Detektyvų mėgėjams Džekas Frostas pažįstamas iš kriminalinio serialo „Frosto prisilietimas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Davidas Jasonas. Serialas ir aktorius Jungtinėje Karalystėje pelnė gausybę apdovanojimų.
Detektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas...
Likus kiek daugiau nei savaitei iki Kalėdų, aštuonmetė Treisė Aphil po Sekmadienio mokyklos negrįžta namo. Dukterį visada pasitikdavo mama, pragyvenimui užsidirbanti iš prostitucijos. Bet šiai užtrukus su klientu, mergaitė turi grįžti viena... Bylos imasi detektyvas Džekas Frostas, jam padeda naujokas Klaivas Barnardas, neseniai atvykęs į Dentoną. Įtariamųjų vis daugėja: tai ir mamos klientas, turintis melagingą alibi, ir vikaras, kurio namuose randama pornografinių mergaičių nuotraukų, ir vietos mediumė, sakanti, kad žino, kur yra mergaitės kūnas. Kas iš tiesų kaltas? Negana to, Frostui tenka aiškintis ir kitą praeityje neišspręstą bylą, dėl kurios detektyvo karjera ir net gyvybė pakimba ant plauko...
Leidykla „Briedis“ mums pristato naują detektyvų seriją apie detektyvą Džeką Frostą. Apkiautėlį su nelygintomis kelnėmis, nešvariu lietpalčiu ir ilgutėliu kaštoniniu šaliku. Pasak jo laikinai naujai iškepto kolegos Klaivo Bernardo, Frostas yra kaimietiškas, strazdanomis nubertas, arti penkiasdešimties, mėlynų akių, veidu su randu per žandą, žmogysta. Jo nuplikusį šlakuotą viršugalvį juosia šviesiai rusvų plaukų lankainis. Frostas vedęs, bet žmona mirusi nuo vėžio, vairuoja pilką, purvais aptaškytą „Morris 1100“ automobilį, darboholikas, pasak žmonių, ką galvoja tą ir sako, nemėgsta popierizmo. Iš tikrųjų toks įdomus, komiškas personažas, primenantis man senuosius, klasikinius detektyvus. Dabar gi visi turi būti arba melancholikai-alkoholikai, arba super slaptieji agentai-policininkai.
Teko skaityti, kad Rodney David Wingfield kūryba primena kito britų rašytojo, Colin Dexter, darbus, bet asmeniškai man, Wingfield, ypač knygos pradžia, labiau priminė amerikiečio Edo Makbeino kūrybą. Čia aprašomas ne vieno kažkokio detektyvo darbas, o visos policijos nuovados. Tik dėka puikaus komandinio darbo ir protingo vedlio dėka išsprendžiamos pačios painiausios bylos.
Knygos veiksmas sukasi apie dingusią aštuonmetę, kurios mama dirba prostitute. Kiek susivėlinusi su klientu ji nespėja kaip įprastai pasitikti mergaitės grįžtančios iš sekmadieninės mokyklos. Taigi mergaitė taip ir nepasirodo, dėl ko tenka įsikišti policijai. Taip pat kažkas vis naktį bando įsilaužti į banką pro paradines duris. Neregėtas įžūlumas. O dar randama prieš 10-20 metų nukirsta ranka. Policijai darbo užteks ilgam.
Kalbant apie „Frosto prisilietimas“, tai serialo nesu nė karto matęs ir, manau, tai buvo puiku, nes patį Frostą įsivaizdavau daug jaunesniu ir patrauklesniu nei iš serialo. Na o Frostas tikrai neblogas vyrukas, ne kartą sukėlęs šypseną veide.
Prie knygos minusų priskirčiau tik kad pati dingimo tema nėra per daug įdomi ir jai skirti visą knygą man atrodo šiek tiek per daug. Be to visai neišnaudota Kalėdų tema. Knyga vadinasi „Frosto Kalėdos“, bet Kalėdom čia net nekvepia. Jokios šventinės nuotaikos, o gaila.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą