Kol naujasis NASA palydovas Arkties ledynuose aptiko giliai įšalusį neįtikėtiną radinį, sėkmės sužadinta agentūra suskato telkti mokslininkus, kurie patvirtintų stulbinantį atradimą – neabejotinus nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymus.
Norėdamas patikrinti Baltuosius rūmus pasiekusią informaciją dėl paslaptingojo radinio, JAV prezidentas skubiai išsiuntė saugumo tarnybos analitikę Rachelę Sikston į Milno ledyną. Stebint susijaudinusiems NASA mokslininkams, nepriklausomiems specialistams, saugumo darbuotojai ir populiariam televizijos žurnalistui Maiklui Tolandui, iš ledo gelmių pamažu buvo iškeltas didžiulis nuostabus meteoritas, kuris netrukus atskleidė visiškai kitokią paslaptį, negu tikėjosi tūkstančius kilometrų iki atšiauriosios Arkties atkeliavę mokslo vyrai.
Šiame įtampos kupiname romane Denas Braunas skaitytoją nukelia į Nacionalinės saugumo tarnybos užkulisius, Arkties ledynus ir Baltųjų rūmų galingųjų kabinetus.
Man labai patinka nežemiškos gyvybės tema. Man labai patinka Arktis ir Antarktida. Na o šiuos dalykus sudėjus kartu, gaunu tarsi svajonės išsipildymą. Iš tikrųjų egzotiškus ledynus su čia slypinčiom paslaptim pamilau po kompiuterinio žaidimo ir filmo „Padaras“ (The Thing) pasirodymo. Ten buvo gvildenama tema apie Antarktidoje nukritusį ateivių laivą su nežemiška gyvybe ir pavojingu virusu. Panaši tema tęsiama ir serialo „Spiralė“ (Helix) pirmajame sezone. Na o Deno Brauno „Meteorite“ rašoma apie NASA Arktyje (Šiaurės ašigalyje) padarytą atradimą. Čia randamas meteoritas su kaip manoma nežemiškos gyvybės pėdsakais. Tuo metu vyksta priešrinkiminė kampanija kurioje dabartinis prezidentas kaunasi su senatoriumi dėl būsimo prezidento posto. Na o debatų tema, ar tiksliau esminis akcentas tampa, lėšų NASA’i švaistymas. Mano, kaip ir pačios knygos aprašymas yra gan paslaptingas, bet tik todėl, kad pati knyga pakankamai paslaptinga. Apie trečdalį knygos negalėjau suprasti apie ką ji bus ir ko tikėtis. O tikėtis yra ko, mat viskas pasirodo yra ne taip, kaip yra. Knyga pilna veiksmo, paslapties, sąmokslo, kovos, bėgimo, apgaulės ir viso kito. Kūrinio tema tikrai įdomi, o fantastinis elementas pasirodė kaip niekad vietoje. Romanas tikrai labai įdomus, tad sakyti, kad jis prastesnis nei kiti rašytojo kūriniai, tiesiog neapsiverčia liežuvis. Aišku ne viskas man patiko. Galbūt, pirmiausia užkliuvo politinė knygos pusė, kuria aš nelabai domiuosi. Taip pat man trūko istorinių faktų, kurių tiesiog knibžda Deno Brauno knygos, čia juos pakeitė moksliniai ir technologiniai dalykai. Kaip bebūtų, kūrinys tikrai išskirtinis, o rašytojo rašymo stilius dar labiau jį išryškina iš kitų. Šiai dienai perskaičiau beveik visus rašytojo kūrinius, liko tik „Prarastas simbolis“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą