Policininkai šiukšlių maiše randa uždusintą berniuką. Kitas panašaus amžiaus vaikas dingęs. Ar šiedu įvykiai susiję? Po Dentoną klajoja nepagaunamasis, kuris mėgaujasi stebėdamas pralietą vaikų kraują. Nejaugi į miestą grįžo iškrypėlis, jau sėdėjęs už panašias išdaigas? Vagys apšvarina vienos šeimos namus, pagrobia penkiolikmetę dukterį. Bet ar nusikaltimo tikrai būta? Nužudyti kilimų klojėjo vaikai, jų motina dingusi. Ar ji ir yra žudikė? Tai dar ne visos mįslės, kurias tenka minti kriminalistui inspektoriui Džekui Frostui, nedrausmingam keikūnui, išsiblaškėliui užuomaršai... genialiam sekliui.
Nežinau kiek iš Jūsų skaitė Frostą, o kiek dar skaitys, bet turiu pasakyti, kad aš jo visai pasiilgau. Knygos nėra kažkuo labai ypatingos, bet jos man primena tuos laikus, kai daugiausia skaitydavau klasikinius detektyvus. Negalime Wingfield knygas laikyti klasikinėmis, visgi pirmoji knyga išleista 1984 metais, bet pats rašymo stilius man primena gerą klasikinę Anglišką policijos istoriją.
Ankstesnės Frosto knygos rėmėsi panašia formule. Frostas gauna naują padėjėją, arba padėjėjas gauna nevalą Frostą ir milijoną neišaiškintų nusikaltimų. Šioje knygoje forma kiek sulaužoma, nes kriminalistas inspektorius neturi konkretaus padėjėjo, knyga sudaryta iš daugelio ir trumpesnių skyrelių neturinčių pavadinime žodžio „pamaina“, taip pat joje randame keletą smulkių nuorodų į ankstesnes knygas, ko iki šiol nebuvo.
Visgi kaip ir ankstesnėse knygose, nusikaltimų skaičius ne mažėja, o tik didėja. Dėl šios priežasties inspektorius Džekas Frostas netgi atšaukiamas iš atostogų. Juk „nuovada be Frosto, kaip be rankų“, bent jau taip mąsto pats herojus. Taigi ir taip nevykusį atostogų galą, per kurį pliaupė lietus, pakeičia nužudytas vaikas ir skrodimas. Visų šventųjų išvakarės, spalio 31-oji, daugeliui policininkų tapo visos virtinės nusikaltimų pradžia. Šiukšlių krūvoje randamas vaiko lavonas; kažkas įsibrauna į namus ir bado miegančius kūdikius; išvagiamas namas ir pagrobiama jauna mergina, už kurią paprašoma išpirkos; randamas benamio lavonas; iš namų dingta mergaitė; parke laksto ekshibicionistas demonstruodamas savo grožybes; uždusinami trys vaikai, o jų motina dingsta ir kita galybė nusikaltimų. Policijai nėra kada snausti, o viską išsiaiškinti padės tik geras ir atkaklus vedlys, bei grupelė puikių padėjėjų.
Knyga pilna humoro, skaitosi lengvai. Aišku, kam nepatiko ankstesnės Wingfield knygos, nepatiks ir ši. Na o skaitytojai pamėgę Frostą, ras užsiėmimą dar kelioms dienoms.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą