„Frosto dvikova“ (Rodney David Wingfield, 2016 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.
Dentono miške randama žmogaus koja, mieste siautėja serijinis prievartautojas, prekybos centras gauna žinią apie užnuodytas prekes lentynose. Negana to, dingsta dvi mergaitės. Dentono nusikalstamumo lygis pasiekia neregėtas aukštumas.
Bylomis užversto kriminalisto inspektoriaus Džeko Frosto laukia dar viena – itin nemaloni – staigmena. Į nuovadą atvyksta vyresnysis inspektorius Skineris, suktas, klastingas tipas, kurio misija – normų nepripažįstantį Frostą iškeldinti į kitą skyrių.
Ar Frostas, prieš išvejamas iš Dentono, spės surasti dingusias mergaites? Skaitykite ir sužinosite!
Dentono miške randama žmogaus koja, mieste siautėja serijinis prievartautojas, prekybos centras gauna žinią apie užnuodytas prekes lentynose. Negana to, dingsta dvi mergaitės. Dentono nusikalstamumo lygis pasiekia neregėtas aukštumas.
Bylomis užversto kriminalisto inspektoriaus Džeko Frosto laukia dar viena – itin nemaloni – staigmena. Į nuovadą atvyksta vyresnysis inspektorius Skineris, suktas, klastingas tipas, kurio misija – normų nepripažįstantį Frostą iškeldinti į kitą skyrių.
Ar Frostas, prieš išvejamas iš Dentono, spės surasti dingusias mergaites? Skaitykite ir sužinosite!
Dentono policijos skyrius ir vėl pustuštis. Viršininkui pataikaujančio akiniuočio Hario dėka, pusė skyriaus darbuotojų perleisti Hoklio skyriaus reidui kovai su narkotikais, o kita pusė išsiųsta į kvalifikacijos kėlimo kursus. Negana to, lauke pliaupė lietus kaip iš kibiro, vieno vyro šuo miške sužvejojo žmogaus koją, o užpulta penkiolikmetė, kaip pasirodė vėliau, dar ir išprievartauta, o tai labai priminė kitus du atvejus... vienu žodžiu, tai tik dar vien eilinė diena Dentono policijos skyriuje.
Aišku ties tuo neapsistokim. Tik du nusikaltimai tokiam miesteliui būtų kiek per mažai. Taip nemanote? Pagrobiamas dviejų metų vaikas; kažkas atiminėja iš senolių rankines; apnuodijamos vienos parduotuvės prekės; dingsta paauglė; prie ežero randama kita kojos dalis; narkomanas mėgino apvogti žmones, pasinaudojusius bankomatu; dingsta dar vien trylikametė; aptinkamas mėnesio senumo lavonas; sumedžiojamas pedofilų tinklas ir kt.
Na o blogiausia tai, kad į nuovadą atvykęs vyresnysis inspektorius Skineris, tuojau pat pradėjo vykdyti savo reformas: valgykloje policininkams bus galima sėdėti tik per oficialią pertrauką ir ne tarnybos metu, uniformas visi turės užsivilgti dar namie ir pamainą pradėti vos įžengę į nuovadą, o dar sklandė gandai, kad jis ruošiasi uždrausti ir viršvalandžius. Skinerio nuomone visi tik dykinėja, tinginiauja, vengia darbo, dokumentus tvarko aplaidžiai, niekas nerašo ataskaitų ir t. t., o blogiausias iš visų jų, tai tas Frostas su savo susmirdusiu raudonu šaliku, kai šis tik bando dirbti savo darbą.
Na o ko tik Frostas nėra matęs savo darbe. Ir išprievartautų merginų, ir lavonų be galvos, ir glitėsiais virtusių kūnų, ir ne pirmos jaunystės prostitučių, ir pedofilų dvasininkų, ir klastingų sukčių, ir nužudymo vaizdajuosčių... o dar tie nemalonūs prisiminimai iš 1977-ųjų, kai buvo pasmaugta penkiolikmetė, bei rūpesčiai dėl perkėlimo.
Frostui su kolegomis teks mindžioti svetimų žmonių ilgo plauko kilimais nuklotas svetaines grindis, lankytis popmuzikantų plakatais išklijuotus paauglių kambarius, ieškoti įkalčių neplautų indų prikrautose virtuvėse, žvejoti lavonus ežere, gaudyti šantažuotojus, tirti nužudymus, bei užjausti nekaltus.
Jeigu ieškote tikrai rimtos policijos istorijos, su kiek nerimtu pagrindiniu veikėju, jeigu ieškote kažko geram laiko praleidimui, su išties nebloga humoro doze, jeigu ieškote kažko išties angliško, su amerikietiško detektyvo prieskoniu, būtinai rinkitės romaną „Frosto dvikova“. Knyga yra paskutinė serijos knyga apie nenuoramą ir nevalą Frostą, tačiau ne ką mažiau įdomi ir net daug tamsesnė, nei ankstesni romanai. Joje detektyvas tirs begalę nusikaltimų, nerasdamas laiko net dorai pavalgyti ir nusilengvinti. Tačiau, kas geriau jei ne jis ištvers visus tuos viršvalandžius, bemieges naktis, ilgas pasalas, dezinfektanto kvapus, popierizmą, raudančias motinas, pasimetusius tėčius, niūrius skrodimus, bei vis išslystančius nusikaltėlius? Kas jei ne Frostas sugebės nekreipti dėmesio į paikas viršininko pastabas, suktus ir klastingus kolegas, melagius nusikaltėlius ir gobšius verslininkus? Kas jei ne Frostas atskirs melą tiesoje, o pasitelkęs nuojautą išnarplios net ir patį painiausią nusikaltimą? Atsakymai tik vienas – jis, Džekas Frostas!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą