„Frosto dvikova“ ~ Rodney David Wingfield

„Frosto dvikova“ (Rodney David Wingfield, 2016 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Dentono miške randama žmogaus koja, mieste siautėja serijinis prievartautojas, prekybos centras gauna žinią apie užnuodytas prekes lentynose. Negana to, dingsta dvi mergaitės. Dentono nusikalstamumo lygis pasiekia neregėtas aukštumas.

Bylomis užversto kriminalisto inspektoriaus Džeko Frosto laukia dar viena – itin nemaloni – staigmena. Į nuovadą atvyksta vyresnysis inspektorius Skineris, suktas, klastingas tipas, kurio misija – normų nepripažįstantį Frostą iškeldinti į kitą skyrių.

Ar Frostas, prieš išvejamas iš Dentono, spės surasti dingusias mergaites? Skaitykite ir sužinosite!

Dentono policijos skyrius ir vėl pustuštis. Viršininkui pataikaujančio akiniuočio Hario dėka, pusė skyriaus darbuotojų perleisti Hoklio skyriaus reidui kovai su narkotikais, o kita pusė išsiųsta į kvalifikacijos kėlimo kursus. Negana to, lauke pliaupė lietus kaip iš kibiro, vieno vyro šuo miške sužvejojo žmogaus koją, o užpulta penkiolikmetė, kaip pasirodė vėliau, dar ir išprievartauta, o tai labai priminė kitus du atvejus... vienu žodžiu, tai tik dar vien eilinė diena Dentono policijos skyriuje.

Aišku ties tuo neapsistokim. Tik du nusikaltimai tokiam miesteliui būtų kiek per mažai. Taip nemanote? Pagrobiamas dviejų metų vaikas; kažkas atiminėja iš senolių rankines; apnuodijamos vienos parduotuvės prekės; dingsta paauglė; prie ežero randama kita kojos dalis; narkomanas mėgino apvogti žmones, pasinaudojusius bankomatu; dingsta dar vien trylikametė; aptinkamas mėnesio senumo lavonas; sumedžiojamas pedofilų tinklas ir kt.

Na o blogiausia tai, kad į nuovadą atvykęs vyresnysis inspektorius Skineris, tuojau pat pradėjo vykdyti savo reformas: valgykloje policininkams bus galima sėdėti tik per oficialią pertrauką ir ne tarnybos metu, uniformas visi turės užsivilgti dar namie ir pamainą pradėti vos įžengę į nuovadą, o dar sklandė gandai, kad jis ruošiasi uždrausti ir viršvalandžius. Skinerio nuomone visi tik dykinėja, tinginiauja, vengia darbo, dokumentus tvarko aplaidžiai, niekas nerašo ataskaitų ir t. t., o blogiausias iš visų jų, tai tas Frostas su savo susmirdusiu raudonu šaliku, kai šis tik bando dirbti savo darbą.

Na o ko tik Frostas nėra matęs savo darbe. Ir išprievartautų merginų, ir lavonų be galvos, ir glitėsiais virtusių kūnų, ir ne pirmos jaunystės prostitučių, ir pedofilų dvasininkų, ir klastingų sukčių, ir nužudymo vaizdajuosčių... o dar tie nemalonūs prisiminimai iš 1977-ųjų, kai buvo pasmaugta penkiolikmetė, bei rūpesčiai dėl perkėlimo.

Frostui su kolegomis teks mindžioti svetimų žmonių ilgo plauko kilimais nuklotas svetaines grindis, lankytis popmuzikantų plakatais išklijuotus paauglių kambarius, ieškoti įkalčių neplautų indų prikrautose virtuvėse, žvejoti lavonus ežere, gaudyti šantažuotojus, tirti nužudymus, bei užjausti nekaltus.

Jeigu ieškote tikrai rimtos policijos istorijos, su kiek nerimtu pagrindiniu veikėju, jeigu ieškote kažko geram laiko praleidimui, su išties nebloga humoro doze, jeigu ieškote kažko išties angliško, su amerikietiško detektyvo prieskoniu, būtinai rinkitės romaną „Frosto dvikova“. Knyga yra paskutinė serijos knyga apie nenuoramą ir nevalą Frostą, tačiau ne ką mažiau įdomi ir net daug tamsesnė, nei ankstesni romanai. Joje detektyvas tirs begalę nusikaltimų, nerasdamas laiko net dorai pavalgyti ir nusilengvinti. Tačiau, kas geriau jei ne jis ištvers visus tuos viršvalandžius, bemieges naktis, ilgas pasalas, dezinfektanto kvapus, popierizmą, raudančias motinas, pasimetusius tėčius, niūrius skrodimus, bei vis išslystančius nusikaltėlius? Kas jei ne Frostas sugebės nekreipti dėmesio į paikas viršininko pastabas, suktus ir klastingus kolegas, melagius nusikaltėlius ir gobšius verslininkus? Kas jei ne Frostas atskirs melą tiesoje, o pasitelkęs nuojautą išnarplios net ir patį painiausią nusikaltimą? Atsakymai tik vienas – jis, Džekas Frostas!

„Frosto žiema“ ~ Rodney David Wingfield

„Frosto žiema“ (Rodney David Wingfield, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Knygoje „Frosto žiema“ toliau pasakojama apie detektyvą Džeką Frostą. Jis – tikras keistuolis: nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas...

Įvykių Dentone kaip visada nestinga. Viena po kitos žudomos prostitutės; griaudamas pašiūrę sode, šios savininkas randa žmogaus griaučius; ginkluoti plėšikai apvagia degalinės parduotuvę ir juvelyrinę.

Bet kriminalistui inspektoriui Džekui Frostui labiausiai rūpi prieš devynias savaites dingusios aštuonmetės Vikės Stiuart likimas. Negana to, dingsta dar viena mergaitė. Netrukus ji atrandama... išprievartauta ir pasmaugta.

Pagrindinis įtariamasis pasikaria kameroje, palikęs raštelį, kuriuo dėl savo mirties kaltina Frostą. Įkalčiai byloja, kad asmuo buvo įtariamas nepagrįstai.

Storžievis, nedrausmingas bebaimis Frostas klimpsta į bėdą.

Na turiu pasakyti, kad nesitikėjau sulaukti naujos Džeko Frosto knygos lietuvių kalba. Pirmose trijose knygose būdavo nuorodų į netrukus pasirodisančią naują knygą, tačiau ketvirtosios knygos nugarėlė neskelbė nieko apie penktąją knygą. Pamaniau, kad leidykla nusprendė nutraukti seriją jos taip ir nebaigusi, tad labai nustebau, kai po kurio laiko, numatomų išleisti knygų sąraše, atradau romano „Frosto žiema“ pavadinimą. Neužilgo romanas pasirodė ir knygynuose. Gavęs knygą pagalvojau, kad gerai būtų prieš skaitant sulaukti žiemos ar bent jau pirmojo sniego. Juk knygos veiksmas vyksta žiema! Žadėjau kiek palaukti su skaitymu, tačiau vis vėstantys Lietuvos orai ir šaltukas ryte, pakeitė mano nuomonę. Taigi knyga jau perskaityta ir belieka tik pasidalinti šviežia nuomone apie ją.

Šioje knygoje nenuorama, cinikas ir nevala Frostas kartu su kolegomis toliau tiria begalę nusikaltimų užplūdusių nedidelį miestelį Dentoną. Dingsta mažametė mergaitė, taksistas „išprievartauja“ klientę, įvykdoma keletas vagysčių su užvalkčiu, sugaunamas neblaivus vairuotojas, kekšė apvagia savo klientą, nužudoma prostitutė ir visa tai padaroma per vieną naktį. Nors nusikaltimų skaičius kosminis ir su kiekviena diena tik didėja, pagrindinės temos tenka prostitutėms ir vaikams. Kitaip sakant, kažkas žudo prostitutes ir grobia vaikus. Ar tai naujas serijinis žudikas, ar iškrypęs sadistas, išsiaiškinti bandys išretėjęs Dentono policijos skyrius.

Romane visai kaip ir ketvirtojoje serijos knygoje toliau eksperimentuojama su knygos stiliumi. Frostas vėl turi konkretų padėjėją; knyga sudaryta iš daugelio ir trumpesnių skyrelių; čia randame jau pamėgtų veikėjų iš ankstesnės knygos, taip pat vieną kitą naują; be to romane atrandame įvykių iš veikėjų praeities, kaip antai primenama apie veikėjo žmonos mirtį.

Veikėjai kaip visad atskleisti labai puikiai, išsiskiria savo charakteriu, yra labai skirtingi, tačiau kiekvienas atranda sau vietą knygoje. Ankstesnėje knygoje pasirodžiusi kriminalistė Liza Mod, atkelta į Dentoną vos prieš kelis mėnesius, jau spėjo tapti laikinąja inspektore; Frostas kaip visada neturi kada pailsėti, o juk taip norėtųsi tiesiog pasėdėti ir pažiūrėti bokso varžybų įrašą; kriminalistas konsteblis Morganas, neseniai perkeltas iš Leksingtono skyriaus, sumauną viską prie ko tik prisiliečia; Maletas kaip visad visiems įkyri, o kur dar galybė kitų policininkų, kurie be tinkamo vadovavimo nežino nė ko griebtis.

Pagrindinis knygos veikėjas Frostas, kaip visad dėmesio centre. Jis nepamiršta pasijuokti iš viršininko Maleto, važinėja per raudoną šviesoforo signalą, klastoja kuro čekius, visur mėto cigarečių pelenus ir be perstojo žarsto savo netikusius juokelius. Daugelis pasakytų, kad veikėjas tikras lengvabūdis, tačiau herojus yra tikrai labai nuoširdus ir stengiasi padėti. Šioje knygoje jis ne vieną kartą pagelbsti kriminalistui konstebliui Morganui, kuris ne kartą susimauna, o šis Frostui atsidėkoja pagarba ir lyg iš kino filmo dažnai kartojamu žodeliu „šefe“.

Knyga saikingai skaitant neprailgsta, lengvas humoras dažnai pakelia ūpą, o parodiją primenantis sunkiosios policijos kasdienybės pusės pavaizdavimas priverčia trokšti daugiau.

Prie knygos minusų priskirčiau tik kelis dalykus. Visu pirma, kiek nerealu, jog viename, nedideliame miestelyje padaroma tiek be galo daug nusikaltimų. Atrodo lyg miestelis būtų kažkokia nusikaltėlių kolonija. Kiek sunervino ir tai, jog eilinį kartą neišnaudota žiemos tema (jei ne keli šalti vėjo gūsiai ir sniegas knygos pabaigoje, tai net nesuprastum, kad veiksmas vyksta žiemą). Taip pat teko skaityti, kad kai kas skundžiasi dėl to, kad moterys knygose dažnai vadinamos karvėmis, varnomis, vištomis, kalėmis, romanuose daug seksistinių pastabų ir apskritai čia daug diskriminacijos apraiškų. Aš visgi tokiems žmonėms pasakyčiau, kad Jūs paprasčiausiai nesuprantat humoro, kuriuo knyga tiesiog apsti ir kuris yra romano išskirtinis bruožas. Be to gindamas autorių pasakysiu, kad vyrai knygose taip pat vadinami įvairiais necenzūriniai žodžiais.

Prie didžiausių romanų pliusų priskirčiau tai, kad juos galima skaityti nesilaikant jokios tvarkos, taip pat realiai galima bet kurioje knygos vietoje padaryti pauzę, per daug nuo to nenukenčiant, nes prie nusikaltimų ir jų aiškinimosi knygos metu grįžtama ne vieną kartą. Nepamirškime ir klaidingų kelių, kurie priverčia į nusikaltimą pažvelgti vėl ir vėl, taip jį primenant naujai. Taip pat lyginant šią knygą su ankstesnėmis, tai joje žymiai daugiau įtampos, ypač į knygos galą, kur nusikaltimai ima aiškėti.

Apibendrindamas pasakysiu, kad knyga yra ne ką prastesnė nei ankstesnės ir skaitytojai jau spėję pamėgti Frostą privalo ją gauti. Dar neskaičiusiems nė vienos Frosto knygos pasiūlyčiau pradėti nuo „Frosto Kalėdos“, mat ji yra daug plonesnė ir ją turėtų įveikti kiekvienas skaitytojas.

Ką gi, beliko sulaukti tik paskutiniosios, šeštosios, serijos knygos. Ar ji bus išleista, kol kas dar neaišku, nes knygos nugarėlė ir vėl nieko neskelbia. Laikom špygas ir tikimės, kad bent viena leidykla išleis seriją pilnai.

„Atkaklusis Frostas“ ~ Rodney David Wingfield

„Atkaklusis Frostas“ (Rodney David Wingfield, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Policininkai šiukšlių maiše randa uždusintą berniuką. Kitas panašaus amžiaus vaikas dingęs. Ar šiedu įvykiai susiję? Po Dentoną klajoja nepagaunamasis, kuris mėgaujasi stebėdamas pralietą vaikų kraują. Nejaugi į miestą grįžo iškrypėlis, jau sėdėjęs už panašias išdaigas? Vagys apšvarina vienos šeimos namus, pagrobia penkiolikmetę dukterį. Bet ar nusikaltimo tikrai būta? Nužudyti kilimų klojėjo vaikai, jų motina dingusi. Ar ji ir yra žudikė? Tai dar ne visos mįslės, kurias tenka minti kriminalistui inspektoriui Džekui Frostui, nedrausmingam keikūnui, išsiblaškėliui užuomaršai... genialiam sekliui.

Nežinau kiek iš Jūsų skaitė Frostą, o kiek dar skaitys, bet turiu pasakyti, kad aš jo visai pasiilgau. Knygos nėra kažkuo labai ypatingos, bet jos man primena tuos laikus, kai daugiausia skaitydavau klasikinius detektyvus. Negalime Wingfield knygas laikyti klasikinėmis, visgi pirmoji knyga išleista 1984 metais, bet pats rašymo stilius man primena gerą klasikinę Anglišką policijos istoriją.

Ankstesnės Frosto knygos rėmėsi panašia formule. Frostas gauna naują padėjėją, arba padėjėjas gauna nevalą Frostą ir milijoną neišaiškintų nusikaltimų. Šioje knygoje forma kiek sulaužoma, nes kriminalistas inspektorius neturi konkretaus padėjėjo, knyga sudaryta iš daugelio ir trumpesnių skyrelių neturinčių pavadinime žodžio „pamaina“, taip pat joje randame keletą smulkių nuorodų į ankstesnes knygas, ko iki šiol nebuvo.

Visgi kaip ir ankstesnėse knygose, nusikaltimų skaičius ne mažėja, o tik didėja. Dėl šios priežasties inspektorius Džekas Frostas netgi atšaukiamas iš atostogų. Juk „nuovada be Frosto, kaip be rankų“, bent jau taip mąsto pats herojus. Taigi ir taip nevykusį atostogų galą, per kurį pliaupė lietus, pakeičia nužudytas vaikas ir skrodimas. Visų šventųjų išvakarės, spalio 31-oji, daugeliui policininkų tapo visos virtinės nusikaltimų pradžia. Šiukšlių krūvoje randamas vaiko lavonas; kažkas įsibrauna į namus ir bado miegančius kūdikius; išvagiamas namas ir pagrobiama jauna mergina, už kurią paprašoma išpirkos; randamas benamio lavonas; iš namų dingta mergaitė; parke laksto ekshibicionistas demonstruodamas savo grožybes; uždusinami trys vaikai, o jų motina dingsta ir kita galybė nusikaltimų. Policijai nėra kada snausti, o viską išsiaiškinti padės tik geras ir atkaklus vedlys, bei grupelė puikių padėjėjų.

Knyga pilna humoro, skaitosi lengvai. Aišku, kam nepatiko ankstesnės Wingfield knygos, nepatiks ir ši. Na o skaitytojai pamėgę Frostą, ras užsiėmimą dar kelioms dienoms.

„Frosto naktis“ ~ Rodney David Wingfield

„Frosto naktis“ (Rodney David Wingfield, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Maniakas Dentone žudo senutes, o policijos pareigūnus vieną po kito guldo gripo epidemija. Nusikamavę kriminalistai pluša be atilsio: iš pažiūros darnią jauną porą puldinėja mirtimi grasinantis padegėjas, o kur dar įtartinos savižudybės, apiplėšimai, nelegali prekyba pornografinėmis vaizdajuostėmis, anoniminiai laiškai...

Visas šias bylas tiria kriminalistas inspektorius Džekas Frostas, išsiblaškęs nevaleika cinikas. Stokodamas laiko ir spaudžiamas vyresnybės, jis darbuojasi iš peties, bet neištirtų nusikaltimų sąrašas nenumaldomai ilgėja, šiurpios žmogžudystės nesiliauja. Žinodamas, kad susimovęs skyriaus viršininko pasigailėjimo nesulauktų, Frostas imasi rizikingų veiksmų. Rizika – nuolatinė jo palydovė...

Dentonas, tai miestas, kur ankšti butai ir nesiliaujantis lietus. „Ne miestas, o gryna pajuoka“ – pasak Frenko Gilmoro žmonos. Šis yra tvirto sudėjimo, tamsiais trumpai kirptais plaukais, dvidešimt ketverių metų vyras, ką tik paaukštintas į kriminalistus seržantus ir perkeltas į Dentoną. Prieš pradedant dieną, jo žmona paklausė – „Bet šeštą grįši? Tau nebereikės dirbti kiaurą parą?“. Vyras pasižadėjo ir išėjo. O kaip smarkiai jis klydo, nes nors miestą užpuolusi gripo epidemija, nusikaltėliai ne nesiruošia snausti. Vandalai išvarto antkapius, dingta laikraščių išnešiotoja, kažkas nuvaro senuko automobilį, kažkas padega vasarnamį, kažkas siuntinėja anoniminius laiškus, nusižudo penkiolikmetė, kažkas apiplėšinėja senukus, savo patale randama prieš kelis metus mirusi senutė, kapo rūsyje randamas maiše užrištas lavonas, kažkas apiplėšia ir žiauriai sumuša senutę, suimamas pornografijos platintojas, nužudoma senutė, aludėje susimuša gaujos, sąvartyne randamas lavonas ir dar bala žino kas... Taip kad darbo nestigs ne tik kriminalistui seržantui Frenkui Gilmorui, bet ir jo kolegai išsiblaškiusiam nevaleivai cinikui detektyvui Džekui Frostui. Žmogui, pasiryžusiam dirbti kiauras paras vien tik tam, kad teisingumas būtų įvykdytas, o nusikaltėliai nubausti.

„Frosto naktis“ – trečioji leidyklos „Briedis“ knyga iš serijos apie detektyvą Džeką Frostą. Joje mes vėl atsiduriame Anglijos miestelyje Dentone, kuris pagal padaromus nusikaltimus nenusileidžia didžiausiems miestams. Nors knyga humoristinė, visgi ji gan vaizdžiai piešia anglų gyvenimą, papročius, policijos kasdienybę. Nuo senukų butuose nutrintų sofų ir savos gamybos vyno, iki prostitucijos ar prekybos nelegalia pornografija. Patiks ne kiekvienam, bet pabandyti juk galima. Juolab, kad skaitymo tvarka neturi jokio reikšmės.

Beje, būtų įdomu sužinoti, apie kokį Dentoną konkrečiai knygoje kalbama, mat tų Dentonų Anglijoje gyvos marios.

„Frosto prisilietimas“ ~ Rodney David Wingfield

„Frosto prisilietimas“ (Rodney David Wingfield, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Ramų Dentono miestelį užlieja nusikaltimų banga. Viešajame tualete randamas narkomano lavonas, dingsta verslininko duktė, parlamento nario sūnus įtariamas mirtinai partrenkęs senolį ir pabėgęs iš įvykio vietos, apiplėšiamas striptizo klubas, siaučia serijinis prievartautojas... Ir visi šie nusikaltimai susiję vienas su kitu. Tyrimas painus, daug įtampos, už nugaros – šūsnis neužpildytų ataskaitų, tačiau detektyvas Džekas Frostas pasiryžęs išnarplioti nusikaltimus. Koją kiša kai kurie kolegos, norintys, kad jis susimautų. Žinoma, ekscentriškasis Frostas aplinkinius įtikina, kad viską kontroliuoja. Tik viena smulkmena – dabar jis tuo įtikinti turi ir save...

Po dvidešimt aštuonerių tarnybos metų Dentono policijoje, inspektorius Džordžas Harisonas nusprendė užleisti vietą jaunesniems. Ta proga nuovados kavinėje jam buvo rengiama didžiulė atsisveikinimo šventė. Dirbti turėjo tiktai pareigūnas Velsas ir detektyvas Džekas Frostas, tad kai tualete buvo rastas narkomano lavonas, nuotaika pabjuro abiems. Blogas startas garantavo ir blogą pabaigą. Netrukus telefonas be perstojo čirškė dėl triukšmo, o ne už ilgo, dėl triukšmo skambinęs senolis ir iš budelės traukęs namo, buvo partrenktas vidury kelio. Nepamirškime ir skambučio, dėl dingusios mergaitės. Slapta pranykti į vakarėlį šansų beveik neliko.

Leidykla „Briedis“ mus jau antrą kartą kviečia susipažinti su keista asmenybe – Džeku Frostu. Nedrausminga, nepagarbia, šmaikščia, tačiau intuityvia persona, sugebančia įsivelti į pačias bjauriausias policijos bylas. Šį kartą Frosto partneriu paskiriamas buvęs inspektorius Martinas Vebsteris. Gan vertas savo partnerio tipas, kuris buvo pažemintas pareigose ir išsiųstas į atokų Dentoną už tai, kad nesusivaldė ir užsimojo kumščiu prieš savo šefą. Iš pradžių Martinas gan skeptiškai žiūri į jam paskirtą inspektorių, kurį jis laiko padugnių padugne, tad kandžių pamąstymų sulauksime ne tik iš detektyvo Frosto. Knygoje komiškasis detektyvas kaip visad vienu metu bando apžioti kelis darbus. Jis ne tik bando ištirti kelias skirtingas bylas, bet dar turi suspėti padaryti nusikaltimų statistikos raportą ir viršvalandžių ataskaitą.

Knyga nėra greito tempo detektyvas, kviečiantis mus į žiaurias, kraują stingdančias bylas. Kūrinys tiktų labiau būti apibūdintas kaip lengvas, tačiau intriguojantis. Knygose ne tik bandoma atskleisti, kas ką padarę, bet ir atrasti jungčių, siejančių kelis nusikaltimus.

Kartą pagalvojau, kuo ši serija išsiskiria iš kitų, panašių kūrinių? Manau galima išskirti bylų gausumu. Tai kartu ir pliusas, ir minusas. Pliusas nes netenka nuobodžiauti kol bandoma įminti vieną bylą, minusas, kad tokia knyga ilgai neišsilaiko atmintyje. Taip pat knyga išsiskiria gan įdomiu rašytojo humoro jausmu. Aišku jis patiks ne kiekvienam. Galiausiai knyga turėtų patikti ir taip sakant „senosios mokyklos“ detektyvų mėgėjams.

Beskaitant knygą užkliuvo tik keli dalykai. Iškilo klausimas, kur dingo pirmosios knygos veikėjas, Frosto padėjėjas Klaivas Bernardas? Antra, tai kas gi ten atsitiko su Frostu, kai ankstesnėje knygoje jį kaip ir nušovė? Jokio paaiškinimo, jokių užuominų. Susidaro toks įspūdis, kad tarp šios ir ankstesnės knygos turėtų būti įsiterpusi dar viena knyga. Bet beros knygų tvarka teisinga. Galiausiai šiek tiek nervino, kad visos bylos atitenka Frostui. Žiūrėk kažkas atsitinka – ten ir Frostas. Norėtųsi, kad jis paliktų kažką ir kitiems detektyvams.

Kaip bebūtų, smagu, kad knygos gan greitai leidžiamos. Jei ir toliau tokiu tempu, tai iki kitų metų galo išvers visas knygas apie šį šaunųjį detektyvą.

„Frosto Kalėdos“ ~ Rodney David Wingfield

„Frosto Kalėdos“ (Rodney David Wingfield, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Detektyvų mėgėjams Džekas Frostas pažįstamas iš kriminalinio serialo „Frosto prisilietimas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Davidas Jasonas. Serialas ir aktorius Jungtinėje Karalystėje pelnė gausybę apdovanojimų.

Detektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas...

Likus kiek daugiau nei savaitei iki Kalėdų, aštuonmetė Treisė Aphil po Sekmadienio mokyklos negrįžta namo. Dukterį visada pasitikdavo mama, pragyvenimui užsidirbanti iš prostitucijos. Bet šiai užtrukus su klientu, mergaitė turi grįžti viena... Bylos imasi detektyvas Džekas Frostas, jam padeda naujokas Klaivas Barnardas, neseniai atvykęs į Dentoną. Įtariamųjų vis daugėja: tai ir mamos klientas, turintis melagingą alibi, ir vikaras, kurio namuose randama pornografinių mergaičių nuotraukų, ir vietos mediumė, sakanti, kad žino, kur yra mergaitės kūnas. Kas iš tiesų kaltas? Negana to, Frostui tenka aiškintis ir kitą praeityje neišspręstą bylą, dėl kurios detektyvo karjera ir net gyvybė pakimba ant plauko...

Leidykla „Briedis“ mums pristato naują detektyvų seriją apie detektyvą Džeką Frostą. Apkiautėlį su nelygintomis kelnėmis, nešvariu lietpalčiu ir ilgutėliu kaštoniniu šaliku. Pasak jo laikinai naujai iškepto kolegos Klaivo Bernardo, Frostas yra kaimietiškas, strazdanomis nubertas, arti penkiasdešimties, mėlynų akių, veidu su randu per žandą, žmogysta. Jo nuplikusį šlakuotą viršugalvį juosia šviesiai rusvų plaukų lankainis. Frostas vedęs, bet žmona mirusi nuo vėžio, vairuoja pilką, purvais aptaškytą „Morris 1100“ automobilį, darboholikas, pasak žmonių, ką galvoja tą ir sako, nemėgsta popierizmo. Iš tikrųjų toks įdomus, komiškas personažas, primenantis man senuosius, klasikinius detektyvus. Dabar gi visi turi būti arba melancholikai-alkoholikai, arba super slaptieji agentai-policininkai.

Teko skaityti, kad Rodney David Wingfield kūryba primena kito britų rašytojo, Colin Dexter, darbus, bet asmeniškai man, Wingfield, ypač knygos pradžia, labiau priminė amerikiečio Edo Makbeino kūrybą. Čia aprašomas ne vieno kažkokio detektyvo darbas, o visos policijos nuovados. Tik dėka puikaus komandinio darbo ir protingo vedlio dėka išsprendžiamos pačios painiausios bylos.

Knygos veiksmas sukasi apie dingusią aštuonmetę, kurios mama dirba prostitute. Kiek susivėlinusi su klientu ji nespėja kaip įprastai pasitikti mergaitės grįžtančios iš sekmadieninės mokyklos. Taigi mergaitė taip ir nepasirodo, dėl ko tenka įsikišti policijai. Taip pat kažkas vis naktį bando įsilaužti į banką pro paradines duris. Neregėtas įžūlumas. O dar randama prieš 10-20 metų nukirsta ranka. Policijai darbo užteks ilgam.

Kalbant apie „Frosto prisilietimas“, tai serialo nesu nė karto matęs ir, manau, tai buvo puiku, nes patį Frostą įsivaizdavau daug jaunesniu ir patrauklesniu nei iš serialo. Na o Frostas tikrai neblogas vyrukas, ne kartą sukėlęs šypseną veide.

Prie knygos minusų priskirčiau tik kad pati dingimo tema nėra per daug įdomi ir jai skirti visą knygą man atrodo šiek tiek per daug. Be to visai neišnaudota Kalėdų tema. Knyga vadinasi „Frosto Kalėdos“, bet Kalėdom čia net nekvepia. Jokios šventinės nuotaikos, o gaila.