„Nakties valdovas“ ~ David Morrell

„Nakties valdovas“ (David Morrell, 2017 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Viktorijos laikų Anglijos literatas ir tyrėjas Tomas de Kvinsis šįkart imasi tirti pirmąją žmogžudystę, įvykdytą traukinyje.

1855 m. Anglija. Britus sukrečia žinia apie kraupų nusikaltimą: pirmos klasės vagone randamas žiauriai nužudytas vyras. Kaip tik tuo metu gretimoje to paties traukinio kajutėje kartu su dukra Emile keliavo Tomas de Kvinsis. Pastabaus literato parodymai Skotland Jardo detektyvams Rajanui ir Bekeriui padeda užčiuopti siūlo galą.

Traukinyje mirtį pasėjęs nusikaltėlis sostinėje įvykdo dar kelias žmogžudystes. Sekdami jo pėdsakais, Tomas de Kvinsis, Emilė ir detektyvai pamažu atskleidžia kraupų sąmokslą. Paaiškėja, kad pavojus gresia pačiai Anglijos karalienei Viktorijai...

Deividas Morelas yra rašytojas, kilęs iš Kičenerio, Ontarijo, Kanados. Autorius šiuo metu gyvena Jungtinėse Valstijoje ir yra labiausiai žinomas dėl savo debiutinio romano „Rembo: Pirmasis kraujas“, kuris vėliau tapo sėkminga kino filmų frančize su aktoriumi Silvesteriu Stalone. Autorius yra parašęs 28-uonis romanus, kurie buvo išversti į daugiau nei 26-ias kalbas. Romanas „Nakties valdovas“, tai trečioji serijos knyga apie Tomą de Kvinsį, kurioje garsusis Opiomanas susiduria su žmogžudyste įvykdyta viename traukinyje...

Rašytojas ir garsus opijaus mėgėjas Tomas de Kvinsis, kartu su savo dukra Emile išvyksta į Grasmirą, Ežerų kraštą, tam kad išsaugotų savo biblioteką, kuri dabar yra parduodama išvaržytinėse. Visgi jų planus sujaukia žmogžudystė, įvykdyta gretimame traukinio vagone. Tomas su Emile grįžta į Londoną, tam kad padėtų savo draugams Rajanui ir Bekeriui įminti šį painų įvykį. Tačiau Britanijos ministras pirmininkas lordas Palmerstonas, dėl nežinomų priežasčių, trukdo tirti nusikaltimą, paralyžiavusį visą šalies transportą ir sukėlusį paniką šalies biržoje...

Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Deivido Morelo detektyvą, šį kartą besislepiantį po „Nakties valdovas“ pavadinimu. Šį kartą mes ir vėl turėsime galimybę pasinerti į istorinių faktų ir fikcijos mišinį, pasakojantį išties įdomią istoriją, vykstančią 1855-ais metais, kuomet buvo įvykdyta pirmoji žmogžudystė traukinyje. Romane taip pat bus kalbama ir apie priklausomybes opijui, hidroterapiją, šnipinėjimą, politikus ir politiką, tarptautinius santykius, bei kitus dalykus. Skaitydami šį romaną, mes pažinsime to meto Britaniją, pradedant nuo paprastų geležinkelio darbuotojų iki pat karališkosios šeimos atstovų. Londonas atsivers prieš mūsų akis dėka narkomano de Kvinsio, jo dukters Emilės ir dviejų policijos detektyvų išgyvenimų. Morelas patrauks mūsų dėmesį savo įstabia proza, įtikinamais veikėjais, įdomia Viktorijos laikotarpio atmosfera, dialogais ir, žinoma, detektyvine linija, kurios atomazgą mes išvysime tiktai knygos pabaigoje.

Manau, autorius sukūręs Kvinsio trilogiją padarė fantastišką darbą, mat prikėlė Viktorijos laikotarpio Londoną labai realistiškai ir grafiškai tiksliai. Skaitydami šį romaną mes ne tik negalėsime įžvelgti pro tirštą miesto rūką, bet ir girdėsite tolumoje kaukšint arklių tempiamas sunkias karietas. Autorius rašydamas šį kūrinį nepamirš ir to meto biržos spekuliacijų, rinkos nepastovumo, ar kitų visuotinių problemų. Tiesa, šioje knygoje visų tų istorinių faktų bus kiek mažiau, tad dalis serijos gerbėjų, galbūt, liks kiek nusivylę. Kaip bebūtų, man patiko, kad ši knyga nėra tiesiog eilinis „kas tai padarė?“ detektyvas, o labiau kūrinys, turinti ne vieną mįslę ir paslaptį.

Pabaigoje norėtųsi parekomenduoti šį kūrinį visiems Šerloko Holmso gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie mėgsta pasakojimus, vykstančius Viktorijos epochos Londone. Visgi reikėtų nepamiršti to fakto, kad jeigu Jūs ieškote kažko labai rimto ir psichologiškai sudėtingo, tai šis kūrinys tikrai nėra Jums. „Nakties valdovas“ yra paprastas ir nesudėtingas pasakojimas, paremtas Artūro Konano Doilio ir Agatos Kristi detektyvų pagrindu. Jame nėra nieko modernaus, tačiau jis kalba apie išties svarbius, kartais gal kiek ir išgalvotus istorinius įvykius, lėmusius viso tolimesnio pasaulio plėtrą.

„Mirusiųjų inspektorius“ ~ David Morrell

„Mirusiųjų inspektorius“ (David Morrell, 2016 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

855-ieji. Iš bestselerio „Žmogžudystė yra menas“ jau pažįstamas garsus literatas ir dar garsesnis Viktorijos laikų Anglijos opiomanas Tomas de Kvinsis su dukra Emile ruošiasi kuriam laikui ištrūkti iš Londono. Tačiau jų planus netikėtai sugriauna amžino rūko gaubiamą miestą staiga vėl sukausčiusi baimė ir nežinia: blausių dujinių žibintų apšviestose gatvėse viena po kitos pasipila paslaptingos žmogžudystės. Aiškėja, kad šįkart žudiko taikinyje – aukščiausių Anglijos visuomenės sluoksnių atstovai, o rašteliai, kuriuos žudikas palieka prie savo aukų, leidžia įtarti, kad grėsmė yra iškilusi pačios karalienės Viktorijos gyvybei. Genialusis Tomas de Kvinsis supranta, kad jo ir ištikimųjų palydovų – Emilės ir Skotland Jardo detektyvų Rajano ir Bekerio – neišvengiamai laukia dar vienas iššūkis, dar vienos žūtbūtinės lenktynės su itin pavojingu, itin išradingu ir kaip niekad grėsmingą planą turinčiu varžovu...

Deividas Morelas mus kviečia į dar vieną jaudinantį nuotykį, vykstantį XIX a. vid. Anglijoje, Karalienės Viktorijos laikotarpiu. 1855 metų Londonas. Prieš keturias dienas dėl siaubingai netikusio vadovavimo armijai Krymo kare, žlugo Didžiosios Britanijos vyriausybė. Miestas skendi chaose ir nepastovume. Netrukus įvykdoma serija brutalių ir apgalvotų nusikaltimų. Kažkas žudo aukštesniosios klasės atstovus ir pilietinius lyderius. Prie kiekvieno mirusiojo randamas raštelis, nurodantis į asmenis, kažkada bandžiusius pasikėsinti į karalienę Viktoriją. Kyla prielaida, kad Karalienė taip pat pavojuje. Vienos žmogžudystės liudytoju tampa ir pats opiomanas Tomas de Kvinsis bei jo dukra Emilė. Vykstant eilinėms pamaldoms Šv. Jokūbo bažnyčioje, nužudoma ledi Kosgrouv. Netrukus paaiškėja, kad nužudyta ne tik ji, bet ir visa jos šeima. Kas žudo šalies išrinktuosius? Vienas asmuo ar visa grupė? Ar toks pats likimas laukia ir Karalienės? Į šiuos ir kitus klausymus atsakymus surasime tik perskaitę šį nuostabų kūrinį.

Taigi kaip jau supratote, pasiėmiau skaityti dar vieną opiomano Tomo de Kvinsio kūrinį, kuris jau yra antroji serijos knyga. Joje mes kartu su de Kvinsiu, jo dukra Emile, bei detektyvu inspektoriumi Rajanu ir jo padėjėju detektyvu seržantu Bekeriu, bandysime sustabdyti seriją mirčių. Reikėtų, galbūt, paminėti ir tai, kad didesnė dalis personažų, tokių kaip de Kvinsis ar Emilė, yra tikri veikėjai, o ne išgalvoti (jie tikrai gyveno XIX a. Anglijoje), tad jų portretai abejonių nekelia. Kiti personažai man pasirodė taip pat be galo įdomūs ir įtikinami, tad tai išties didelis pliusas knygai. Rašytojas juos nesunkiai prikėlė pasitelkęs dialogus, įtikinamas veiksmo scenas ir realių bei išgalvotų faktų mišinį.

Romanas visai kaip ir pirmoji serijos knyga „Žmogžudystė yra menas“ yra tarsi gyva ir interaktyvi enciklopedija, nukelianti mus į XIX amžiaus vidurio Londoną. Autorius tiksliai ir autentiškai vaizduoja Anglijos Viktorijos laikotarpį, detaliai piešia, kaip vykdavo pamaldos bažnyčioje, kaip rengėsi gedintieji, rašo kada buvo įkurta Londono policija, kaip atrodo miesto kalėjimai ir beprotnamiai, kuo buvo skiedžiami gėrimai baruose ir t. t. Romane taip pat daug kalbama apie karališkąją porą, bei monarchiją apskritai. Tas tikrai džiugino ir pelnė dar vieną pliusą knygai.

Vienas dalykas kuo šis šiuolaikinis romanas skiriasi nuo originalių to meto laikotarpio knygų yra tas, kad rašytojas nesikuklino ir žmogžudystes pavaizdavo pakankamai žiauriai. Perrėžtos gerklės, išdurtos akys, pasmaugimas, nugirdymas sugižusiu pienu ir pan. To tikrai nerasi Šerloko Holmso novelėse, tad jaunesnius skaitytojus tai gali kiek šokiruoti.

Visgi luomų pasiskirstymo, to meto chaoso ir Londono aprašymais abejoti netenka. Morelas tikrai turi Dievo duotą dovaną sausus vadovėlinius faktus paversti įdomia ir lengvai skaitoma informacija. Skaitydamas esi perkeliamas į to meto epochą, matai pagrindinius tos epochos privalumus ir trūkumus. Kas galėjo žinoti, kad net pati Anglijos karalienė nešiojo sukneles, kurios žalia spalva buvo paryškinta žiurknuodžiais?! Nuostabu! Arba tai, kad lašiša buvo dažoma raudonais dažais, kuriuose buvo švino! Grįžtant prie Londono, tai jis čia yra toks pats gyvas ir lygiavertis veikėjas, kaip ir kiti knygos personažai. Su savo aukštuomene ir prastuomene, prabanga ir skurdu, dorybėm ir ydom, visuomene ir architektūra.

Kai kas gali sakyti, kad knygos siužetas yra kiek skurdokas, tačiau aš taip nemanau. Romane daug šaunių elementų, be to, ei! Juk tai tik antrasis autoriaus bandymas pasinerti į XIX a. Anglijos Londoną. Autorius dar patobulės ir, galbūt, net perlenks originalius Viktorijos laikotarpio rašytojus. O be to, kas iš Jūsų atspėjo, kas yra tikrasis žudikas?

Apibendrindamas pasakysiu, kad nepaisant nedidelių minusų, manau, kad ši knyga yra verta būti perskaityta. Ji yra ne tik intriguojantis istorinis detektyvas, bet ir puikus žinių apie karalienės Viktorijos laikotarpį šaltinis. Būtų tikrai įdomu sulaukti ir lietuvių rašytojų detektyvų, kurių romanų veiksmas vyktų XVIII-XIX a. Lietuvoje. O jei tokių yra, tai kodėl aš apie juos nieko nežinau?

„Žmogžudystė yra menas“ ~ David Morrell

„Žmogžudystė yra menas“ (David Morrell, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Šiame talentingai parašytame istoriniame detektyviniame trileryje Davidas Morrellas prikelia karalienės Viktorijos ir Šerloko Holmso laikų Londoną. Už aklinai nuleistų užuolaidų knibžda padorių miestiečių paslaptys ir gerai maskuojami geiduliai, o gatves gaubiančiame rūke slepiasi visiems siaubą keliantis paslaptingas žudikas. Didžioji dalis knygoje aprašytų įvykių – tikri, o dauguma knygos veikėjų iš tikrųjų gyveno tuometiniame Londone.

1854-ieji. Šiurpiai nužudoma paprastų miestelėnų šeima. Skotland Jardo detektyvai imasi tyrimo, bet žudiko pėdsakų aptikti nepavyksta. Aišku tik viena – šis nusikaltimas stebėtinai panašus į tą, kuris prieš keturis dešimtmečius buvo įvykdytas Ratklifo plente ir buvo aprašytas garsaus rašytojo ir dar garsesnio opijaus mėgėjo Tomo de Kvinsio knygoje. Greitai paaiškėja, kad pats de Kvinsis atvyko į Londoną likus vos keletui dienų iki paniką pasėjusių žudynių. Visų akys nukrypsta į jį – rašytojas tampa pagrindiniu įtariamuoju.

Tačiau nuo opijaus apsvaigęs literatas neigia savo kaltę. Šia versija abejoja ir jo dukra Emilė, ir du ryžtingi Skotland Jardo detektyvai. Kartu jie imasi tyrimo. Tik laiko turi labai nedaug – žudikas laisvėje ir kita jo auka gali tapti bet kuris miesto gyventojas. O kas, jei žudikas iš tiesų de Kvinsis?

Dujinių žibintų apšviestame ir nesisklaidančiose ūkanose skendinčiame Londone prasideda netikėtų posūkių kupinas tyrimas ir žūtbūtinės lenktynės su laiku...

Man labai patinka Viktorijos laikų epocha. Mėgstu ir Viktorijos laikų Anglijos detektyvus. Tad kai sužinojau, kad šiuolaikinis rašytojas išleido knygą apie to meto Angliją ir ji išversta į Lietuvių kalbą, nusprendžiau, kad būtinai turiu ją perskaityti. Iki šiol teko matyti ne vieną programą per pažintinius televizijos kanalus apie to meto Angliją, tad gan neblogai žinojau apie šią epochą. Buvo įdomu perskaityti, ką Morelas iš to panaudojo savo knygoje. Knygoje tikrai daug faktų apie Viktorijos laikų Londono policijos darbą, knyga yra tarsi mini enciklopedija, įdomiai nušviečianti tą amžių. Vietomis skaitant jauteisi, lyg gilintumeisi į kokį istorinį veikalą ar vadovėlį. Taip pat Morelas, pasitelkęs žavingą Opiomano dukterį, ne kartą kritikuoją epochos ypatybes ar teisinę sistemą. Knyga įkvėpta rašytojo Tomo de Kvinsio kūriniais, rašytojas netgi yra vienas iš pagrindinių knygos veikėjų. Jis ne tik yra apkaltinamas padaręs baisius nusikaltimus, bet dar turi slėptis nuo tikrojo žudiko. Morelas puikiai ir įtikinamai atvaizduoja Londoną, parodo jį su visais savo pliusais ir minusais. Čia mes matome klasių pasiskirstymą, du Londonus: turtuolių ir varguolių; matome ką veikė to meto valdžia, kokia prekyba užsiėmė, apie Londono bėdas ir šviesulius. Kaip detektyvas knyga, sakyčiau, irgi nebloga, gal tik galėjo būti intriga kiek ilgiau išlaikyta. Na bet knygos pabaiga atpirko visus minusus. Iš tikrųjų pagalvojau, kad būtų visai net nebloga serija, jei rašytojas parašytų daugiau novelių kurių veiksmas vyktų Viktorijos laikų Londone ir knygose veiktų tie patys du detektyvai. Pats nesidomėjau, gal rašytojas ir yra kažką dar panašaus išleidęs. Kaip bebūtų, knygą rekomenduoju skaityti net jei nesidomite Viktorijos laikų Anglija. Nuvylė tik knygos kainą. Kaip už 370 puslapių, tai tie 45 litai tikrai per daug. Kai koks „Obuolys“ išleidžia knygą su 600 puslapių, tai dėl kainos gal dar galima pasiginčyti, bet 45 litai tik už 370 puslapių, tai jau apiplėšimas!