninį pasaulį, nuo tokių dalykų kaip, kada atsirado pirmasis virusas, iki klausimų susijusių su nacionaliniu saugumu. Knyga yra tarsi Bondianos knygų, Agatos Kristi ir mokslinių bei veiksmo romanų mišinys ir tai yra tiesiog nerealu! Man patinka, Deno Brauno knygos, nes jos yra parašytos labai įtaigiai, kinematografiškai, tikrovė čia glaudžiai supinta su fantazija, įdomūs veikėjai. Knyga yra tarsi ilgas ir įtraukiantis veiksmo filmas, nuo kurio sunku atsiplėšti. Pats skaičiau kasdien, po valandą eidamas miegoti, ir galiu pasakyti, kad po to dar ilgai prasivartydavau lovoje negalėdamas užmigti. Visos perskaitytos scenos tiesiog kunkuliavo galvoje. Knygą skaičiau skaitmeninių formatu, bet norėčiau turėti ir apčiuopiamą, popierinį variantą. Tiek susižavėjau šiuo autoriumi, kad per 2015 metus bandysiu perskaityti visas likusias neskaitytas šio rašytojo knygas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą