Paieška

2015 m. rugpjūčio 30 d.

„Prarastas simbolis“ ~ Dan Brown

„Prarastas simbolis“
(Dan Brown, 2010 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Harvardo universiteto simbologijos profesorius Robertas Lengdonas netikėtai pakviečiamas skaityti paskaitos JAV Kapitolijuje. Tačiau vos jam atvykus prasideda nesuprantami įvykiai. Sužinojęs, kad pagrobtas mylimas mokytojas, žymus masonas ir filantropas Piteris Solomonas, Lengdonas supranta, kad Piterį jis gali išgelbėti tik įvykdęs pagrobėjo reikalavimus iššifruoti mistinės masonų piramidės paslaptis. Netrukus Lengdonas pasineria į keistą pasaulį, kuriame viskas – masonų paslaptys, nutylėta istorija ir niekada iki tol nematytos vietos – stumte stumia jį pripažinti vienintelę neįsivaizduojamą tiesą.

Robertas Lengdonas seno draugo kvietimu atvyksta į Vašingtoną skaityti paskaitos apie Masonus. Tačiau atvykęs į vietą jis neranda nei savo bičiulio, nei klausytojų. Pasirodo į JAV sostinę jį atviliojo kažkoks pamišėlis, kuris pagrobė jo draugą Piterį Solomoną ir kuris iš Lengdono reikalauja, kad šis atidarytų kažkokį senovinį portalą į senų paslapčių ir žinių pasaulį. Taigi Lengdonas dar kartą pakliūna į pačią netikėčiausią situaciją, savotišką žaidimą, pilną paslapčių, simbolių, ženklų, mistikos ir mokslo. Knygos veikėjai kaip visad labai įdomūs. Romano veiksmas pateikiamas kelių skirtingų veikėjų akimis, tarp kurių žudikas Malachas, pats visų galų meistras Robertas Lengdonas, Piterio Solomono sesuo Ketrina, CŽV agentūros galva Inouje Sato ir kt. Knyga yra kažkas tarp mistikos, technotrilerio ir istorinio-mokslinio romano. Romane daug kalbama apie visatos paslaptis, jame pilna filosofinių pamąstymų. Knygos veiksmo vieta ne Europa: Roma, Paryžius ar Italija, o kiek mažiau egzotiškas miestas – Vašingtonas. Tačiau tai nereiškia, kad šiame mieste nėra paslapčių, senų relikvijų, ar požemių. Juolab, kad knygos pagrindinė ašis sukasi apie Masonus, o šių Jungtinėse Amerikos Valstijose netrūksta. Lengdonas seka Masonų draugijos pėdsakais, šifruoja užrašus, bando įminti senus simbolius. Veiksmas rutuliojasi labai greitai, tad nuobodžiauti nelabai yra kada, na o laiko trūkumas yra knygos varomoji jėga, tad laiko snausti taip pat nėra kada. Herojui pastoviai reikia bėgti, judėti, skubėti, kiekviena papildoma minutė gali reikšti draugo egzistencijos pabaigą.

Rašytojas laikosi savo ištobulintos formulės: veiksmas vyksta paros bėgyje, yra super blogiukas, pagrindiniui knygos veikėjui padeda keletas kolegų, veiksmas vyksta egzotiškame mieste ir pan. ir tai daugelį jau gali pradėti nervinti, nes knygos pradeda darytis nuspėjamos ir kiek panašios. Pats perskaičiau visas rašytojo knygas ir galiu pasakyti, kad panašumas jau kiek užkliūna. Tačiau rašytojas, manau, jau pakankamai uždirbo pinigų, tad gali nesivaikyti populiarumo, o rašyti labiau iš malonumo. Tai yra gerai, nes autorius gali leisti sau eksperimentuoti ir kurti kažką neeilinio. Ką gali žinoti, gal netolimoje ateityje iš Deno Brauno sulauksime kažko visai kitokio, gal net iš fantastikos srities. Jau „Inferno“ pabaiga buvo kiek į tą pusę. Rekomenduoju šią knygą kiekvienam ištroškusiam nuotykių ir žinių. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad asmeniškai man įdomiausios rašytojo knygos pasirodė ne iš Lengdono serijos.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra